Verslas

2020.08.16 15:17

Dėl žemų supirkimo kainų praradę viltį ūkininkai atsisveikina su karvėmis, tačiau kai kurie rado išeitį

Nijolė Baronienė, LRT radijo laida „Gimtoji žemė“, LRT.lt2020.08.16 15:17

Skaudi tiesa, kad mūsų šalyje nyksta pieno ūkiai. Jų savininkai, praradę viltį dėl žemų supirkimo kainų, parduoda melžiamas karves. Tačiau taip daro ne visi. Širvintų rajone, Žibėnuose, ūkininkaujanti Kasia Jankun su vyru Zbignevu pieno ūkį pradėjo kurti Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Tuomet jauna šeima pradėjo nuo kelių melžiamų karvių.

Europine parama nepasinaudojo

Dabar ūkio fermoje – net septynios dešimtys piendavių. Neseniai išsipildė didžiausia Kasios Jankun svajonė – turėti šiuolaikišką pieno cechą su sūrine. Moteris tiki savo ūkiu ir pieno gaminių verslu ir entuziastingai pasakoja apie naujas investicijas į gamybą.


„Turime 70 melžiamų karvių. Melžiame du kartus per dieną. Iš melžimo aparatų, per vamzdelius, pienas bėga į tokią kolbą, kurioje yra filtras. Toje kolboje pienas yra filtruojamas. Išfiltruotas jis keliauja tiesiai į šaldytuvą, kur jau už pusvalandžio būna atšaldomas iki 4 laipsnių. Tuomet, tiesiai iš šaldytuvo, siurbliukas pieną pumpuoja į naują pieninę“, – pieno, kaip žaliavos sūriui, kelią detaliai pristato ūkininkė K. Jankun.

Naujoji pieninė Jankun ūkyje atsirado prieš metus. Moteris tikina, kad visos investicijos buvo daromos savomis lėšomis bei paskolų pagrindu. „(Pieno – LRT.lt) rinkoje jau esame virš 20 metų. Nauji pirkėjai, nauji reikalavimai. Nusprendėme, kad reikia investuoti į pieninės statybą, – sako ji. – Viską padarėme savo lėšomis. Taip ir neišdrįsome pasinaudoti europine parama.“

Investuoja į produkcijos kokybę

Iššūkių nebijanti ūkininkė atvirauja, kad Lietuvoje auginti karves, o dar ir verstis pienininkyste yra labai nepopuliaru. Auginančiųjų karves šalyje kasmet mažėja, o naujų tokio tipo ūkių neatsiranda. „Tik dėl to, kad turime patirties ir esame darbštūs, galime pragyventi. Pieno ūkis tikrai nėra pelninga ūkio šaka, kaip kad gali kai kam pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – tikina Žibėnuose ūkininkaujanti Kasia.

Ūkio savininkė toliau vedasi į naująją sūrinę. Į ją vamzdžiais tiesiai iš tvarto keliauja pienas. „Pienas iš karto yra pasterizuojamas. Vėliau iš pasterizuoto pieno gaminame sūrius, – pasakoja K. Jankun. – Jeigu turime užsakymą pagaminti grietinę, tai tą pieną pašildome iki tam tikros temperatūros. Šalia stovi separatorius. Iš jo pienas keliauja į dvi skirtingas statines: vienoje grietinė, o kitoje varškė rauginasi.“

Verslininkė taip pat džiaugiasi suprojektuota vėsinimo kamera. Anot jos, ji labai palengvina darbą ir padeda išsaugoti gerą produktų kokybę. Moteris rodo ir į vieną naują pirkinį – sviesto muštuvą. „Labai geras daiktas. Nerūdijančio plieno. Kuomet įrenginėjome šitą cechą ir pirkom įrenginį sviestui mušti, buvo baisu, o kada gi jis atsipirks. Dar ir visi pinigai neišmokėti, tačiau daiktas yra tikrai vertas.

Palyginti koks darbas buvo sename ceche, tai tikrai buvo daug sunkiau dirbti. Džiaugiamės, kad turime tokias patalpas. Produkcija gaunasi kokybiškesnė. Dėl to mes ir tų pirkėjų turime“, – tikina ūkininkė.

Priprato prie skolų

Gaminant pieno produktus lieka daug išrūgų ir pasukų. Pieno produktų gamybos subtilybes perpratusi K. Jankun tvirtina, kad ypač pasukos yra labai sveikas ir naudingas produktas, apie kurį, deja, retas kas žino. „Pasukos yra pats sveikiausias produktas, – neabejoja ji. – Žmonės nežino ir nevertina. O juk iš pasukų galima labai daug gerų ir skanių produktų sugalvoti. O kur dar šaltibarščiai iš pasukų, blynai labai skanūs gaunasi.“

Nesunaudotos pasukos nėra išpilamos – jos sušeriamos gyvuliams. „Kitu vamzdžiu keliauja nesunaudotos pasukos. Jos gyvulius pasiekia kitame tvarte, kuriame ir yra sušeriamos. Viskas susinaudoja, aplinkos neteršiame. Labai džiugu, kad dabar turime tokią galimybę, kuomet pieną galime gauti neturint jokio kontakto su oru“, – sako K. Jankun.

Nepaisant to, kad ūkio modernizacijai paimtos paskolos, ūkininkė tikina pagamintų pieno produktų kainų nekelianti nuo 2014 metų. „Pripratome jau prie lizingų, esame bankų maitintojai, – šypsosi pašnekovė. – Anksčiau buvo kažkaip sunku, kad 100 ar 200 tūkstančių eurų skola yra. Esame optimistai. Turime geras sąlygas. Išsimokėsime. Susitaikėme ir dabar jau miegame ramiai. Jei nieko naujo neinvestuosi, tai nieko ir neturėsi. Kažką naujo darant, nori nenori turi būti investicija.“

Kasia Jankun tikisi, kad naujos investicijos tarnaus ir jos atžaloms. Moteris prisipažįsta, kad išsipildžius svajonei turėti naują pieno cechą su sūrine, dabar sau leidžia pasvajoti apie naują traktorių ir kombainą.

Pokalbio su ūkininke K. Jankun klausykitės ir radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.