Verslas

2020.08.05 12:35

Dėl Astravo grėsmės savivaldybės bus įpareigotos mėnesiui turėti asmens apsaugos priemonių

aiškėja, kad ne visos savivaldybės pasiruošusios rizikoms, atnaujinta 16.49
Sniegė Balčiūnaitė, Milena Andrukaitytė, BNS2020.08.05 12:35

Dėl Astravo atominės elektrinės grėsmės savivaldybės bus mėnesiui įpareigotos turėti apsaugos priemonių.

Tokius projektus planuojama pateikti Seimui rudens sesiją, BNS sakė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.

„Projektai laukia Seimo sesijos pradžios, įpareigotos savivaldybės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos turėti vieno mėnesio rezervą asmens apsaugos priemonių“, – teigė A. Šešelgis.

„Gyventojai tikrai ne“, – patikino viceministras.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas po uždaro posėdžio dėl Astravo grėsmės žiniasklaidai sakė, kad pataisos „įpareigos mus visus bent jau mėnesiui turėti būtinas atsargas, dujokaukę, tabletes ir vandens atsargas“.

„Šešelgis (Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis – BNS) informavo, kad jau rudens sesijoj bus pateikti keturi įstatymo projektai, kurie įpareigos mus visus bent jau mėnesiui turėti būtinas atsargas, dujokaukę, tabletes ir vandens atsargas, kaip ir normalioj atominėj valstybėj ar jei yra šalia atominė valstybė ir turime tokias grėsmes, kiekvienas ką turim turėti“, – tikino D. Gaižauskas.

Baltarusijos energetikos ministerija antradienį pranešė, jog Astravo AE pirmojo reaktoriaus „fizinis įjungimas planuojamas artimiausiomis dienomis“.

Pirmoji Baltarusijoje branduolinė jėgainė, turėsianti du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų, statoma Gardino srityje už maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos.

Antrąjį reaktorių tikimasi įjungti praėjus maždaug metams nuo pirmojo reaktoriaus veiklos pradžios.

Lietuva yra didžiausia Baltarusijoje statomos elektrinės kritikė ir yra pasiryžusi boikotuoti jos elektros patekimą į rinką. Minskas atmeta Vilniaus priekaištus dėl saugumo reikalavimų nepaisymo.

Aiškėja, kad ne visos savivaldybės pasiruošusios Astravo AE rizikoms

Ne visos šalies savivaldybės pasiruošusios Baltarusijoje baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės (AE) veiklos pradžiai ir su tuo susijusioms rizikoms, pripažįsta Seimo ir Prezidentūros atstovai. Tačiau pareigūnai pabrėžia, kad dar yra laiko ir iki kitų metų būtina pasirengti maksimaliai gerai.

Prezidento vyriausiojo patarėjo Dariaus Kuliešiaus teigimu, kai kurios savivaldybės vėluoja tinkamai pasirengti, tačiau, jo žodžiais, ta linkme dirbama.

„Dėl to tinkamumo... Tai toks subjektyvus vertinimas ir sunku atsakyti atvirai į šitą klausimą. Mūsų keliamas tikslas – kad pasiruošimas būtų kuo geresnis. Mano asmenine nuomone, vėluojama pasirengti tinkamai. Buvo keliamas toks klausimas Valstybės gynimo taryboje. Po posėdžio atliekami ir planų vertinimai, yra konkretūs įsipareigojimai finansuoti trūkstamų priemonių įsigijimą. Ta linkme, nors ir vėluojant, bet dirbama“, – žurnalistams Seime sakė D. Kuliešius.

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Dainiaus Gaižausko, kiekviena savivaldybė incidento Astravo AE atveju žino, ką daryti, nes jau buvo bandymai ir priimti sprendimai, o klaidoms ištaisyti dar yra laiko.

D. Gaižauskas mano, kad Astravo AE komercinę veiklą pradės kitų metų pirmąjį ketvirtį, todėl būtina iki to laiko labai gerai pasiruošti.

„Iki 2021-ųjų pirmojo ketvirčio pradžios Lietuva turi būti maksimaliai pasirengusi reaguoti, jeigu atsitiktų nelaimė“, – teigė D. Gaižauskas.

Jis be kita ko pripažino, kad kai kurios savivaldybės pasirengimui galimai branduolinei avarijai gautas lėšas ne įsisavino, o grąžino į biudžetą.

Komiteto pirmininkas D. Gaižauskas teigė, jog dalis problemų kyla dėl dviejų lygių valdymo, taip pat kritikavo Vilniaus miesto valdžią nebendradarbiavimu.

„Pamatėme tas spragas, kurias šiai dienai turime, šiek tiek susiduriame su dviejų lygių valdymo problema, kada valstybiniu mastu situacija sprendžiama ir savivaldybės lygmeniu. Jei atsitiktų nelaimė Astrave, valstybė pasirengusi bendrąja prasme, mes žinome, ką reikia daryti, kokių priemonių reikia, ir jodo tablečių išdalinimas, informavimo apie nelaimę laikas ir būdai, evakuacija, maisto rezervas, šie klausimai valstybiniu lygmeniu išspręsti“, – po civilinei saugai skirtos antrosios posėdžio dalies kalbėjo D. Gaižauskas.

„Tam tikros priemonės išdalintos savivaldybėms, bet ne visos savivaldybės yra išdalinusios, savo planavime turi spragų, ką vertiname kaip labai neatsakingą veiklą. Vilnius išvis nedalyvauja nei vienuose mokymuose, PAGD vykdė apklausas, kaip pasirengė, ko trūksta, ir buvo vienintelė savivaldybė, kuri nedalyvavo vėl, ignoravo PAGD prašymą dalyvauti apklausoje, todėl neaišku, ko Vilniui reikia, trūksta“, – tvirtino D. Gaižauskas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas patvirtino, kad planuotas susitikimas su Vilniaus miesto savivaldybės specialistais neįvyko, bet sakė nežinantis, dėl kokių priežasčių.

„Pagrindinės savivaldybės, kurios pirmiausia turėtų imtis skubių apsaugomųjų veiksmų, tai yra Vilniaus rajonas ir Švenčionių rajonas, padarė ženklią pažangą šioje srityje, mes liepos 21–25 dienomis atlikome praktinį savivaldybių, kurios papuola į šimto kilometrų atstumą nuo Astravo, vertinimą. Apgailestauju, bet būtent mano paminėtu laikotarpiu neįvyko praktinis vertinimas, kas susiję su Vilniaus miesto savivaldybės pasirengimu galimos Astravo avarijos atveju“, – sakė M. Kanapickas.

„Dėl kokių priežasčių neįvyko, įvardint negaliu, žinome situaciją dėl COVID-19, gal savivaldybės administracijos žmonės nerado laiko, būdų, buvo užsiėmę pernelyg tuo metu“, – situaciją komentavo PAGD direktoriaus pavaduotojas.

Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas atmeta kritiką dėl nenoro bendradarbiauti teigdamas, kad sostinės savivaldybė pirmoji pradėjo kelti pasiruošimo galimai branduolinei avarijai klausimus.

„Čia tas atvejis, kai matai smulkų krislą kito akyje, kai pas patį dramblys įstrigęs. Mes dar 2017 metais pirmieji kreipėmės, nes pradėjome ruošti planus, susijusius su pasiruošimu Astravo avarijai, ir labai keista pozicija (kaltinti), kai Vilniaus savivaldybė buvo ta, kuri išjudino procesą, žiūrint į planus, pasiruošimą, skatinimą tos temos nevilkinti“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Bužinskas.

„Mes net nenorėtume veltis į PAGD politikavimą, kaltinimus, kad kažkur nedalyvaujame, nes mes ir pratybas bandėm organizuot, bet mums neleido jų organizuoti ir tarnyboms neleido dalyvauti“, – teigė savivaldybės atstovas.

A. Bužinskas taip pat patvirtino, kad kitą savaitę Vilniaus gyventojams pradedamos dalinti kalio jodido tabletės ir jas nemokamai pagrindinių tinklų vaistinėse galės pasiimti visi sostinės sveikatos priežiūros įstaigose registruoti gyventojai.

Savivaldybių pasirengimą reaguoti į galimas branduolines ar radiologines avarijas Astravo AE liepos antroje pusėje aptarė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius tuomet sakė, kad liepą atliktas 17-kos savivaldybių, nuo Astravo nutolusių per 100 kilometrų, patikrinimas rodo, jog jos ne visiškai realiai vertina AE keliamą grėsmę.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė tada teigė, kad dirbama su savivaldybėmis – išbandomos perspėjimo sistemos, teikiamos rekomendacijos. Anot jos, per 30 kilometrų nuo Astravo nutolusiose vietovėse jau išdalintos jodo tabletės.

Lietuva neturi oficialios informacijos apie Astravo AE veiklos pradžią

Lietuva neturi oficialios informacijos apie numatomą Astravo atominės elektrinės (AE) veiklos pradžią šį penktadienį, sako Seimo NSGK vadovas ir energetikos ministras.

Dainius Gaižauskas sako, jog dėl numatomos įjungti Astravo AE Lietuvos saugumui kyla rizikų, tuo metu Žygimantas Vaičiūnas tikina, kad elektros tinklų sinchronizavimui su Europos tinklais AE veikla įtakos neturės. Pasak ministro, galima AE įjungimo data Lietuvai buvo žinoma jau anksčiau, tačiau jis neatmetė, kad pirmasis reaktorius gali būti įjungtas ir vėliau.

„Mes neturime oficialios, patvirtintos informacijos dėl Astravo AE paleidimo“, – po posėdžio sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

D. Gaižauskas patikino, kad Lietuva turi „maksimaliai naujausią informaciją“, tačiau oficialiai nepatvirtintą dėl Astravo AE. Lietuvos žiniomis, pasak jo, Astravo AE dar neturi veiklos licencijos.

„Mes žinome, kaip vyksta procesai Baltarusijoje. Šiai dienai turimais duomenimis, penktadienį elektrinė turėtų būti paleista “, – pridūrė komiteto vadovas.

Ž. Vaičiūnas taip pat tvirtino, kad oficialios informacijos apie Astravo AE įjungimą Lietuva kol kas neturi, apie tai gali būti pranešta vieną dieną prieš įjungiant reaktorių. Pasak jo, Lietuva kol kas neturi informacijos ir apie licencijos išdavimą tiek AE veiklai, tiek kuro įkrovimui.

„Vienas šaltinis yra išankstinio perspėjimo susitarimas reguliatorių (...) Apie kuro atvežimą Lietuva buvo informuota viena diena iki atvežimo, tai laikantis tos praktikos, turėtų būti naudojamas šitas informacinis kanalas ir dėl fizinio paleidimo. Antras momentas yra dėl kuro įkrovimo, šiam momentui mes dar neturime informacijos dėl licencijos išdavimo tiek (elektrinės – BNS) eksploatacijai, tiek kuro įkrovimui“, – po posėdžio žurnalistams sakė energetikos ministras.

Pasak jo, penktadienis kaip galima Astravo AE įjungimo data Lietuvai buvo žinoma jau anksčiau, tačiau jis neatmetė, kad pirmasis reaktorius gali būti įjungtas ir vėliau.

„Galimas paleidimas ir šį penktadienį, galimas paleidimas ir vėliau. Bet kokiu atveju mums svarbu užtikrinti pasirengimą visiems etapams, nes fizikinis paleidimas yra tik vienas iš etapų. Kaip jau viešai buvo skelbta, yra skaidoma eksploatacijos licencija į keletą dalių, iš esmės tai reiškia, kad eksploatavimo licencija dar tikrai nebus gauta šiuo laikotarpiu“, – aiškino Ž. Vaičiūnas.

Pasak jo, yra trys pagrindiniai AE veiklos pradžios etapai – fizikinis, energetinis ir komercinis paleidimas.

Ž. Vaičiūnas tikino, kad Astravo AE paleidimas nesutrikdys Lietuvos elektros sistemos sinchronizacijai su Europos tinklais.

„Poveikio Astravo fizikinio paleidimo sinchronizacijai šiandien nėra jokio“, – teigė ministras.

Lietuva yra didžiausia Baltarusijoje statomos elektrinės kritikė ir yra pasiryžusi boikotuoti jos elektros patekimą į rinką. Minskas atmeta Vilniaus priekaištus dėl saugumo reikalavimų nepaisymo.