Verslas

2020.08.08 22:39

Pažėrė kritikos ekonomikos skatinimo planui: pinigus skiria seniems ir neaktualiems projektams

Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.08.08 22:39

Tiek verslo atstovai, tiek profesinės sąjungos reiškia abejones dėl vyriausybės patvirtinto rekordinio šešių milijardų ekonomikos skatinimo plano – jų pasiūlymai dėl investavimo krypčių esą negirdimi, plano įgyvendinimui trūksta skaidrumo. Kritikos pažėrė ir valstybės kontrolė: planuojama investuoti ne į projektus, kurie labiausiai paskatins ekonomiką, kaip žadėta: pinigai skiriami esą tiesiog iki šiol užšaldytiems, mažai aktualiems projektams.

Net ir atvėrus sienas bei atnaujinus dalį skrydžių, Lietuvos oro uostose leižiasi triskart mažiau lėktuvų nei prieš metus.

Ne tik turizmą, bet ir kitas ekonomikos šakas turėtų skatinti rekordinis šešių milijardų vertės ekonomikos gaivinimo planas – ši suma prilygsta pusei metinio šalies biudžeto.

Ekonomikos skatinimo planui – verslo kritika: pinigai skiriami mažai aktualiems projektams

Finansų ministerija žada, kad pagal šį planą investuotas euras atneš beveik du grąžos. Tačiau finansų ministras Vilius Šapoka praėjusį mėnesį pripažino: „Žinoma, velnias slypi įgyvendinime“.

Velnią įgyvendinimo detalėse įžvelgia vis daugiau kritikų.

Turizmą skatinti planuojama skiriant pinigų, pavyzdžiui, verslo ir valstybės atstovų išvykai kontaktams užmegzti.

Iš viso rinkodaros priemonėms – tarp kurių ir pinigai užsienio žurnalistų pažintiniams turams po Lietuvą – iš ekonomikos skatinimo plano skiriami trys milijonai eurų.

„Įspūdis kol kas – vertinant pateiktas koncepcijas – tarsi būtų ištraukiami dokumentai iš senų stalčių, ir pateikiami, adaptuojami, kaip naujos priemonės“, – sako Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovas Darius Buta.

Esą pinigai skiriami iš stalčių traukiamiems užsigulėjusiems projektams, kuriems iki šiol trūko pinigų, o ne gerai apgalvotoms investicijoms. Tą įtaria ir valstybės kontrolė.

„Įžvelgiame rizikas, kad į planą įtraukiami galbūt seniai užšaldyti projektai, kurie buvo vertinami kaip Lietuvai nelabai aktualūs, o dabar siekiant skatinti ekonomiką ir daryti tas išlaidas tų projektų ten atsiranda pakankamai daug, ir nebūtinai tokie, kokie yra patys aktualiausi ir galintys prisidėti prie ekonomikos skatinimo“, – tvirtina Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.

Pavyzdžiui, dešimt milijonų eurų iš ekonomikos skatinimo plano skiriama dujų balionų daugiabučiuose keitimui.

„Dujų balionų keitimas pas bobutes kaime, ten galbūt atvedant gerą elektros instaliaciją, nuperkant kaitlentes ir pan., tai galbūt yra būtina, bet kiek tai duos naudos Lietuvos ekonomikai, na, tai didelis klausimas“, – svarsto D. Buta.

Ministerijos, rengdamos šiais milijardais finansuojamų projektų sąrašus, nei darbdavių, nei darbuotojų atstovų iškeltų abejonių esą negirdi.

„Iškelti galią turi, pakeisti kol kas nelabai. Iš tų tam tikrų siūlymų, kad būtų labai atsižvelgta – tikrai to nematome“, – aiškina Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

„Kai visos ministerijos dirbo, kurdamos koncepcijos, kur galėtų būti skirstoma ši parama ir pinigai, į kokius projektus, tai deja, šitoje dalyje nė vienas socialinis partneris nedalyvavo. Kur yra visos visuomenės įtraukimas ir kur yra mūsų indėlis? Lietuvoje mes labai mokame įsisavinti pinigus, tačiau apie rezultatus dažniausiai pamirštame“, – tvirtina Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Už planą atsakingos finansų ministerijos vadovybė atostogauja. LRT ministerija atsiuntė komentarą raštu, kuriame teigia priešingai – į pastabas esą įsiklausoma.

„Diskusijose Investicijų komiteto narių ir socialinių partnerių keliami klausimai ir komentarai leidžia identifikuoti silpnąsias koncepcijų vietas ir laiku jas grąžinti rengėjams tobulinti. Socialinių ekonominių partnerių pateikti pasiūlymai, turintys reikšmingą įtaką investicijoms, tampa privalomomis sąlygomis, kurių neįgyvendinus projektas negali būti finansuojamas“, – rašoma ministerijos atsiųstame komentare.

Visus daugiau nei šešis milijardus planuojama išleisti iki kitų metų pabaigos. Kritikai atkreipia dėmesį: iš šių investicijų – mažiau nei trečdalis – naujos. Likusi dalis – jau seniau suplanuotų projektų finansavimo spartinimas.