Lietuva ir Kinija pasirašė protokolą dėl reikalavimų, kuriuos turės atitikti į Kiniją eksportuojami lietuviški pieno produktai ir veisliniai galvijai.
Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad susitarimas svarbus, nes šie reikalavimai bus perkelti į eksporto sertifikatus, o jie leis pradėti eksportuoti produkciją. Tikimasi, kad tai bus galima daryti jau kitais metais. Kinijos rinkai Lietuvos verslininkai tiektų sviestą, fermentinius sūrius, pieno miltelius, glaistytus sūrelius bei kitus produktus. Kinijoje pieno produktais jau prekiauja Latvija.
Pasak pieno perdirbėjų patekti į naują rinką reikia ne vienerių metų. Leidimų pieno produktų eksportui į Kiniją laukta kelerius metus.
„Liko suderinti sertifikatus. Manau, kad tai pavyks per mėnesį, tai vežti jau galėtų kitais metais. Čia populiarus sviestas, 7 eurus kainuoja pakelis. Kinai žino, kad Lietuva – ekologiškos produkcijos gamintoja. Tokios jie nori, taip pat yra vaikų maisto produktų poreikis. Išskirtinių reikalavimų jie nekelia. Svarbiausia, kad nebūtų ligų, ypač dėl galvijų eksporto“, – pasakojo Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.
Visos didžiosios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės rengiasi eksportui, pirmiausiai vežtų pieno miltus, fermentinius sūrius, sviestą, o pradėti prekybą šviežiais produktais užtruks ilgiau.
Pasak perdirbėjų, teks konkuruoti su arčiau Kinijos esančiomis Australija bei Naująja Zelandija, kurios kinams jau tiekia nemažai pieno produktų. Kinai ypač pageidauja išskirtinės kokybės produktų. Įmonės gali jų pagaminti.
„Išvežti į Kiniją yra keli keliai – oro transportas, kuris yra labai brangus, jūrų ir geležinkelio transportas . Kai jau bus sudaryti kontraktai, matysim kokie produktai bus vežami, koks produktų galiojimo laikas, tai ir spręsim, kokiu transportu bus vežama, bus aišku tada ir išlaidos, ir koks gali būti pelningumas. Bet kokius produktus pirkdami kinai prašo išskirtinės kokybės, o mūsų įmonės pajėgios tai užtikrinti“, – tikino Lietuvos maisto pramonininkų konfederacijos direktorius Egidijus Simonis.
Kinai nori ir mūsų veislinių gyvulių, juos vežti pasirengusios kelios įmonės. Lietuva taip pat siekia leidimų eksportuoti mėsos produktus. Eksperto teigimu, dėl palyginti nedidelio produkcijos kiekio mūsų gamintojams milžiniškoje Kinijos rinkoje įsitvirtinti bus nelengva.
„Lietuva daugiausiai importuoja iš Kinijos ir beveik nieko neeksportuoja. To priežastis yra, kada Kinijos sąnaudos mažesnės. Lietuvos gamintojai yra konkurencingiausi Europos ir NVS šalių rinkose. Tai nepaisant to, kad pašalinti kai kurie reguliaciniai barjerai, jų išlieka daugybė. Kinijos rinka nėra laisva, tai yra planinė ekonomika su didele korupcija, tai nereikėtų tikėtis, kad Kinijos rinka bus labai lengvai užimta“, – sakė Nerijus Mačiulis, „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas.
Pernai lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų į Kiniją eksportuota už kone 3 mln. eurų, o importuota 8 kartus daugiau – už 24 mln. eurų.
Prekyba su Kinija užima nedidelę Lietuvos užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais dalį. Pernai žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į Kiniją siekė 2,8 mln. eurų, eksporto struktūroje pagal šalis Kinija buvo 60 vietoje iš 122 šalių. Importas iš Kinijos siekė 23,5 mln. eurų, importo struktūroje pagal šalis Kinija buvo 21 vietoje iš 109 šalių. Importas iš Kinijos viršijo eksportą 8,4 karto.
