Verslas

2020.08.06 12:46

Lėšų verslo sąlygoms nepanaudojusios savivaldybės kritiką atmeta ir vardija planus: investuos į kelius, turgų, aikštes

Dainora Karklytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.08.06 12:46

Per pirmąjį šių metų pusmetį savivaldybės panaudojo 3 iš 10 milijonų eurų, skirtų verslo sąlygoms gerinti. Kritikos spėjo sulaukti lėšų visiškai nepanaudojusios savivaldybės, tačiau jų vadovai sako, kad vertinti tai dar per anksti.

Iš 10 mln. eurų, skirtų verslo sąlygoms gerinti, daugiausia – 400 tūkst. eurų – gavo Jurbarko rajonas, tačiau kol kas nė dalies šių pinigų nepanaudojo. Meras Skirmantas Mockevičius sako, kad lėšas spės panaudoti iki metų pabaigos.

„Mes planuojame sutvarkyti mūsų vadinamąjį pramonės rajoną. (...) Galbūt spėsime ne tik projektavimą, bet ir dalį apšvietimo darbų, kas yra tiesiogiai skirta šiam pramonės rajonui. Kita dalis yra dvi didžiulės aikštelės mieste, šalia verslo įmonių, kuriomis naudojasi verslininkai, miesto gyventojai, aišku – per abi maždaug po šimtą tūkstančių. Tai būtų labai tikslingas šių lėšų panaudojimas, tikrai paskatinimas verslui, nes ta infrastruktūra būtų sukurta, kuria naudojasi verslas ir tikrai ta paskirtis, kuriai skirti šie pinigai“, – LRT RADIJUI sakė meras.

S. Mockevičiaus teigimu, lėšos bus panaudotos tose srityse, kuriomis ir rūpinasi savivalda bei kurios teikia naudos verslui.

„Man truputėlį keista, kad jau dabar skaito, kad nepanaudota. Mačiau komentarų, kad tai turi būti išdalinta ar dar kažkaip – tikrai ne ta paskirtis yra visiškai. Kuo galime labiausiai padėti, tai sukurti infrastruktūrą, nes tai yra pati brangiausia dalis ir verslui tai yra nepakeliama našta“, – kalbėjo pašnekovas.

Verslo sąlygoms gerinti skirtų lėšų kol kas nepanaudojusios Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė taip pat teigia, kad visi pinigai dar bus įsisavinti, o šiuo metu vyksta projektavimas.

„Kad sensacijų nedarytų, galėtų užklausti, ką kas yra sumąstęs. Neinvestuojame į kelius kažkokius, o turime planą padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui – pas mus yra projektuojamas turgus. Tikrai daug širvintiškių ten dirba. (...) 129 tūkst. eurų – tokie pinigai, kad mes iš savivaldybės biudžeto esame dar daugiau numatę prisidėti ir tikrai pagerinti žmonėms sąlygas“, – teigė merė.

Širvintos pinigus panaudos tam, kam jų seniai reikėjo, aiškino Ž. Pinskuvienė.

„Pas mus ne vieneri metai buvo šitoje vietoje problema ir galvodavome, kaip spręsti, iš kokių pinigų, kaip tai padaryti. Kai gavome šituos pinigus, iškart ir pradėjome dirbti“, – sakė politikė.

Ukmergės rajonas gavo 115 tūkst. eurų ir visus juos suplanavo vienos gatvės remontui. Dėl to rajono valdžią sukritikavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas, tačiau rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas pastabas atmeta ir sako, kad tokia investicija yra aktuali miesto verslininkams, su kuriais tartasi.

„Yra gal 8 ar 9 verslo įmonės, į kurias aš pats važiavau, kalbėjau dėl darbo vietų įkūrimo ir t. t., dėl to buvo priimtas sprendimas skirti būtent šitai gatvei. Šiai dienai dar nesame skyrę nė vieno cento, iki naujų metų jas įsisavinsime, kadangi dabar gatvėje yra tvarkomos šilumos, vandentiekio, lietaus nubėgimo trasos. (...) Ką šneka šitas Ąžuolas, tai aš niekaip nesupratau – nežinodamas informacijos skiedžia netiesą. Pagal jo kalbą, man atrodo, kad jis sumaišė rajonus“, – replikavo D. Varnas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad vystant regionų politiką reikia didesnio visų suinteresuotų grupių įsitraukimo.

„Savivalda dar, matyt, ne iki galo supranta, kaip svarbu sukurti sąlygas ir prielaidas kurtis verslui – arba idėjų stoka, arba tie investuotojai mato, kad ten nėra žmonių, kurie galėtų dirbti tam tikrą darbą, o trečias dalykas, aš manau, kad kiekvienas regionas turi savo unikalumus. Tik reikia, matyt, savivaldai aktyviau diskutuoti su verslu, nes šiaip verslai patys savaime neatsiras, jeigu su jais niekas nekalbės.

Dabar didžiosios kompanijos iš užsienio renkasi tas vietas, kuriose yra išvystyta infrastruktūra ir kvalifikuoti darbuotojai. Jeigu mes norime tvaraus vystymosi, mes turime investuoti į švietimą, gamybinį švietimą, kuris sukurtų galimybę atsivesti būsimą investuotoją, kapitalą ir sukurti pridėtinę vertę čia“, – LRT RADIJUI sakė V. Janulevičius.

Jis pažymi, kad į tokius objektus kaip keliai nukreiptos lėšos savaime nėra blogai, nes be jų tikėtis investuotojų susidomėjimo būtų sudėtinga, vis dėlto tai yra tik maža dalis to, kam pinigai galėtų būtų skiriami. „Kelias yra tik viena infrastruktūros dalis, bet kitą kartą be kelio tu negali atvesti investuotojo“, – sakė pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Visas verslo sąlygoms gerinti skirtas lėšas per pirmąjį metų pusmetį kol kas panaudojo tik Prienų ir Šalčininkų rajonai.

Nepanaudotas lėšas tektų grąžinti į biudžetą. Pinigai skirti visoms Lietuvos savivaldybėms, išskyrus tris didmiesčius – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą.