Verslas

2020.08.03 18:07

Nepasiekus aplinkos taršos anglies dioksidu įsipareigojimų, ministerija įspėja apie mokesčių kėlimą

Izabelė Pukėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.08.03 18:07

Aplinkos ministerija neatmeta galimybės, kad iki 2030 m. gali nepavykti pasiekti įsipareigojimų 9 procentais sumažinti aplinkos taršos anglies dioksidu. Europos Komisijos užmojai dar didesni – ji rudenį ketina įvertinti siūlymus į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekį sumažinti 50 procentų. Tai, pasak Aplinkos ministerijos atstovų, gali paskatinti kelti taršos mokesčius.

Transportas pagrindinis anglies dioksido skleidėjas į aplinką. Jo kiekį ore Lietuva iki 2030 m. yra įsipareigojusi sumažinti devyniais procentais, palyginti su 2005 m. Tačiau Europos Komisija rudenį svarstys siūlymus anglies dioksido išmetimą į atmosferą sumažinti 50 ar 55 penkiais procentais. Pasak Aplinkos ministerijos, ambicingesni tikslai gali priversti didinti taršos mokesčius.

„Jeigu mes nekeisime savo įpročių, eisime ta pačia vaga kaip dabar, nekeisime į mažiau taršius automobilius, autobusus, nepereisime į naujas technologijas, tai mūsų išmetimai nemažės ir atsiranda tikimybė, kad tie didesni tikslai mums sukels tam tikras pasekmes ir mes turėsime tuos sutapymus kažkaip padaryti arba turėsime už tai susimokėti“, – aiškina Aplinkos ministerijos specialistė Judita Liukaitytė-Kukienė.

„Dabar kalbame kad tik didesni mokesčiai sugebės sukurti didesnę ekonomiką, bet vien šiemet nepanaudota 192 mln. eurų klimato kaitos fondo lėšų ir tie pinigai surinkti ir nepanaudoti nei renovacijai, nei kitokiems sprendimams, kurie sparčiai atsinaujintų, o tos investicijos, kiek sutaupys nauji sprendimai, tai jie yra tiesiog per brangūs“, – nurodo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas.

Trečias pagal dydį aplinkos teršėjas anglies dioksidu yra žemės ūkis. Jo bendrovių asociacijos atstovas teigia, kad Lietuvoje žemės ūkio bendrovių skleidžiama anglies dvideginio emisija nuo 1990-ųjų ir taip sumažėjo perpus, bet tai įvyko ne dėl didesnių mokesčių, o dėl naujų technologijų taikymo.

Žinios. Aplinkos ministerija dvejoja: iki 2030-ųjų sumažinti aplinkos taršos 9 proc. gali ir nepavykti

„Blogiausia tai, kad mums aplinkosaugos iššūkius nustato pagal pramonines šalis, kurios labiausiai prisideda prie klimato kaitos. Pavyzdžiui, Lietuvoje žemės ūkis išskiria tik 60 procentų ES vidurkio, skaičiuojant vienam žemės ūkio naudmenų hektarų. Pavyzdžiui, Olandijoje išskiriama 5 kartu daugiau nei vidurkis, Belgijoje – 3 kartus ir panašiai“, – pabrėžia Žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovas Eimantas Pranauskas.

Klimatologas Justinas Kilpys teigia, kad nepažabojus taršos anglies dioksidu per artimiausius 80 metų oras šils apie 3 laipsnius, kai bendru mokslininkų sutarimu, žmogui patogaus pokyčio norma siekia 2.

„Dabartiniais įsipareigojimais klimatas pasikeistų 3 ir daugiau procentų. Tai globaliai visos valstybės turėtų didinti savo ambicijas ir mažinti aplinkos taršą sparčiau ir greičiau“, – nurodo klimatologas.

Lietuvoje į atmosferą užpernai išmesta per 20 milijonų tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, beveik dviem procentais mažiau nei 2017 m.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.