Verslas

2020.08.06 16:08

Klaida, kurią padaro dažnas: butą pardavusi moteris ir toliau už jį mokėjo mokesčius – naujasis savininkas dingo kaip į vandenį

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.08.06 16:08

Sandoriai, susiję su nekilnojamuoju turtu, gali tapti tikru galvos skausmu: pardavusi butą vilnietė pateko į neeilinę situaciją – nespėjus perrašyti komunalinių paslaugų teikimo sutarties, naujasis būsto savininkas išvyko į užsienį ir nebeatsiliepė.

Kadangi nutraukti turimos sutarties ir perrašyti jos naujajam buto šeimininkui negalėjo, daugiau nei pusmetį moteris buvo priversta mokėti mokesčius už būstą, kuriame nebegyveno.

Perrašyti delsia

Nors reikalavimas persirašyti sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais nurodomas nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartyse, dalis naujų būsto savininkų tai padaryti delsia arba apskritai pamiršta, todėl praktikoje naujų mokėtojų registracija paslaugų teikėjų sistemose atliekama ne visada laiku ir sklandžiai.

Mokėjimų platformos „Viena sąskaita“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Inga Ostreikienė neslepia, kad situacijos, kai buvę ir esami būsto savininkai neperrašo komunalinių paslaugų sutarties, yra gana dažni.

„Nors apie kylančias problemas vartotojai dažnai mūsų neinformuoja, mes visada akcentuojame, kad sutartis būtina pasirašyti savo vardu, kad ateityje nekiltų papildomų klausimų dėl to, kas kieno sąskaitas apmoka, dėl paties vartotojo saugumo ir dėl to, kam tektų atlikti mokėjimus skolų susidarymo atveju“, – komentuoja I. Ostreikienė.

Pusmetį mokėjo svetimus mokesčius

Štai į LRT.lt besikreipusi Lina (tikrasis vardas redakcijai žinomas) teigia negalėjusi patikėti, į kokią situaciją pateko: pardavus butą, moteriai daugiau nei pusmetį teko už jį mokėti mokesčius.

Pusmetį mokėjau už kito žmogaus šildymo išlaidas, namų ūkio mokesčius ir pan.

„Prieš pusmetį vienam vyriškiui pardaviau savo butą, bet iki šiol už jį mokėjau mokesčius. Žinote, parduodant butą apskritai yra nemažai popierizmo, todėl kol perėjome prie komunalinių paslaugų sutarties, kurią taip pat turėjau perrašyti naujajam savininkui, praėjo nemažai laiko.

Mėginau susisiekti su naujuoju buto šeimininku, bet jis neatsiliepė. Kartą net mėginau pasibelsti į senąjį butą, tačiau niekas neatidarė – vyras dingo kaip į vandenį. Susipratau, kur papuoliau, tik tada, kai mokesčiai ir toliau ėmė eiti mano vardu. Galiausiai sužinojau, kad naujasis šeimininkas išvykęs į užsienį, o ta sutartis taip ir liko mano vardu. Turint omenyje, kad karantinas, pasaulis užsidaręs, pusmetį mokėjau už kito žmogaus šildymo išlaidas, namų ūkio mokesčius ir pan.“, – pasakoja į bėdą papuolusi moteris.

Moteris mėgino nutraukti sutartį su komunalinių paslaugų teikėjais be dabartinio savininko, tačiau to padaryti nepavyko.

„Bet kokiu atveju tai liko mano atsakomybė. Komunalinių paslaugų teikėjai nenutraukė sutarties, nors puikiai suvokė, kad aš nesinaudoju tomis paslaugomis, o galų gale ir buto savininkas visai kitas, tai kokio jiems dar įrodymo reikia?“ – piktinasi pašnekovė.

Kaip teigia Lina, galiausiai naujasis buto šeimininkas atsirado, tačiau sumos, kurią jai teko padengti komunalininkams, iki šiol negrąžino.

„Jis grįžo, persirašėme sutartį, bet jis vengia man grąžinti tą sumą, kurią už jį sumokėjau. Nuostolis – beveik 400 eurų, bet kaip jų išsireikalauti? Paslaugų sutartis mano vardu, iš kitos pusės, butas nebebuvo mano vardu“, – skundžiasi moteris.

Našta krinta senajam savininkui

Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) komunikacijos vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė sutinka, kad atvejų, kai asmenys išvyksta į užsienį arba įsigiję nekilnojamąjį turtą neinformuoja VŠT, kad pasikeitė savininkas, būna itin dažnai, todėl ryžtamasi pereiti prie kitokios sistemos.

„Šiuo metu VŠT vysto automatizavimo procesą, kad automatiškai gautų duomenis iš Registrų centro apie įvairius pasikeitimus“, – sako pašnekovė.

Advokato Edvardo Klimo aiškinimu, visos komunalinės paslaugos teikiamos dvišalių sutarčių pagrindu. Komunalinių paslaugų sutartis pasirašoma tarp paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo, todėl, pardavus nekilnojamąjį turtą, būtina iškart informuoti komunalinių paslaugų teikėją ir nutraukti su juo sutartį. Priešingu atveju ir toliau teks mokėti už komunalines paslaugas, tvirtina advokatas.

Nors LRT.lt kalbinta Lina negalėjo susisiekti su naujuoju buto savininku ir sąžiningai perrašyti sutarties, įsipareigojimai paslaugų teikėjui išlieka, sako advokatas.

Kol senoji sutartis su senuoju būsto savininku nėra nutraukta, jis atsakingas už pagal šią sutartį teikiamas komunalines paslaugas.

Šiuo metu VŠT vysto automatizavimo procesą, kad automatiškai gautų duomenis iš Registrų centro apie įvairius pasikeitimus.

„Žmogus yra visiškai atsakingas už turimą turtą – daiktą, butą. Prie turimo turto priklauso ir papildomos sutartys, [...] pavyzdžiui, jis yra įsipareigojęs pirkti šilumą, vandenį, elektrą. Šios paslaugos teikiamos tol, kol sutartis nėra pasibaigusi, jos nėra perėmęs naujasis savininkas, o senasis savininkas nėra nutraukęs egzistuojančios sutarties. Kol tai nėra padaryta, jis privalo mokėti už teikiamas paslaugas.

Paprastai sudaromose notarinėse pirkimo ir pardavimo sutartyse būna numatyta papildoma sąlyga, kad nuo priėmimo ir perdavimo akto prievoles mokėti už turtą ir visas jam teikiamas paslaugas perima pirkėjas. Jeigu jis nepersirašo sutarčių arba nemoka mokesčių, privalės tai kompensuoti senajam savininkui ir dar mokėti baudas. Jeigu tokios sąlygos nėra notarinėje pirkimo ir pardavimo sutartyje, asmuo gali kreiptis į teismą bendraisiais žalą reglamentuojančių normų pagrindais“, – komentuoja E. Klimas.

Gali reikalauti kompensacijos

Paklaustas, kaip įrodyti, kad senasis savininkas parduotu butu ir teikiamomis komunalinėmis paslaugomis nebesinaudojo, LRT.lt kalbintas advokatas atsako – svarbiausia, ar sudarytas priėmimo ir perdavimo aktas, kuriame nurodoma, kas perduodama kartu su visa turto informacija. Kai egzistuoja priėmimo ir perdavimo aktas, pasak advokato, lengviau įrodyti, kad turtu, kurį pardavė, žmogus daugiau nebesinaudojo.

„Greičiausiai sudarant notarinę pirkimo ir pardavimo sutartį buvo aptartas ir nuosavybės priėmimo ir perdavimo klausimas. Tokiu atveju nuosavybė perduodama ir buvęs savininkas nebegali ja naudotis, nėra už jį atsakingas – atsakingas naujasis savininkas, nebent sutartyje numatyta kitaip.

[...] Jeigu to nebuvo, įrodyti (kad nesinaudojai parduotu turtu – LRT.lt) gali būti sunkiau. Tokiu atveju reikės įrodyti, kad ten negyvenai, gyveno kiti žmonės“, – atkreipia dėmesį E. Klimas.

Jeigu komunalinių paslaugų sąskaitos krinta ant senojo būsto savininko pečių, o naujasis šeimininkas atsisako jas kompensuoti, senasis savininkas gali kreiptis į teismą, kad jam būtų priteistas žalos atlyginimas, akcentuoja advokatas.

„Teismas, tikėtina, priteis tokią žalą, nes senasis savininkas tuo turtu nebesinaudojo, jis buvo perduotas naujajam savininkui. [...] Labai realu, kad jam bus priteistas ne tik žalos atlyginimas, bet ir papildomos bylinėjimosi išlaidos“, – sako teisininkas.

Šios paslaugos teikiamos tol, kol sutartis nėra pasibaigusi, jos nėra perėmęs naujas savininkas, o senasis savininkas nėra nutraukęs egzistuojančios sutarties.

Kaip teigia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Natalija Jarmulkovič, buto pardavimo atveju sąlygos dėl atsiskaitymo už energiją ir kitas komunalines paslaugas turėtų būti aptariamos sudarant buto pirkimo ir pardavimo sutartį. Teisės aktai numato, kad patalpas perleidęs asmuo turi nutraukti sutartį su energijos paslaugų teikėju.

„Jei šios sąlygos nebuvo aptartos ir paslaugos vartotojas nepasikeitė, t. y. sutartis nebuvo perrašyta kito asmens vardu, paslaugos teikėjas turi teisę pagrįstai reikalauti sumokėti už teikiamas paslaugas. Konkrečiu atveju buto pardavėjai rekomenduotume kreiptis į paslaugos teikėją raštu ir pateikti paaiškinimą, aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

Atsižvelgiant į tai, kad konkrečiu atveju ginčas kilo tarp dviejų fizinių asmenų, t. y. buto pardavėjos ir pirkėjo, toks ginčas sprendžiamas individualiai, derybų būdu, o neišsprendus taikiai gali būti nagrinėjamas teisme“, – komentuoja N. Jarmulkovič.

Tikina, kad sutartį gali nutraukti

Jeigu naujasis savininkas nepasiekiamas, VŠT nurodo, kad senasis savininkas gali informuoti apie parduotą turtą, pridėti pirkimo ir pardavimo sutartį ir prašyti atskirti priskaitymus nuo turto pardavimo arba perdavimo akto dienos.

Tokiu atveju, kai naujasis būsto savininkas yra nepasiekiamas, anot I. Ostreikienės, senajam būsto savininkui atsiuntus būsto pirkimo ir pardavimo dokumento kopiją, paslaugos teikėjas turi pagrindą nutraukti sutartį.

„Taip šis atsikrato bet kokios atsakomybės dėl to būsto mokesčių. Tuomet jau paslaugos teikėjui lieka rūpestis, kaip pasirašyti sutartį su naujuoju savininku“, – sako I. Ostreikienė.

Dažniausios pasekmės dėl sutarčių neperrašymo – skolų išieškojimas asmeniui, kurio vardu pasirašyta sutartis.

„Žinoma, ginčo atveju paslaugos teikėjas gali įvertinti situaciją ir pasitikrinti, ar būsto savininkas keitėsi, ar ne, bet visada paprasčiau tokių situacijų išvengti“, – sako I. Ostreikienė.

Paklausta, ar komunalinių paslaugų teikimo sutartis gali būti nutraukta neatvykus į klientų aptarnavimo padalinį, I. Ostreikienė sako, kad viskas priklauso nuo paslaugos teikėjų.

„Tarkime, sutartis dėl elektros ar dujų jau kuris laikas galima pasirašyti internetu, prisijungus paslaugos teikėjo savitarnos sistemoje. [...] Patariame susisiekti su konkrečiais paslaugų teikėjais ir sužinoti daugiau. Mes šiuo atveju visos informacijos suteikti negalime, tačiau tikrai pastebime, kad vis daugiau teikėjų diegia funkcionalumus, leidžiančius sutartis pasirašyti be atvykimo į klientų aptarnavimo skyrių“, – aiškina I. Ostreikienė.