Verslas

2020.07.30 17:21

Skurstančiųjų vargo vakarienė: labiausiai skursta senoliai, kaimo žmogų gelbsti natūriniai mainai

Irma Janauskaitė, LRT RADIJO laida „Aukso amžius“, LRT.lt2020.07.30 17:21

Daugiau nei pusė milijono Lietuvos gyventojų praėjusiais metais gyveno arti skurdo ribos. Daugiau nei 200 tūkstančių šalies piliečių buvo visiškame skurde. Specialistai LRT RADIJUI sako, kad sunkiai verčiasi Lietuvoje ne vien pensininkai ar bedarbiai, bet ir daugybė tvarkingų, dirbančių šeimų.

Kompleksinė problema

Skurdo rodikliai gerėja, bet atotrūkis tarp turtingiausių ir vargingiausių vis dar išlieka didžiulis. Itin daug skurstančiųjų kaime. Specialistai suka galvas, kas galėtų sumažintų pajamų nelygybę.

Nors naujausiais duomenimis skurdas Lietuvoje per metus sumažėjo keliais procentiniais punktais nuo 22,9 proc. iki 20,6 proc., tačiau vis tiek net penktadalis visos visuomenės gyvena ties skurdo riba. Absoliutaus skurdo lygis sumažėjo kiek daugiau – 3,4 proc. punktais ir pasiekė žemiausią ribą – 7,7 proc. Lietuvos banko (LB) vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė pabrėžia, kad pagaliau sulaukėme, kad ir nedidelio, tačiau skurdo mažėjimo „po ilgų metų jo didėjimo“.

„Galime pasidžiaugti, kad jis (skurdo lygis – LRT.lt) bent kažkiek sumažėjo. Apskritai skurdo problema yra kompleksinė. Vienu rodikliu įvardinti ir identifikuoti tą problemą yra labai sudėtinga, todėl tyrėjai dažniausiai žiūri, kaip skurdas atrodo pagal skirtingas amžiaus grupes, užimtumą, lytis, – dėsto L. Galdikienė. – Manau, kad ir šiandieną mes turime kalbėti apie tai, kad čia yra kompleksinė problema, kuriai reikia labai įvairių sprendimų.“

Didžiausioje rizikoje – vieniša pagyvenusi moteris

Skurdas labiausiai sumažėjo tarp vyriausiojo amžiaus gyventojų, pastebi LB vyriausioji ekonomistė. „Tai yra tarp tų, kuriems daugiau nei 65 metai. Šio amžiaus gyventojai patiria didžiausią skurdą Lietuvoje. Tam įtakos turi neadekvačios pensijos. Dažniausiai skursta moterys, kurios neretai pergyvena savo vyrus arba yra vienišos. Dėl to džiugu, kad skurdas sumažėjo toje labiausiai pažeidžiamoje kategorijoje. Ir sumažėjo jis gan ženkliai – 6,1 procentiniu punktu“, – situaciją komentuoja L. Galdikienė.

Vidutinės senatvės pensijos didėjimas buvo vienas pagrindinių veiksnių, dėl ko mažėjo skurdas vyriausiųjų amžiaus grupėje. Tačiau, pasak pašnekovės, yra tokių kategorijų, kur skurdo lygis vis dar yra labai didelis. Kaip pavyzdį ji pateikia bedarbius. „Net 54 proc. bedarbių yra ties skurdo rizikos riba, – nedžiuginančią statistiką komentuoja pašnekovė. – Tai parodo, kad socialinė parama nėra adekvati, kad ji yra trumpa, trunkanti devynis mėnesius, nors kitose šalyse ji yra ilgesnė.“

Dažniausiai skursta moterys, kurios neretai pergyvena savo vyrus arba yra vienišos.

Į pažeidžiamiausių kategoriją taip pat patenka neįgalieji ir vieniši asmenys. „Ypač žemos kvalifikacijos asmenys, – pabrėžia L. Galdikienė. – Tarp skurdą patiriančiųjų mažiau nei 10 proc. yra aukštąjį išsilavinimą turintys piliečiai. Tuo tarpu žemesnį nei vidutinį išsilavinimą turintieji sudaro daugiau nei 40 proc. visų patiriančiųjų skurdą.“

Kaime gelbsti natūriniai mainai

Aštuoni procentai dirbančiųjų taip pat susiduria su skurdu. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimų vadovė Guoda Azguridienė sako, kad tik nepilnu etatu dirbantieji gali susidurti su skurdu. „Jei yra mokama bent jau minimali alga, tokiu atveju skurdo riba nebus siekiama“, – tikina LLRI tyrimų vadovė.

Lietuva Europos Sąjungoje (ES) turi vieną didžiausių pajamų nelygybę, primena G. Azguridienė. Taip pat labai didelis skurstančiųjų skirtumas tarp regionų ir miestų gyventojų. Mieste 17 proc. gyventojų yra arti skurdo ribos, o štai kaime tokių namų ūkių – 28 proc. Anot L. Galdikienės, taip yra dėl to, kad kaimiškose vietovėse yra didesnis pagyvenusiųjų žmonių procentas.

Žemesnį nei vidutinį išsilavinimą turintieji sudaro daugiau nei 40 proc. visų patiriančiųjų skurdą.

„Tai demografinė priežastis. Kaime gyvena daugiau vyresnio amžiaus žmonių, kurie gauna senatvės pensiją. O toji pensija yra gana maža, – komentuoja LB vyriausioji ekonomistė. – Taip pat kaime daugiau gyvena žemą kvalifikaciją turinčių žmonių, tad natūralu, kad jų pajamos už darbą yra žemesnės. Panaši situacija yra visame pasaulyje. Mieste gyvenantieji uždirba daugiau, o ir jaunų žmonių koncentracija miestuose yra didesnė.“

Vis tik pašnekovės sutinka, kad skursti mieste yra sunkiau, nei kad kaime, mat provincijoje vyksta daug natūrinių mainų, kurie nėra apskaitomi. „Kaime ir malkomis pasikūrenti gali, ir vištą, kokį gyvulį laikyti, įvairių maisto produktų pasigaminti, taip pat keistis, atsiskaityti natūriniais daiktais. Tuo tarpu mieste už viską mokami pinigai, tad ir tam skurdžiai besiverčiančiajam yra sudėtingiau save išlaikyti“, – sako LLRI tyrimų vadovė Guoda Azguridienė.

Plačiau apie visa tai – radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt