Verslas

2020.08.01 20:53

Krizės akivaizdoje – šansas eksportuojantiems?

Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.08.01 20:53

Lietuvos banko analitikai sako, kad dėl koronaviruso pandemijos šalies eksportas patyrė dramatišką nuosmukį nematytą nuo prieš dešimtmetį pasaulį purčiusios krizės. Pramonininkų konfederacijos teigimu, nors situacija kelia nerimą, kai kurios Lietuvos įmonės dabar gali perimti gamybą iš Kinijos. Esą didžiosios kompanijos ieško būdų kaip greičiau ir arčiau gaminti produkciją, o tai - šansas įsitvirtinti lietuviškoms įmonėms.

Kaune esanti įmonė „Elinta Motors“ vis dažniau vadinama „lietuviškąja Tesla“. Įmonėje kuriama ir tobulinama įranga elektromobiliams, autobusai ir nedideli sunkvežimiai paverčiami elektra ar hibridiniu būdu varomais. Įmonės vadovas Vytautas Jokužis sako, kad prekių eksporto ir importo srautai pamažu atsigauna, nors tiekimo grandinės dar neseniai Aižėjo. Pavyzdžiui, elektrinių pavarų dviračiams iš Kinijos laukta pusmetį. Vėluojama ir Europoje.

„Sustojo visos automobilių, Italijos automobilių gamyklos sustojo. Sustojus gamykloms, nors projektai nenutraukti, mes turime pagaminti elektrinį autobusą, bet pačio autobuso mes taip ir negaunam. Juokinga situacija: iš Mercedes autobusus gavom šiandien, o turėjom gauti prieš 2 mėn.“ – pasakoja V. Jokužis.

„Elinta motors“ viena iš nedaugelio įmonių sugebėjusių pirmąją koronaviruso krizę išgyventi ramiau, nors, pasak V. Jokužio, eksportas mažumėlę stojo. Lietuvos banko analitikai sako, kad šalies eksporto situacija neleidžia spindėti optimizmu. Esą per karantino mėnesius bendras Lietuvos eksportas krito dramatiškai.

„Eksporto duomenys rodo apie penktadalio kritimą, o tai yra maždaug 2009 metais paskutinį kartą matytas toks didelis nuosmukis“, – sako Lietuvos banko makroekonomikos skyriaus vedėja Kotryna Tamoševičienė.

Pramonininkų konfederacijos duomenimis apie 40 proc. įmonių per karantiną darbuotojus siuntė į prastovas – tai reiškia, kad darbas nevyko. Jeigu šalies neužklups antroji koronaviruso banga, dar viliamasi pavyti dalį eksporto apimčių. Pasak pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, dabar Europos Sąjungos šalys narės ieško būdų kaip trumpinti tiekimo grandines ir čia šansas atsivėrė Lietuvai – automobilių, medicinos, buitinių, statybinių medžiagų pramonės atstovai bando atimti dalį rinkos iš Kinijos ir pasiūlyti kokybiškesnį produktą kur kas greičiau, bet mažumėlę brangiau.

„Visi trumpina grandines, visi supranta, kad ta ilgoji tiekimo grandinė, nepaisant to, kad tai pigu, laiko prasme tu praloši žymiai daugiau. Rizikos faktorių tik tai daugėja, kadangi tas konteineris, prekių tiekimas vis tiek užima praktiškai apie porą mėnesių ir geriau turėti vietoje, Europos Sąjungos viduje kažkiek brangesnį produktą, bet pagamintą čia, kur su vilkiku galima nuvežti per dvi dienas tą pačią prekę“, – sako V. Janulevičius.

Pasak V. Janulevičiaus, Lietuvos pramonės eksporto lyderiai gali perimti iš Azijos gamintojų dalies komplektuojančių dalių eksportą ir tas dalis tiekti būtent Europos stambiems gamintojams.

„Europos Sąjungos noras kurti pridėtinę vertę bendrijos viduje su kuo įmanoma vertikalesne grandine, žiedine ekonomika, žaliąja ekonomika – tai reiškia, kad mažiau įsivežame žaliavų, mes daugiau pasigaminame patys ir perdirbame patys. Tokiu būdu mūsų visa pridėtinė vertė lieka ES šalyse arba tiesiogiai Lietuvoje“, – teigia V. Janulevičius.

Nestandartinių įrenginių projektavimo ir gamybos įmonė „Arginta engineering“ savo produkciją eksportuoja didžiausiems Europos gamintojams. Pasak vadovo Tomo Jaskelevičiaus, užsakymų yra net kitiems metams, todėl didelio susirūpinimo nejaučia.

„Mūsų pasirinkta veiklos sritis – jai kaip tik šiek tiek padeda ekonominė krizė. Mes teikiame gamybos paslaugą, inžinerinę paslaugą didiesiems gigantams. Tai reiškia, kad iš dalies jų fiksuotus kaštus, mes paverčiame kintamais kaštais. Mes iš dalies gelbstime juos nuo fiksuotų kaštų ir galimai patiriamų nuostolių. Mes kaip įmonė šiuo metu jaučiamės stipriai ir mums pagrindinė galbūt kliūtis yra, kad turime kontraktus ir naujus užsakovus pritraukti elektroniniais būdais, vaizdo konferencijų metu – tai yra nauja ir šiek tiek nevisai žmogiška, kaip mes kalbame“, – pasakoja T. Jaskelevičius.

Pramonininkai sako, kad jeigu iš tikrųjų ateis antroji koronaviruso banga, smūgis pramonei ir eksportui gali būti didesnis ir skaudesnis. Esą Vyriausybė turi ruošti scenarijų ir reikalui esant padėti gamybai ir pramonei tam, kad eksportas nestotų – išjudinti sustojusią gamybą vėliau gali būti pernelyg sunku. Finansų ministerija prognozuoja, kad šįmet eksportas sumažės 13,5 procento.

Lietuvos banko analitikai: dėl pandemijos eksportas patyrė nuosmukį, nematytą nuo 2009-ųjų krizės