Verslas

2020.08.05 11:27

Piktinasi darbdavių noru grįžti į biurus: Lietuvoje neišaugama iš aštuonių valandų ir penkių dienų darbo savaitės

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.08.05 11:27

Praūžęs karantinas pakeitė daugelio požiūrį į nuotolinį darbą. Dalis darbuotojų teigia nebematantys tikslo keliauti į biurus, esą, pavyzdžiui, darbas kompiuteriu įmanomas ir iš namų, kur pandemijos akivaizdoje ne tik užtikrinamas jų saugumas, produktyviau atliekamos užduotys, bet ir sutaupoma laiko.

Dalis LRT.lt kalbintų ekspertų tvirtina, jog darbo našumas dirbant nuotoliniu būdu nesumažėja, atvirkščiai – išauga persidirbimo rizika, tačiau, esant bendram sutarimui, darbdavys turėtų tenkinti darbuotojo norą dirbti iš namų. Kiti pastebi, jog darbdavio noras grąžinti darbuotojus į biurą yra suprantamas, esą taip išlaikomas didesnis pastarojo lojalumas.

Pamiršo riziką?

Reklamos srityje maketuotoja dirbanti Raminta LRT.lt sako besistebinti įmonės sprendimu po karantino darbą grąžinti į biurą. Anot pašnekovės, karantinas parodė, jog didelė dalis darbuotojų galėtų dirbti iš bet kurio pasaulio krašto. Nuo to, anot jos, nenukentėjo nei komunikacija, nei darbo našumas, kuris, atvirkščiai – išaugo.

„Nekalbant apie tai, kad Lietuvoje niekaip neišaugama iš aštuonių darbo valandų ir penkių darbo dienų savaitės, nepasimokoma ir iš karantino. Didžioji dalis „ofisinį“ darbą dirbančių žmonių persikėlė į namus ir kuo puikiausiai susitvarkė. Jeigu tavo darbas yra tik naudotis kompiuteriu ir atsakinėti į skambučius, kažin kodėl tu būtinai privalai sėdėti biure. Visi pabrėžia saugumą, bet nutraukus karantiną, atrodo, visi pamiršo, jog rizika išlieka. Ypač kai susirgimų koronavirusu skaičius tik auga“, – piktinasi moteris.

Internetinių pardavimų srityje dirbantis Mantas sutinka, kad dalis darbo ir po karantino galėtų būti perkelta į namus, tačiau pašnekovas nėra tikras, ar nuo to nenukentėtų komunikacija įstaigų viduje.

„Paskelbus karantiną teko persiorentuoti ir darbus perkelti į namų aplinką, kuri paprastai asocijuojasi su poilsiu ir ramybe. Nors iš pradžių atrodė, kad tai padaryti bus sudėtinga, greitai pripratau prie darbo iš namų. Dirbdamas iš namų tikrai pasidarydavau daugiau, nei būdamas biure, tačiau galbūt prie to prisidėjo tai, kad pietaudavau prie kompiuterio, o ir pats blogai jautiesi, jei dirbdamas iš namų simuliuoji ir veiki ne tai, ką reikia. Būnant biure tikrai atsirasdavo daugiau pagundų atsigerti kavos ar paplepėti su kolegomis.

Turint omenyje, kad neseniai visi buvome izoliuoti dėl kilusios koronaviruso grėsmės, o dabar grįžome į biurus lyg nieko nebūtų nutikę ir grėsmė būtų dingusi, išties keista. Vienintelis dalykas, dėl ko darbas iš namų galėtų būti kenksmingas, galbūt yra vidinė komunikacija, tačiau vėlgi, kai visi šiandieniame pasaulyje bendrauja mesendžeriu, nežinia, kiek tai yra problema“, – svarsto pašnekovas.

Požiūrį pakeitė ne visi

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pastebi, kad dalis įmonių prisitaikė prie naujų sąlygų ir darbą biure perkėlė į namus.

„Ką pamatėme ir ko visiškai nesitikėjome, kad norintys prisitaikyti prie naujų sąlygų ir pertvarkyti visą darbą darbdaviai sugebėjo tai padaryti. Iki karantino daugelis iš mūsų galvojome, jog dirbti nuotoliniu būdu yra neįmanoma, esą tai yra kažkas nesuvokiamo, tačiau dabar nemažai įmonių mąsto pereiti į kombinuotą darbą, nepaisant karantino: dalį darbo dirbti namuose, dalį biure. Tas, kas nori, tam tai nesudaro sunkumų pereiti į naują režimą“, – sako I. Ruginienė.

Vis tik, pasak I. Ruginienės, darbuotojų nusiskudimų dėl to, kai įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, tačiau darbdavys tokios galimybės nesuteikia, sulaukė ir Profesinių sąjungų konfederacija.

„Ne į vieną įmonę buvome įsijungę ir mes (Profesinių sąjungų konfederacija – LRT.lt). Tai, matyt, yra susiję su kultūra ir nesupratimu, kad nuotolinis darbas yra labiau naudingas darbdaviui nei darbuotojui.

Darbdaviai nelabai supranta, kas yra nuotolinis darbas, ir ima maišyti darbo valandas. Kai žmogus ateina į biurą, jo darbo valandos yra aiškios, tarkime, nuo 8 iki 17 val., o jeigu dirbama daugiau, tai jau yra viršvalandžiai. Tuo metu, kai dirbi namuose, darbdaviai pameta laiko nuovoką ir jiems atrodo, kad žmogus turi dirbti visą parą“, – pažymi I. Ruginienė.

Viena iš priežasčių, kodėl darbdavys neleidžia dirbti nuotoliniu būdu, gali būti išbalansuotas komandinis darbas, sako Profesininių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

„Gali būti tam tikras išbalansavimas: žmonės pradeda stumdyti savo grafikus, kažkam geriau dirbti ryte, kažkam vakare“, – priduria I. Ruginienė.

Siekia išsaugoti lojalumą

Paklaustas, ar pastebi masišką darbuotojų grįžimą į biurus, nepaisant to, kad koronaviruso grėsmė išliko, personalo atrankos kompanijos „Alliance for recruitment“ partneris Andrius Francas sako, jog labai svarbu, kokio tipo tai yra kompanija.

„Įmonės, kurių motininė kompanija yra JAV, arba tarptautinė kompanija, veikianti didesniame skaičiuje šalių, žino, kad tam tikrose šalyse į biurus dar niekas negrįžo. Kartais vadovai ar personalo specialistai Lietuvoje darbuotojams nurodo grįžti į biurus, tačiau motininės kompanijos net neleidžia to daryti, nes yra bendra politika.

Kalbant apie grįžimą į biurus, įmonės tame mato du privalumus. Pirma, kad žmonės galėtų vieni su kitais pabendrauti ir pajausti komandinę dvasią. Jeigu žmogus dirba atsiskyręs nuo komandos, nekalbant, kad jis dalyvauja virtualiuose susitikimuose, per ilgesnį laikotarpį jis praranda mentalinę sąsają su įmone. Tokiu atveju jis neturi prisirišimo ir jo lojalumas sumažėja“, – aiškina A. Francas.

LRT.lt kalbintas personalo ekspertas tvirtina, kad įmonės mėgina apjungti nuotolinį ir įprastą darbą.

„Pas mus nėra privalomo darbo biure, bet mes skatiname komandą bent kartą per savaitę susitikti biure, kad išliktų komandinė dvasia. Tada mes, kaip organizacija, matome vertę, kad darbuotojas neprarastų prisirišimo prie kompanijos“, – paaiškina A. Francas.

Darbo kokybė nenukenčia?

Darbdavio noras darbuotoją laikyti biure gali būti ne tik stiprėjantis atitrūkimas nuo įmonės, bet ir menkstantys rezultatai, sako A. Francas.

„Jeigu kompanijos rezultatai ima prastėti, galbūt įmonė čia mato problemų, jog grįžę į biurą darbuotojai dirbs geriau“, – svarsto personalo ekspertas.

Kiek kitokios nuomonės besilaikanti Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė pabrėžia, kad darbo kokybė dirbant iš namų nenukenčia. Vienintelė problema, anot jos, jog atsiranda didesnė rizika darbuotojui persidirbti.

„Darbas vienareikšmiškai nenukentės – gali nukentėti tik pats žmogus. Pastebėjome, kad darbuotojui nuotoliniu būdu yra lengviau persidirbti. Jo produktyvumas išauga, o darbdaviui tai yra tik pliusas: jam nereikia mokėti nei už biurą, nei už kavą – jis sutaupo daug kaštų, o dar ir darbuotojas produktyvus. Tačiau darbuotojas praranda laiko suvokimą, retai daro pertraukas ir perdegimo tikimybė yra gerokai didesnė nei dirbant biure įprastu režimu“, – pastebi I. Ruginienė.

Įmonės „NFQ Technologies”, kurioje darbuotojai patys renkasi, iš kur dirbti, personalo vadovė Monika Vasiliauskaitė teigia, kad, turinčių galimybę keisti darbo aplinką darbuotojų pasitenkinimas ir motyvacija nuolat auga.

„Pavyzdžiui, duomenų analitikos įmonės „Gallup” duomenimis, iš namų dirbantys darbuotojai gali būti net 20–25 proc. produktyvesni ir tiek pat laimingesni už tuos, kurie dirba biure“, – komentuoja M. Vasiliauskaitė.

Nuolat dirba nuotoliniu būdu

Iš pradžių darbas nuotoliniu būdu buvo vykdomas tik iš dalies, tačiau po karantino visai organizacijai buvo suteikta galimybė nuotoliniu būdu iš Lietuvos dirbti neribotai. Nuo rugpjūčio organizacijoje planuojama leisti dirbti ir iš užsienio valstybių.

Vertindama karantino laikotarpį M. Vasiliauskaitė tikina, jog darbo našumas įmonėje išliko aukštas.

„Įsitikinome, kad darbuotojams vienu metu dirbant skirtingose lokacijose darbai ir projektų įgyvendinimas gali vykti taip pat sėkmingai ir produktyviai, kaip dirbant fiziškai kartu mūsų įmonės biuruose.

Planuodami, kaip toliau dirbsime pasibaigus karantinui, klausėme darbuotojų, kokio darbo pobūdžio jie tikisi ateityje. Darbuotojų apklausa parodė, kad net 93 proc. mūsų komandos narių norėtų turėti galimybę dirbti laisviau geografiškai ir pasibaigus karantinui“, – sako M. Vasiliauskaitė.

Paklausta, ar nesusiduriama su darbuotojų persidirbimo problemomis, M. Vasiliauskaitė neslepia, kad karantino pradžioje dalis darbuotojų išdirbdavo daugiau valandų nei įprastai, tačiau laisvėjant karantino sąlygoms ši tendencija savaime pasikeitė. „Rekomendavome darbuotojams nepamiršti poilsio, daryti pertraukas nuo darbo“, – priduria ji.

Vertindama vidinę įmonės komunikaciją dirbant nuotoliniu būdu, M. Vasiliauskaitė sako, kad iš esmės rezultatai nesuprastėjo, tačiau vis tik darbuotojams vien tik rašytinės komunikacijos nepakanka.

„Norisi kuo daugiau gyvo bendravimo, todėl perkėlėme didžiąją dalį vidinių renginių, pranešimų į vaizdo konferencijų, vaizdo įrašų formatą“, – kalba ji.

Nesutarimų kyla dėl nepasitikėjimo

Apibendrindama I. Ruginienė sako, kad nuotolinio darbo kokybės klausimas kyla dėl darbuotojo ir darbdavio nepasitikėjimo vienas kitu.

„Dažniausiai darbdaviui atrodo, kad, jei žmogus dirba iš namų, jis nedirba, o užsiiminėja savo reikalais, todėl nepasitikėjimas yra pagrindinis stabdis. Iš esmės karantinas parodė, kad galima puikiai dirbti ir pasiekti puikių rezultatų“, – akcentuoja I. Ruginienė.

I. Ruginienės manymu, nuotolinis darbas turėtų būti abipusis susitarimas, kuriam reikalingos aiškiai apibrėžtos taisyklės.

„Darbuotojas turi žinoti, kokių rezultatų tikisi darbdavys, o darbdavys turi suvokti, kad net ir dirbant nutoliniu būdu darbutojas turi pietų pertrauką, trumpąsias pertraukėles ir jo darbo valandos yra tokios pat, kaip ir dirbant biure. Jeigu toks supratimas yra, tuomet nematau nieko blogo dirbant nuotoliniu būdu“, – komentuoja Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

Kaip aiškina Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovė Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė, tokiu atveju, kai egzistuoja sąlygos dirbti nuotoliniu būdu, net ir po karantino, išliekant ekstremaliai situacijai, dalis darbuotojų gali tartis dėl darbo per nuotolį visai darbo laiko normai ar tam tikrai daliai.

„Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

Nuo rugpjūčio 1 d. ši nuostata papildyta dar vienu pagrindu – kai darbuotojas pateikia prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada, apie jo sveikatos būklę“, – komentuoja J. Kažukauskaitė-Sarnickienė.

Reaguodama į dalies darbuotojų nuogastąvimus dėl saugumo dirbant biuruose, J. Kažukauskaitė-Sarnickienė neslepia, kad per pirmąjį 2020 m. pusmetį VDI išnagrinėjo daugiau nei 850 darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų, pateiktų gautuose skunduose ir pranešimuose.

„Dažniausi skundai dėl galimų darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų: darbdavio pareiga užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, darbuotojų aprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis, darbo vietų įrengimas, teisė atsisakyti dirbti, kai neužtikrinama darbo sauga, profesinės rizikos vertinimas. VDI skundų dėl nesuteikiamos galimybės dirbti nuotoliniu būdu nėra gavusi, tačiau tokių paklausimų sulaukiama VDI konsultacijų telefonu“, – įvardija VDI atstovė.