Verslas

2020.07.23 08:43

Prezidento patarėjas Neverovičius: išmokų koncentracija žemės ūkyje yra labai didelė

Giedrė Čiužaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.07.23 08:43

Su ąžuolo lapų vainiku iš Briuselio pasitikto prezidento darbą Briuselyje įvertino Žemės ūkio ministerija, šią savaitę sveikinusi tai, kad Baltijos šalims pavyko išsiderėti didesnes tiesiogines išmokas ūkininkams. Visgi prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius sutinka ir su kritika, kad didelė dalis ES lėšų nusėda stambiųjų ūkininkų kišenėse, o smulkūs ir vidutiniai ūkiai paramos atitinkamai gauna mažiau negu nusipelno.

LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ kalbėjęs prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais sakė, kad Europos Vadovų Tarybos diskusijos buvo sudėtingos, pareikalavusios nemažai jėgų. „Iš tų keturių parų net dvi naktis be sustojimo vyko derybos, taigi intensyvumas tikrai didelis. Galima pasakyti, kad daug kavos tikrai išgerta“, – sakė J. Neverovičius.

Rezultatus prezidentūra vertina teigiamai, kaip vienas iš pasiekimų įvardijamos išmokos žemdirbiams. Briuselyje Lietuvai pavyko sutarti, kad išmokos 2021 m. sudarys 178 eurus už hektarą, o 2022 metais pakils iki 200 eurų už hektarą ir toliau didės. Pritarta, kad Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augtų, kol 2027 metais pasiektų 215 eurų už hektarą. Šiuo metu tiesioginės išmokos Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.

Visgi kritikai sako, kad didesnioji paramos dalis Lietuvoje tenka stambiems ūkiams, taip kartu didinant socialinį atotrūkį regionuose. J. Neverovičius sutinka, kad tai yra problema.

„Girdime tuos balsus. Iš tikrųjų reikia galvoti apie tai, kad koncentracijų išmokų Lietuvoje yra labai didelė. Mes ne kartą ir su ministru kalbėjome, kad reikia įvesti nacionalines lubas, reikia apriboti galimybę gauti tiesioginių išmokų sumą – tai yra diskusinis klausimas, bet, pavyzdžiui, judant link 60 tūkst. eurų. Tada kas atsitiks, kad paramos daugiau turėtų gauti vidutinio dydžio ir mažesni ūkiai, kurie yra mūsų žemės ūkio pamatas. O didelės bendrovės yra verslas, jie privalo vis labiau dirbti ekonominės konkurencijos sąlygomis, pasinaudojant skalės efektu palikti galbūt tas išmokas ten, kur jų reikia“, – LRT RADIJUI ketvirtadienį sakė Prezidentūros patarėjas.

Jis pridūrė, kad turėtų būti „koncentruojamasi į aukštesnės pridėtinės vertės sukūrimą žemės ūkyje“. Lietuva, J. Neverovičiaus žodžiais, negali būti „tik pigiausių produktų eksportuotojai“.

„Ekologiniai ūkiai taip pat yra prioritetinė kryptis ES ir mūsų vartotojams“, – sakė J. Neverovičius.

Kaip anksčiau naujienų agentūrai BNS komentavo žemės ūkio ministras Andrius Palionis, ūkininkams palanku ir tai, kad šalys, kurių tiesioginės išmokos nesiekia ES vidurkio, galės perkelti iki 30 proc. kaimo plėtros programos lėšų į tiesiogines išmokas.

Tuo tarpu Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus šį Lietuvos pasiekimą Briuselyje pavadino tik maža pergale. „Iškovojome ne tiek daug, nes tas ES vidurkis, bent jau 90 proc., tais 2027 metais bus mums dar toli. Dabar nesiekiame nė 60 proc., o pasieksime gal tuos 78 proc. Turėsime ir toliau kovoti. Laimėtas tik vienas iš mūšelių“, – BNS antradienį teigė jis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt