Verslas

2020.08.25 10:16

Mačiulis situaciją piešia šviesiomis spalvomis: šalies ekonomika susitrauks mažiausiai, atlyginimai tik augs

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.08.25 10:16

Pristatydamas naujausią „Swedbank“ ekonomikos apžvalgą, šio banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, jog artimiausius dvejus metus pasaulio ekonomika sparčiai augs, o Lietuvos BVP trauksis mažiausiai euro zonoje – 1,7 proc.

Apie tai, ar COVID-19 krizė jau praeityje, kokie labiausiai tikėtini ateities scenarijai, kaip Lietuvos ekonomikai beveik pavyko išvengti ekonominio šoko, kokie pagrindiniai iššūkiai šalies laukia ateinančiais metais ir kitus klausimus antradienį N. Mačiulis aptarė naujausioje „Swedbank“ ekonomikos apžvalgoje.

Apžvelgdamas ekonomines prognozes, N. Mačiulis tikina, jog didžiausia ekonominė duobė jau praeityje. Itin didelis nuosmukis buvo pastebimas antrą šių metų ketvirtį, tačiau ekonomika pamažu atsigauna, teigia ekonomistas.

N. Mačiulis pastebi, jog ekonomikos smukimą padėjo sušvelninti ir taikyta fiskalinio stimulo politika.

„Tai yra modernioje istorijoje nežinomas, nematytas mastas, kokiu tempu Vyriausybės didina išlaidas. Euro zonos pavyzdys – apie 10 proc. BVP skirta ekonomikos skatinimui ir daugeliu atveju tai visiškai kompensuoja praradimus. [...]

Fiskalinis skatinimas sukuria unikalias galimybes nukreipti pinigus ne į trumpalaikį paskatinimą, bet kad būtų išliekančios pasekmės visa dešimtmetį ir galbūt ateities kartoms“, – kalba N. Mačiulis.

Lietuvos ekonomika susitrauks mažiausiai

„Swedbank“ ekonomistų prognozavimu, pasaulio ekonomika sparčiai augs artimiausius dvejus metus. Geresnės prognozės ir Lietuvos ekonomikai: šiemet Lietuvos BVP trauksis mažiausiai euro zonoje – 1,7 proc.

„Lietuva pirmoji pasieks prieš krizę buvusį lygį, [...] kai Latvija ir Estiją tą pasieks 2022-ųjų pradžioje, o kitos euro zonos valstybės tik 2023-aisiais gali visiškai pašalinti pandemijos ir karantino pasekmes“, – tvirtina ekonomistas.

N. Mačiulio aiškinimu, Lietuvai pavyko išvengti šoko, nes šalis turėjo puikias startines pozicijas.

„Lietuvos ekonomika nebuvo perkaitusi, nebuvo NT burbulo, valstybės skola maža, privataus sektoriaus finansinis svertas vienas mažiausių ES, užsienio prekyba perteklinė, t. y. eksportas gerokai viršijo importą. Priešingai nei 2008–2009 metų krizės metu, nebuvo disbalansų, netvarios plėtros, kuri reikalavo, kad Lietuvos ekonomika sugrįžtų į tvarios plėtros kelią“, – tvirtina ekonomistas.

Lietuvos ekonomika per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė vos 0,6 proc. – tai yra, mažiausiai Europos Sąjungoje. „Swedbank“ ekonomistai nemano, kad tai trumpalaikis atsitiktinumas.

N. Mačiulis sako, kad didesnio ekonomikos šoko Lietuva išvengė ir dėl to, jog namų ūkių vartojimas į prieš karantiną buvusį lygį sugrįžo labai greitai – jau vasaros pradžioje. Vis tik, pasak ekonomisto, svarbiausias veiksnys šiuo atveju yra ne gyventojų noras išleisti daugiau pinigų, bet eksporto perspektyvos.

„Net Lietuvos eksportas nustebino pirmą pusmetį, nes pirmą pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksportas be naftos produktų krito 2,4 proc. Tai labai kuklus eksporto kritimas, lyginant su kitomis šalimis. Matome, kad kritimas buvo tik du mėnesius – balandį ir gegužę, [...] bet jau birželio mėnesį reeksportas ir lietuviškos kilmės prekių eksportas sparčiai augo“, – komentuoja ekonomistas.

Ekonomistai atkreipia dėmesį, jog ne visos pasaulio ekonomikos taip sparčiai atsigaus: su sunkumais vis dar teks susidurti šalims, priklausomoms nuo turizmo, bei turinčioms ribotas finansines galimybes sprendžiant trumpalaikes ekonomines problemas.

NT kainos ir toliau auga

N. Mačiulio teigimu, būsto rinkos aktyvumas prislopo tik trumpam. Tendencija išlieka tokia pati, kokia buvo pastaruosius dešimt metų – būsto kainos auga.

„Sandorių skaičius sumažėjo porai mėnesių per karantiną, bet kainos beveik nesusvyravo nė vienoje Baltijos šalyje. Kainų augimas kai kuriuose miestuose sustojo, bet tik kai kuriuose. Vilniuje antrąjį šių metų ketvirtį buvo matomas kainų šuolis. Galbūt iš dalies, nes buvo sudaryta daugiau sandorių dėl būstų, esančių brangesniuose miesto rajonuose“, – svarsto N. Mačiulis.

Nors pavasarį būsto, o ypač nuomos kainos krito, pasak ekonomisto, rinka atsigavo jau vasarą.

„Kaune ir Klaipėdoje kainos nesumažėjo, o Vilniuje šiuo metu matoma kainų augimo tendencija. Nors manėme, kad šokas būsto rinkai truks ilgiau, gyventojai ilgiau dėresis, pasirodo, kad jis buvo labai trumpalaikis: gyventojai neišsigando, jų pajamos nesumažėjo ir pastebime išliekantį norą įsigyti būstą“, – sako jis.

Darbo rinka nukentėjo nedaug

Anot ekonomistų, Lietuvos darbo rinka taip pat nukentėjo itin kukliai. Nors registruoto nedarbo lygis vasarą vis dar didėjo ir pasiekė 13 proc., atkreipiamas dėmesys, kad šis rodiklis gali klaidinti.

„Registruotas nedarbo lygis išaugo dėl to, kad darbo ieškoti arba naują socialinę išmoką gauti nori anksčiau niekada nedirbę ir darbo neieškoję asmenys. Vis tik iškalbingesni yra kiti darbo rinkos rodikliai – nuo karantino pradžios iki rugpjūčio mėnesio į darbą priimtų darbuotojų buvo daugiau nei atleistų, o liepos pabaigoje buvo registruotas rekordinis laisvų darbo vietų skaičius“, − pastebi N. Mačiulis.

N. Mačiulis sako, kad dalis ieškančiųjų darbo tenori gauti socialines išmokas, o ne įsidarbinti.

„Norinčių gauti socialines išmokas yra daugiau nei tų, kurie nori susirasti darbą. Sprendimų, kaip spręsti šią problemą, yra įvairių. Turbūt reikėtų ilginti verslo liudijimų trukmę, [...] ar net transformuoti visą paramą“, – vardija jis.

N. Mačiulio pastebėjimu, darbo paieškos išmoka, siekianti 200 eurų, sukuria iškreiptas paskatas likti už darbo rinkos ribų.

„Vienas iš būdų galėtų būti ja transformuoti į darbo susiradimo išmoką, kai bedarbis įsidarbinęs išlaiko darbo vietą, pavyzdžiui, pusę metų jis galėtų gauti premiją už tai, kad įsiliejo į darbo rinką. Tai galėtų paskatinti užimtumo augimą, nes mes labai greitai galime susidurti su darbuotojų trūkumo problema, kurią turėjome pastaruosius kelerius metus“, – pažymi jis.

Atlyginimai augs šiek tiek daugiau nei 4 proc.

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginus su pirmuoju, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje sumažėjo vos 0,3 proc., o metinis augimas sulėtėjo iki 5,3 proc. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs šiek tiek daugiau nei 4 proc., o kitais metais atlyginimų augimas įsibėgės iki 6 proc.

„Nėra priežasčių, kodėl atlyginimai Lietuvoje turėtų mažėti“, – neabejoja ekonomistas.

Įžvelgia infliacijos riziką

Nors ekonominė situacija ir perspektyvos šiuo metu džiugina, ekonomistai įspėja apie specifines rizikas, su kuriomis gali susidurti Lietuva. Ekonomikai atsigaunant ir vis dar sparčiai didėjant valdžios sektoriaus išlaidoms, gali įsibėgėti infliacija – „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad 2021 ir 2022 metais ji padidės iki, atitinkamai 2,5 ir 2,8 procento.

„Galbut 2021-ais metais gali susidaryti nemaža infliacinė aplinka“, – sako N. Mačiulis.

„Galimybės pigiai skolintis ar net gauti iš ES negražintiną paramą sukuria palankias aplinkybes investuoti bei kurti tvaresnę, žalesnę ir išmanesnę ekonomiką. Tačiau ne visas problemas galima išspręsti vien didesniais pinigais – tai turėtų būti akivaizdu, pavyzdžiui, pažiūrėjus į šių metų matematikos egzamino rezultatus. Šlubuojančio švietimo neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes jausime dešimtmečius, ir jų pašalinti nepavyks nei skolintais nei dovanotais pinigais“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

N. Mačiulis atkreipia dėmesį ir į galimą ekonomikos perkaitimo riziką, kuri gali būti ypač aktuali Lietuvoje.

„Tai dabar skamba labai keistai, nes dabar matome rekordiškai didelius ekonomikos kritimus. Nuosmukis šių metų antrą ketvirtį buvo, bet mes jau dabar matome atsigavimą. Jis su tokiais ekonomikos skatinimo paketais visame pasaulyje tęsis ir įsibegės ateinančius dvejus metus.

Prognozuojame, kad kitais metais Lietuvos BVP augs beveik 5 proc. Natūralu, kad augant tiek atlyginimams, tiek valdžios sektoriaus investicijoms gali atsirasti ekonomikos perkaitimo elementų“, – tikina jis.

Virusas didesnių neigiamų padarinių neturės

Nors koronaviruso grėsmė išlieka ir daugelyje šalių stebimos naujos viruso plitimo bangos, „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad jos neturės tokių neigiamų ekonominių padarinių, kokie buvo pastebimi šį pavasarį.

„Be viruso, kuris dar gali prislopinti lūkesčius bei norą investuoti ir vartoti, yra ir kitų problemų, kurios šiemet pasitraukė į užkulisius, buvo primirštos, tačiau iš tiesų niekur nedingo. JAV ir Kinijos diplomatiniai ir ekonominiai santykiai išlieka labai įtempti, prekybos konfliktas gali bet kada vėl paaštrėti. Be to, per ateinančius kelerius metus daugelis išsivysčiusių valstybių gali susidurti su stagfliacijos problema – protekcionizmas, nacionalizmas bei kitos problemos slopins produktyvumo ir ekonomikų augimą, o centrinių bankų spausdinami bei vyriausybių dosniai dalinami pinigai gali sukurti didesnę infliaciją“, − iššūkius vardija N. Mačiulis.

Populiariausi