Verslas

2020.08.23 13:17

Pajūrio verslininkai nebeverkia: vasara – auksinė, nors ne visi atidirbo karantino nuostolius

Mindaugas Laukagalis, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2020.08.23 13:17

Nors pavasaris, lydimas karantino, įnešė daug baimės ir nežinomybės, tačiau jau pirmieji vasaros mėnesiai pajūrio verslininkus nuteikė optimistiškai. Smulkieji verslininkai LRT RADIJUI sako, kad jau dabar užsidirbo sočiai, vis dėlto didesnius verslus vystantieji abejoja, ar sėkminga vasara kompensuos pavasario nuostolius.

Dėl koronaviruso apribojus keliones į užsienį, šiais metais kaip niekad daug lietuvių renkasi Lietuvos kurortus. Daugiausia dėmesio sulaukė pajūrio kurortai Palanga ir Neringa.

Parama vėlavo, bet buvo svarbi

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (PVRA) prezidentė Ingrida Valaitienė sako, kad daugiausiai streso ir nežinomybės buvo pavasarį, kuomet dėl koronaviruso nuo kovo vidurio iki gegužės vidurio buvo visiškai sustabdyta apgyvendinimo paslauga kurorte.

Pasak jos, nors ir visi viešbučiai savo veiklą atnaujino, nei vienas jų nebuvo uždarytas, tačiau buvo juntamas didelis galvos skausmas dėl darbuotojų išlaikymo bei valstybės paramos, kuri, beje, neretai vėlavo.

Vasaros pradžioje sulaukėme vokiečių ir prancūzų, o šiaip dažniausias užsienio svečias buvo estas. Latvių šią vasarą sulaukėme mažai.

Nepaisant vėlavusios finansinės valstybės paramos, be jos, anot PVRA vadovės, kurorto viešbučiai nebūtų taip sėkmingai įveikę karantino išbandymus. „Ta finansinė pagalba labai užsitęsė, tačiau be jos būtų sunku. Turbūt ne vienas viešbutis būtų užvėręs duris. Bent jau kuriam tai laikui.

Iš tikrųjų iššūkis išlaikyti darbuotojus tuos kelis mėnesius buvo didžiulis. Ypač tuomet, kada staiga netenki pajamų, finansinių įplaukų, o reikia mokėti atlyginimus darbuotojams, išlaikyti kolektyvą, vykdyti kitus įsipareigojimus bankams. Daugelis apgyvendinimo įstaigų turi paskolas. Iš tiesų tai buvo didžiulis iššūkis“, – buvusią nelengvą finansinę kurorto viešbučių situaciją komentuoja I. Valaitienė.

Tik po sezono, kada viską suskaičiuosime, galėsime matyti, ar tos apyvartos leido mums „atidirbti“ už karantino mėnesius ar ne.

Pasak jos, karantino mėnesiai itin skaudžiai smogė viešbučių užimtumui.

„Kovo mėnesį užimtumas Palangos viešbučiuose siekia 30–40 procentų, tad jau pusę šio mėnesio mes netekome, turėjome stabdyti veiklas, kuomet kovo 16 d. prasidėjo karantinas, – sako I. Valaitienė. – Balandžio mėnesį mes pasiekdavome 40–45 proc. užimtumo rodiklį, tačiau balandis buvo visiškai nedarbo mėnuo. Gegužę viešbučių užimtumas paprastai siekia 60–70 proc., tačiau netekome labai didelės dalies, nes nevyko pavasarį būdingas konferencinis turizmas, tad nemaža dalis viešbučių atsidarė tik gegužės pabaigoje.“

„Atidirbinėjo“ už pavasarį

Verslininkas Valdas Puidokas, valdantis restoraną „Oldman“ Palangoje, tikina, kad visa restorano veikla sukasi tik apyvartinėmis lėšomis.

„Uždirbame, užsiperkame, išmokame mokesčius ir atlyginimus. Tokiame rate mes ir sukamės, – sako V. Puidokas. – Pavasarinis karantinas mums nešė minusą dėl nuomos. Tą minusą turėjome visą vasarą atidirbinėti.“

Palangos smulkaus verslo asociacija skelbia, kad didžiausio šalies kurorto verslininkai turizmo sezoną galėtų jau dabar pabaigti, mat spėta sočiai užsidirbti visiems metams.

Pajūrio verslininkas džiaugiasi, kad vasaros mėnesiai buvo išties sėkmingi. Anot jo, visą vasarą restoranas buvo užpildytas žmonių. Jis patvirtina ir tai, kad pagrindiniai klientai šią vasarą buvo lietuviai, tačiau sulaukta ir nemažai estų, vokiečių bei prancūzų.

„Vasaros pradžioje sulaukėme vokiečių ir prancūzų, o šiaip dažniausias užsienio svečias buvo estas. Latvių šią vasarą sulaukėme mažai“, – Palangos atvykstamojo turizmo žemėlapį piešia V. Puidokas.

Smulkieji ašarų nerodo

Anot jo, jei kiltų antroji koronaviruso banga, verslui tai reikštų komą.

„Tai būtų tam tikra koma verslui, tačiau tada jau viskas priklausytų nuo valstybės paramos“, – neabejoja verslininkas, Palangoje įkūręs, tačiau šiais metais laikinai sustabdęs, kultūros pievą „I love Palanga“, kurioje ilgus metus veikė ir „LRT Opus“ terasa.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė patvirtina verslininko žodžius.

Anot jos, nors buvo labai nerimauta dėl vietos turistų mokumo, birželio mėnesio apyvartos nuteikė optimistiškai. „Jei birželį mes matėme, kad artėjame prie praėjusių metų pasiekimo, tai liepa ir rugpjūtis jau rodo, kad pernykštį lygį viršijome. Tai leidžia mums nusiraminti, tačiau tik po sezono, kada viską suskaičiuosime, galėsime matyti, ar tos apyvartos leido mums „atidirbti“ už karantino mėnesius ar ne. Aš manau, kad ne“, – tikina I. Valaitienė.

Tuo tarpu Palangos smulkaus verslo asociacija skelbia, kad didžiausio šalies kurorto verslininkai turizmo sezoną galėtų jau dabar pabaigti, mat spėta sočiai užsidirbti visiems metams. Atrodo, kad bent jau smulkieji pajūrio verslininkai pirmą kartą nebeverkia.

Neringoje rinkasi ilgesnį poilsį

Nidoje veikiančio viešbučio „Nidus“ vadovė Jurgita Vičienė taip pat virtina, kad karantino mėnesiai vedė į nežinią, buvo baimių dėl tolesnės verslo veiklos.

„Jau po to pradėjome ramiai ruoštis vasaros sezonui. Taip jau sutapo, kad karantinas buvo nutrauktas vos tik prasidėjus turizmo sezonui. Žinoma, netekome daug rezervacijų iš užsienio: Rusijos, kruizinių laivų. Iš pradžių tokia situacija gąsdino, kaip reikės užpildyti viešbutį, kaip reikės gyventi, tačiau, galiu drąsiai pasakyti, kad Lietuvos gyventojai buvo tie, kurie užpildė viešbutį“, – pasakoja Nidos verslininkė.

Pašnekovė sako pastebinti, kad šią vasarą poilsiautojai renkasi ilgesnį poilsį. „Į Nidą žmonės atvažiuoja savaitei, dviems ar net trims, – tikina ji. – Ir tai poilsiautojams labai patiko. Jau kitiems metams klientai pradeda rezervuoti ilgesnius periodus.“

J. Vičienė neslepia, kad karantino mėnesiais teko darbuotojus išleisti į prastovas. „Tas periodas buvo labai įtemptas ir kupinas nežinios. Teko darbuotojus išleisti į prastovas, tačiau darbuotojų neatleidome, skaičiaus nemažinome, nes ne sezono metu ir taip tų darbuotojų nėra daug. Vasarai prasidėjus, bet kokiu atveju, jų teko priimti papildomai“, – tvirtina viešbučio Nidoje vadovė.

Nidos verslininkė džiaugiasi, kad vasaros mėnesiai leido užsidirbti. Prie to, anot jos, prisidėjo ir geri orai.

„Ypač džiugina geri rugpjūčio orai. Pagrindinės pramogos yra lauke: gamta, pasivaikščiojimai, jūra. Taigi, geri orai mums yra labai svarbu, – pabrėžia J. Vičienė. – Džiugu ir tai, kad poilsiautojai noriai rezervuoja savaitgalius rugsėjo mėnesiui.“

Skaudus smūgis suvenyrų gamintojams

Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad vertinant šiuos metus, dėmesį reikia atkreipti į sezoninį ir nesezoninį verslą.

Tiems, kurie atsidaro pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje ir veiklą užbaigia rugsėjo viduryje, jau dabar galiu konstatuoti, kad vasara buvo auksinė ir nuostabi.

„Tiems, kurie atsidaro pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje ir veiklą užbaigia rugsėjo viduryje, jau dabar galiu konstatuoti, kad vasara buvo auksinė ir nuostabi. O tie, kurie veiklą vykdo ištisus metus, kalbu apie apgyvendinimo verslą, balandį ir gegužę prarado vokiečių turistus bei turistus iš kruizinių laivų, – turizmo situaciją Neringoje trumpai apibendrina miesto meras. – Rugsėjis nekompensuos prarastų pavasario mėnesių, nebent mus nustebintų lietuvaičiai, kurie, negalėdami atostogauti Turkijoje, rinksis poilsį pas mus.“

Ypač nukentėjo miesto suvenyrų gamintojai, tikina D. Jasaitis. „Tie žmonės, kurie visą ne sezono metą gamina suvenyrus ir juos parduoda vasaros mėnesiais, šiais metais, praktiškai, liko visai be pajamų. Šita sritis nukentėjo žvėriškai.

Reikia pripažinti, kad tik užsienio turistus tai domina. Taip pat labai nukentėjo tie verslininkai, kurie dirbo su iš kruizinių laivų atvykusiais vokiečių turistais. Dalis persiorientavo į Lietuvos turistą, užsiėmė diskotekomis laivuose, tačiau ne visiems taip gerai sekėsi persiorientuoti“, – karantino pakoreguotą Neringos verslo aplinką apibūdina kurorto meras.

Milžiniškas turistų srauto pasikeitimas

Nors Neringoje galima sutikti turistus iš Latvijos ir Estijos, tačiau, anot mero, jie nė iš tolo neatstos buvusios vokiečių turistų gausos.

„Šią vasarą Nidą aplankė net 2,5 tūkst. mažiau autobusų. Ar jūs galite įsivaizduoti? 2,5 tūkstančio mažiau autobusų, kuriuose yra 50 sėdimų vietų, – apie milžiniškus vokiečių turistų srautų praradimus kalba D. Jasaitis. – Kiekių pasikeitimas yra milžiniškas.“

Tomo Mano muziejaus lankomumas krito net 95 proc. Pajamos, žinoma, krito tuo pačiu.

Tomo Mano muziejus, pasak, Neringos mero, labai gerai apibūdina kritinę situaciją dėl prarastų turistų. Nidoje esantį vokiečių rašytojo ir kritiko muziejų pagrinde lanko būtent vokiečių turistai.

„Tomo Mano muziejaus lankomumas krito net 95 proc. Pajamos, žinoma, krito tuo pačiu. Reikia pripažinti, kad žmonės yra išsigandę ir poilsiauja savo šalyse. Tik drąsiausi atvyksta. Tarp tokių, žinoma, yra ir vokiečių, tačiau pagrinde atvyksta lietuviai“, – sako Neringos meras Darius Jasaitis.

Apie tai, kaip šią vasarą gyveno pajūrio verslas klausykitės ir radijo reportaže.


Parengė Vismantas Žuklevičius.