Verslas

2020.08.02 21:04

Vyriausybė nežino, ar pavyks sumažinti valstybinių įmonių skaičių, nors šios yra nepelningos

Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.08.02 21:04

Per ketverius darbo metus, iki šių metų pabaigos, Vyriausybė buvo užsibrėžusi valstybės valdomų įmonių skaičių sumažinti iki 34. Tačiau Vyriausybei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktame rašte konstatuojama – tikslo pasiekti greičiausiai nepavyks.

Atsisakoma ir dalies Vyriausybės planuotų veiksmų, kuriuos Lietuvai rekomendavo EBPO. Pertvarkant valstybės valdomas įmones siekta didinti jų veiksmingumą ir skaidrumą.

Panorama. Valstybinių įmonių skaičių siekusi sumažinti Vyriausybė nežino, ar tą padaryti pavyks (su vertimu į gestų k.)

Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos kinas“ per pusę amžiaus kino juostų sukaupė ir saugo tūkstančius.

Vis dėlto, pasaulį užkariavus skaitmeninėms technologijoms, ši valstybės valdoma įmonė į naujoves neinvestavo ir nuo rinkos beviltiškai atsiliko.

Todėl vykdant valstybės valdomų įmonių pertvarką, „Lietuvos kiną“ Vyriausybė planuoja likviduoti. Tačiau iki užsibrėžto termino, ko gero, nespės – nerandama, kur saugiai perkelti šias retenybes, tarp kurių ir lietuviški filmai, laikyti dingusiais.

„Dabar yra likę čia 500 kvadratų erdvėje, šitose patalpose, truputį virš 10 tūkstančių filmų pavadinimų – tai yra apie 60 tūkstančių tokių dėžučių“, – teigia „Lietuvos kino“ generalinis direktorius Arūnas Stoškus.

Pagrindinės juostos yra saugomos 35 mm dėžutėse. Filmai buvo rodomi visoje Lietuvoje, rajonuose, kaimuose.

Nesklandumai – ne tik pertvarkant „Lietuvos kiną“. Vyriausybė svarsto nukelti dalies neefektyviomis laikytų valstybės valdomų įmonių pertvarkos terminą, o kai kurias apskritai palikti taip, kaip yra.

Iki šių metų pabaigos Vyriausybė buvo užsibrėžusi tikslą – turi telikti 34 valstybės valdomos įmonės. Dalį jų planuota sujungti, dalį perduoti į privačias rankas. Tačiau šiuo metu jų vis dar 48. Prieš ketverius metus jų buvo per šimtą, sujungimas gerokai sulėtėjo pastaraisiais metais.

„Kodėl pirmasis etapas buvo greitesnis – dėl to, kad ten buvo masiškumas. Jūs įsivaizduokit, urėdijos buvo apjungtos vienu ypu. Vėliau ten jau yra jungimas gerokai mažesniais skaičiais, arba pertvarkymas individualių įmonių. Tai natūralu, kad užim daugiau laiko nei buvo nuspręsta plane. Gyvenimas šiek tiek koreguoja tuos terminus “, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.

Valstybės valdomų įmonių turtas – beveik dešimt milijardų eurų. Tačiau iš to valstybė gauna vis mažiau finansinės naudos. Valstybės valdomų įmonių kapitalo grąžos rodiklis, atskleiidžiantis valstybei jų uždirbamą pelną, prastėja ir nukrito žemiau 2 procentų.

„Normali grąža tokių įmonių turėtų būti gerokai didesnė: turėtų būti apie 5–6 procentai. Mes užstrigę tarp pirmo ir antro etapo: tai yra bandome depolitizuoti tas įmones, kartais vėl grįžta noras jas politizuoti“, – teigia banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Iki šių metų pabaigos planuota panaikinti ir pačią valstybinės įmonės juridinę formą, ir šias transformuoti į akcines bendroves, kuriose valstybė turėtų akcijų paketą. Taip Lietuvai rekomendavo tarptautinės organizacijos. Šių planų svarstoma visai atsisakyti.