Verslas

2020.07.31 20:40

Sraigių augintojų per dešimtmetį Lietuvoje sumažėjo 10 kartų, išlikę entuziastai papasakojo, kas šiame versle sunkiausia

Regina Montvilienė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.07.31 20:40

Sraigių augintojai sako, kad šiuo metu Lietuvoje tuo užsiima tik entuziastai, nors prieš dešimtmetį šalyje jų buvo daugiau kaip šimtas. Supirkimas, sakoma, stringa, jo kainos neauga, o investicijos atsiperka sunkiai, todėl sraigių ūkių šalyje liko mažiau kaip dešimt.

Vieni tokių ūkininkų – Zarasų rajono gyventojai Julija ir Donatas Adomavičiai. Sraigių auginimu jie pradėjo verstis prieš septynerius metus apsilankę anksčiau į šią veiklą įsitraukusių žmonių ūkyje, pamažu rinko informaciją, mokėsi ir, kaip sako patys, „užsikabino“.

Julija pripažįsta, kad į šią idėją iš pradžių aplinkiniai žiūrėjo kiek nepatikliai, bet užsidegimo tai nepradangino. „Nusprendėme įkurti savo sraigininkystės ūkį šalia mano tėvų gėlininkystės ūkio. Tėvai iš pradžių buvo nustebę ir su abeja žiūrėjo, (...) ypač mūsų gėlininkystės ūkio darbuotojai sakė: „Žiūrėkit, kad tik nematytume jūsų sraigių mūsų šiltnamiuose“, – LRT RADIJUI pasakojo ji.

Nemažą dalį priemonių ūkyje jie įsirengė patys, sako Donatas, tačiau ir lėšų tai pareikalavo nemenkų.

„Pradinė investicija, nuo kurios pradedi, tai pačių sraigių motininės bandos įsigijimas, vidaus patalpų įsirengimas – vadinamosios reprodukcinės patalpos, kur sraigės peri kiaušinėlius, tada įsirengėme savo šildomą šiltnamį, lauko aptvarus. Pradinė investicija, neskaičiuojant savo darbo, nes viską pasidarėm patys, pirmais metais buvo apie 50 tūkst. litų“, – išdėstė D. Adomavičius.

Ir visgi šiandien tai tėra papildomos šeimos pajamos, išgyventi vien iš to būtų sudėtinga. Todėl veikiausiai neatsitiktinai per dešimtmetį šiame versle liko kantriausi, sako J. Adomavičienė: „gal galiu drįsti pasakyti – ir darbščiausi“.

„Kadangi visą laiką dirbau kituose darbuose, visi ūkio rūpesčiai buvo ir tebėra ant Donato pečių, bet ką galiu padėti, tai sraigiukus išnešame į laukus kartu, rudens talkoje taip pat dalyvauju. Po popierinio darbo man tai būna didelė pramoga“, – kalbėjo pašnekovė.

Adomavičių ūkis – daugiatūkstantinis, bet suskaičiuoti, kiek apytikriai augintinių turi, galima.

„Rinkdamas ikrus, juos sveri ir skaičiuoji taip: šimtas gramų ikrų yra apie du tūkstančiai sraigiukų, prisirenku apie 50 kilogramų, iš to yra milijonas. Paskui, aišku, paskaičiuoji praradimus, nukritimus – apie 40 procentų minusavus, iš 50 kilogramų ikrų užaugini apie 10 tonų sraigių produkcijos“, – aiškino D. Adomavičius.

Ūkį plėsti yra ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti – sraigių konkrečiame plote negali būti per daug, mat tuomet jos nustos augti, sako pašnekovas. Be to, svarbu nepadaryti klaidų reprodukcinėje fazėje, nes taip galima netekti didelės dalies potencialaus ūkio.

Pradinės investicijos Adomavičiams atsipirko po pirmojo sezono. Pirmaisiais metais Zarasų rajono sraigės atsidurdavo ant italų ir prancūzų stalų, dabar visa ūkio produkcija realizuojama Lietuvoje – keliauja į Vilnių, o čia yra perdirbama, paruošiama vartojimui.

D. Adomavičius sako, kad šeima kol kas nesirengia plėsti verslo ir tapti gamintojais. „Minčių yra įvairių, bet šiai dienai apsistojome ties jų auginimu kaip žaliavos, nes kad perdirbinėti jas iki produkto ir pardavinėti vietinėje rinkoje, reikėtų vien jomis užsiimti, o kadangi turime dar kitų veiklų, tas sraigių verslas yra kaip papildomos pajamos“, – LRT RADIJUI teigė jis.

Visas reportažas – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.