Verslas

2020.08.05 19:00

Legalūs remonto darbai kai kuriems vis dar neįperkami: bandydami sutaupyti, pakliūva į sukčių pinkles

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.08.05 19:00

Mėgindami sutaupyti atliekant statybų ar remonto darbus, dalis gyventojų vis dar renkasi nelegaliai dirbančius meistrus, tarp kurių apstu sukčių. LLRI vyriausioji ekspertė Ieva Valeškaitė stebisi, kad esant sudėtingai ekonominei situacijai nebuvo atsisakyta plano nuo liepos naikinti verslo liudijimus, tarp jų – ir statybų sektoriuje. Tai, anot jos, dar labiau skatina šešėlį ir nelegalias paslaugas.

LRT.lt kalbintas Saulius pasakoja netikėjęs, kad per skelbimą rastas statybininkas pasirodys esantis apsimetėlis, esą neigiamų atsiliepimų apie jo teikiamas paslaugas internete nebuvo. Vis dėlto pašnekovas tvirtina buvęs apgautas – likęs ir be kokybiško remonto, ir be 3 tūkst. eurų.

„Vienoje laisvai samdomų darbuotojų grupių feisbuke radau įrašą, kad žmogus teikia remonto paslaugas. Vonioje reikėjo atlikti griovimo, elektros ir santechnikos darbus, iškloti plyteles, sumontuoti gipso kartono lubas, jas nudažyti.

Pasirašėme savotišką susitarimą, kad darbai bus atlikti. Nors nusamdytas statybininkas prižadėjo, kad per maždaug du mėnesius viską padarys, nieko panašaus neįvyko. Tekdavo skambinti ir priminti apie iki galo neatliktus darbus, būdavo, kad jis visai nepasirodydavo. Viską teisino asmeninėmis problemomis, todėl iš pradžių per daug to nesureikšminau“, – pasakoja vyras.

Pašnekovas sako galiausiai pastebėjęs, kad darbai atlikti gana nekokybiškai. Kilus konfliktui su nusamdytu darbininku, šis dingo.

„Iš pradžių reikalavau, kad sutvarkytų, kas negerai atlikta. Akivaizdžiai nelygiai suklijuotos plytelės, viena apskritai priklijuota „žemyn galva“. Vieną dieną jis išvis nepasirodė, telefono ragelio nekelia, tai ir likome nieko nepešę. Prarasta „krūva“ pinigų, ta sutartis kaip ir negaliojanti. Tik nuostoliai iš tokio remonto“, – skundžiasi vyras.

Pašnekovas sako, kad paslaugas siūlęs meistras prašęs kur kas mažesnio atlygio, todėl jis ir susiviliojęs.

„Kažkaip pamatai mažesnę kainą ir net nepagalvoji, kad bus dar blogiau“, – sako jis.

Mėgina sutaupyti

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausiosios ekspertės Ievos Valeškaitės teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės renkasi nelegaliai dirbančių statybininkų paslaugas, yra noras sutaupyti išvengiant mokesčių.

„Dėl santykinai žemo pajamų lygio legalios paslaugos ir prekės daliai šalies gyventojų yra per brangios. [...] Gyventojai, pradėję statybų ar remonto darbus, matyt, pasveria, kiek jiems svarbi gana reikšminga sutaupyta suma, pavyzdžiui, darbo mokesčių, pelno mokesčio ar vartojimo mokesčių, palyginti su rizika, samdant rangovus ar meistrus be sutarties.

Rizikų, žinoma, esama įvairių: nesąžiningi statybininkai gali apgauti, pavyzdžiui, pasisavindami avansą, paslaugoms nesuteikiama garantijos, gresia baudos ir pan. Tačiau daliai gyventojų legalios paslaugos paprasčiausiai per brangios“, – aiškina I. Valeškaitė.

Anot LLRI ekspertės, motyvaciją rinktis nelegalias paslaugas bandoma sumažinti leidžiant už patirtas išlaidas statybos, namų ar automobilio remontui susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. „Tai puiki priemonė, skatinanti savanorišką mokesčių mokėjimą“, – sako ji.

Šešėlio rizika

Kita vertus, pasak I. Valeškaitės, keista, kad šiuo metu, kai ne tik šalies, bet ir pasaulio ekonomikos perspektyvos labai miglotos, kovojant su šešėliu nebuvo atsisakyta plano nuo liepos naikinti verslo liudijimus, tarp jų – ir statybų sektoriuje.

Nuo šių metų liepos nebeliko galimybės su verslo liudijimu vykdyti pastatų ar statinių apdailos, automobilių remonto, vaikų priežiūros, vandentiekio, šildymo, oro kondicionavimo bei elektros sistemų, įtaisų įrengimo bei remonto veiklas.

„Egzistuoja didelė rizika, kad, netekę galimybės verstis su verslo liudijimu, reikšminga dalis iš daugiau nei 25 tūkst. statybininkų, automobilių meistrų, butų nuomotojų ar auklių ne pasirinks veiklos legalizavimo kelią, o trauksis dar giliau į šešėlį“, – atkreipia dėmesį I. Valeškaitė.

Minėti atvejai – gana dažni

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas atkreipia dėmesį, kad samdant nelegaliai dirbantį statybininką gali laukti gana didelės baudos.

„Būtina pasidomėti dokumentais, kurie įrodo, kad asmuo dirba legaliai ir moka mokesčius. Taip pat būtina sutarti dėl darbų pabaigos datos. Labai svarbu aptarti ir medžiagų pirkimo klausimus.

Jeigu pasirinktas statybininkas kam nors yra atlikęs darbus ir turite galimybę paklausti ankstesnio užsakovo, nepraleiskite progos pasidomėti atliktų darbų kokybe“, – ragina D. Gedvilas.

D. Gedvilas neslepia, kad atvejų, kai pasamdytas asmuo neturi visų reikalingų kompetencijų reikiamiems darbams atlikti, būna gana dažnai.

„Užsakovai neretai skundžiasi, kad pasirinktas darbininkas žadėjo kokybiškai atlikti darbus ir žodžiu deklaravo turintis patirties, tačiau viskas baigėsi sugadintomis medžiagomis ir nusivylimu.

Dar viena dažna klaida – kai nelegaliai dirbančiam asmeniui sumokamas avansas grynaisiais. Jeigu toks darbininkas dingsta nebaigęs pradėtų darbų, susigrąžinti avanso tampa nebeįmanoma“, – perspėja D. Gentvilas.

Statybininkų asociacijos vadovo teigimu, Skandinavijos valstybių praktika rodo, kad privaloma statybininko kortelė leistų iš rinkos pašalinti nelegaliai dirbančius asmenis, kurie nemoka mokesčių.

„Gana dažnai pasitaiko, kai darbuotojas visiškai atsitiktinai, dėl susiklosčiusių gyvenime aplinkybių atsidūrė statybų aikštelėje, tačiau nėra įgijęs statybininko profesijos. Todėl dažnai pasitaiko atvejų, kai tokie asmenys sugadina medžiagas ir pridaro daug žalos užsakovams. Tikroji tiesa, kad darbus atliko visai ne statybininkas, paaiškėja tik prasidėjus teisminiam ginčui dėl statybos darbų kokybės“, – aiškina D. Gentvilas.

Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento, problemų kyla ir tuomet, kai prieš pradedant statybos darbus nėra aptariami statybų kokybės klausimai.

„Tuomet užsakovas ir rangovas kokybę supranta savaip ir, kilus nesutarimų, nežinia, kuo vadovautis ir kaip įrodyti defektus ar klaidas, padarytas atliekant statybos darbus. [...]

Turėti statybų etaloną labai svarbu tam, kad nereikėtų ginčytis, ar darbas atliktas gerai, ar jis atitinka užsakovo lūkesčius. Statybos taisyklės yra geras instrumentas tiems, kas nori nesiginčyti ir neturėti konflikto su rangovu“, – komentuoja D. Gentvilas.

Būtina statybos rangos sutartis

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovė Natalija Jarmulkovič akcentuoja, kad samdant meistrus statybos ar remonto darbams atlikti pirmiausia turi būti sudaroma darbų rangos sutartis.

„Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Jeigu samdomi meistrai, kurie dirba pagal individualios veiklos pažymėjimus, vartotojas turėtų įsitikinti, kad jų pažymėjimai yra galiojantys“, – komentuoja N. Jarmulkovič.

Sudarydamas sutartį dėl rangos darbų, anot VVTAT atstovės, vartotojas turėtų atkreipti dėmesį, kad sutartyje būtų aptartas rangos objektas, atliktini darbai, jų kainos, nustatytos tarpusavio teisės ir pareigos, bendradarbiavimo, ginčų sprendimo klausimai, nustatyta proporcinga atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą – delspinigiai, baudos, detaliai nustatyti mokėjimų už atliktus darbus terminai, aptartos sąlygos dėl mokėjimų sustabdymų, jei darbai neįvykdyti ar netinkamai įvykdyti, detalizuoti darbų priėmimo ir perdavimo reikalavimai, ypač terminai, įtvirtinti garantiniai terminai ir aptarti įspėjimo dėl sutarties nutraukimo terminai bei būdai.

Taip, N. Jarmulkovič teigimu, kilus ginčui, vartotojui bus lengviau pagrįsti, dėl kokių sąlygų buvo susitarta ir kokių sutartinių įsipareigojimų rangovas nesilaikė.

Gali reikalauti kompensacijos

Pasak VVTAT atstovės, nustačius atliktų darbų trūkumų, ne vėliau kaip per dvejus metus nuo darbų pabaigos vartotojas gali pareikalauti statybos ar remonto darbus atlikusio asmens neatlygintinai juos pašalinti per tam tikrą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Taip pat pareikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

„Jeigu rangovas trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius“, – sako N. Jarmulkovič.

VVTAT primena, kad vartotojas, manantis, jog paslaugos teikėjas pažeidė jo teises, pirmiausia privalo raštu kreiptis į paslaugos teikėją ir nurodyti savo reikalavimą.

Pažymėtina, kad paslaugos teikėjas, nesutikantis su vartotojo reikalavimu, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą. Tuo atveju, jeigu paslaugos teikėjas atsisako tenkinti vartotojo reikalavimą arba nepateikia motyvuoto atsakymo per nustatytą terminą, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka.

Kartu su prašymu VVTAT svarbu pateikti kreipimosi į paslaugos teikėją kopiją, paslaugų teikėjo atsakymo kopiją (jei buvo gautas), sutarties kopiją, paslaugų apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją ir kitų prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų kopijas. Pavyzdinę prašymo formą galima rasti VVTAT interneto svetainėje. Pažymėtina, kad kiekviena ginčo situacija vertinama individualiai ir nešališkai, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes bei ginčo šalių pateiktus įrodymus.