Verslas

2020.07.22 10:48

VU tyrimas: alkoholio draudimai neveikia taip, kaip norėta, padidėjo alkoholį darbe vartojančiųjų skaičius

papildyta Aludarių gildijos komentaru
Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.07.22 10:48

Vilniaus universiteto atlikto alkoholio vartojimo aplinkos ir įpročių tyrimo duomenys rodo, kad alkoholį renkasi vis jaunesni asmenys, daugiausiai girtaujama namuose, o bandžiusiųjų mesti gerti vis mažėja.

Tyrimo duomenimis, vartojančių alkoholį ir negeriančių gyventojų proporcija nesikeičia ir išlieka pastovi. Atlikto tyrimo autoriai pabrėžia, jog, norint keisti alkoholio vartojimo įpročius, būtina kurti socialinį pasitikėjimą, o ne taikyti draudimo politiką.

Vienos iš tyrimo autorių Vilniaus universiteto (VU) dėstytojos Vitos Karpuškienės teigimu, tyrimo imtasi po to, kai PSO paskelbė, kad Lietuva yra bene labiausiai gerianti šalis. Tyrimo tikslas buvo identifikuoti alkoholio vartotojų grupes, įpročius, aplinką ir pokyčius. Tyrimas pradėtas 2016-aisiais, apklaustųjų skaičius – 1104 respondentai.

Vaisių neduoda

Pristatydama alkoholio vartojimo tendencijas ir įpročius Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus, V. Karpuškienė sako, kad draudimai norimo efekto neduoda.

„Bendra laisvalaikio kultūra labai keičiasi ir į tai svarbu atkreipti dėmesį, kalbant apie alkoholio politiką – reikia nebe draudimų, o socialinio pasitikėjimo. Gana į gyventojus žiūrėti lyg į nebrandų vaiką“, – teigia V. Karpuškienė.

Išskirtos keturios grupės

Atliktame tyrime buvo išskirtos keturios alkoholį vartotojančių asmenų grupės: girtaujantys, reguliariai vartojantys, vartojantys alkoholį tik tam tikromis progomis ir negėrusieji per paskutinius 12 mėnesių.

Kaip rodo tyrimo duomenys, gausiai ir dažnai alkoholį vartojantys žmonės, t.y. geriantys kiekvieną dieną arba 2–4 kartus per savaitę ir virš 20 standartinių alkoholio vienetų, skaičius išlieka stabilus ir sudaro 5 proc. visų apklaustųjų, tačiau suvartojamo alkoholio kiekis, tenkantis vienam geriančiajam, yra sumažėjęs.

„Situacija gerėja, [...] buvo 15 litrų, dabar nebėra ir 12. [...] Daugiausiai išgeriama alaus – 45 proc. ir 41 proc. stiprieji gėrimai“, – sako V. Karpuškienė.

Daugiausiai vartoja stipriuosius gėrimus ir alų

Gėrimų struktūra pagal gryno alkoholio apimtis 2016–2019 metais yra stabili. Stipriųjų gėrimų dalis, kartu su alumi sudaro pagrindinę suvartoto grynojo alkoholio dalį, rodo tyrimas.

Lyginant 2016–2019 apklausų rezultatus pastebima, kad vis tik negėrusiųjų respondentų dalis mažėja. Pagal PSO, duomenis negėrusiųjų per paskutinius 12 mėn. Lietuvoje dalis yra 22 proc.

Geriančiųjų kiekvieną savaitę dalis yra pastovi, geriančiųjų kiekvieną mėnesį vis daugėja, o geriančiųjų kartą ar kelis kartus per metus skaičius lieka toks pats.

Kiti atlikti tyrimai taip pat patvirtina, kad Lietuvoje alkoholis vartojamas nedažnai, lyginant su kitomis Europos šalimis, bet didesniais kiekiais, sako V. Karpuškienė.

Sunkieji išgertuvių epizodai tapo retesni, išskyrus tuos vartotojus, kurie geria kiekvieną savaitę. Pastarųjų vartotojų šių epizodų dažnumas iš esmės nepasikeitė.

Alkoholį renkasi vis jaunesni

Girtaujančių grupėje 90 proc. yra vyrai, iš jų trečdalis – 60 metų ir vyresni. 59 proc. yra kaimo gyventojai, dauguma respondentų turi vidurinį ir žemesnį išsilavinimą.

„Įvestos priemonės nepaskatino negerti, mūsų duomenys šį faktą rodo“, – sako V. Karpuškienė.

VU tyrimas parodė, kad per ketverius metus girtaujančių asmenų amžius jaunėja: vartotojų iki 30 metų dalis išaugo nuo 10 iki 21 proc.

„Jeigu anksčiau buvo apie 10–14 proc. tarp girtaujančių jaunesnių žmonių, tai dabar šita dalis padidėjo iki 21 proc. Žiūrint į demografinį portretą, tai yra ta liūdnesnė dalis“, – pažymi V. Karpuškienė.

Labiausiai didėjo progomis geriančiųjų grupė – kasmet po 4 ir 2 proc. ir 2019 metais sudarė daugiau negu pusę visų apklaustųjų.

Anot V. Karpuškienės, kiekvieną savaitę geria apie 25 proc. visų apklaustųjų, kelis kartus per mėnesį – 48, kelis kartus per metus – 26.

Sumažėjo išgerto alkoholio kiekis girtaujančiųjų grupėje, progomis geriančiųjų skaičius liko toks pats.

Dažniausiai girtauja namuose, bandžiusiųjų atsisakyti mažėja

Tyrimo duomenimis, tarp nuolat girtaujančių ir reguliariai alkoholį vartojančių asmenų reikšmingai padaugėjo tokių, kurie alkoholį vartoja darbe. Anot tyrimą atlikusių mokslininkų, matomas labai didelis procentas girtaujančių savo namuose arba svečiuose. Girtaujančių asmenų grupėje net 100 proc., o reguliariai alkoholį vartojančių asmenų – 99 proc.

„Alkoholio vartojimo padaugėjo baruose ir per renginius. Anksčiau žmonės neprisipažindavo, kad išgeria darbe, dabar tokių atsirado daugiausiai girtaujančiųjų grupėjė“, – kalba A. Rastenienė.

Kaip sako A. Rastenienė, kelerius metus daug dėmesio skiriama draudžiant ir mažinant alkoholio pardavimus HORECA sektoriuje, tačiau, anot jos, akivaizdu, kad šie draudimai mažai atsispindi alkoholio vartojimo įpročių pokyčiuose.

„Nuosekliai mažėja skaičius bandžiusių atsisakyti alkoholio vartojimo reguliariai vartojančių grupėje ir paskutiniais metais – girtaujančių asmenų grupėje“, – teigia Aušrytė Rastenienė, Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė.

Taip pat tyrimas atskleidžia skaičius, jog alkoholio prekybos ir reklamos apribojimai alkoholinius gėrimus vartojantiems žmonėms nedaro įtakos arba greičiausiai nedaro – taip teigia net 83 proc. respondentų“, – situaciją komentuoja A. Rastenienė.

Svarstydama, ar Vyriausybės priemonės padėjo tam, kad žmonės keistų alkoholio vartojimo įpročius ir bandytų nustoti vartoti, A. Rastenienė atkreipia dėmesį, kad į šį klausimą apklaustieji labai retai atsakydavo „taip".

„Reguliariai vartojančiųjų grupėje yra vis mažiau tų, kurie bandė nustoti vartoti alkoholį“, – sako A. Rastenienė.

Alkoholio vartojimo pasiskirstymas tarp geriančiųjų yra netolygus: 28 proc. alkoholio išgėrė girtaujančiųjų grupė, kuri sudarė 5 proc. visų o tarp visų gėrusiųjų per paskutinius 12 mėn. proc. 8 proc. 18 proc. alkoholio išgėrė reguliariai vartojantys apklaustieji, kurie sudaro 8 proc. visų apklaustųjų arba 11 proc. tarp gėrusiųjų per paskutinius 12 mėn. 54 proc. viso grynojo alkoholio suvartojo progomis geriantieji apklaustieji, kurie tarp apklaustųjų sudarė 52 proc., o tarp visų geriančiųjų per paskutinius 12 mėn. 81 proc.

Efektyviausia atsižvelgti į kaimynines šalis

Nors akcizų didinimas laikomas viena pagrindinių priemonių, galinčių padėti sumažinti alkoholio vartojimą, panašu, kad Vyriausybė aklai pasikliauja šia išvada, nors to daryti nevertėtų, sako mokslininkai. Anot jų, Lietuva yra geografiškai nedidelė valstybė, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į kaimyninių šalių akcizų politiką.

„Kaimynystės efektas yra labai stiprus. Anksčiau akcizų didinimas buvo pateikiamas išimtinai kaip priemonė, skirta mažinti alkoholio vartojimą, tačiau dabar ji pateikiama išimtinai kaip priemonė pildant biudžetą. Visgi dabartiniai alkoholio akcizai nėra tinkami, nes jie nesuderinami su pajamomis, kaimyninių šalių taikomais akcizais ir nesprendžia girtavimo problemos“, – pažymi A. Bartkus.

Tyrimas parodė, kad daugiausiai alkoholio lietuviai atsiveža iš Lenkijos, taip pat iš Latvijos – skaičius nuosekliai auga ir 2019 metais pasiekė 8 proc. girtaujančių grupėje. Dažniausiai alkoholį iš Lenkijos veža asmenys, vartojantys alkoholį progomis – retai vežė 9 proc., o daugiau – 8 proc.

Įvežamo alkoholio kiekis didėja, daugiausiai išaugo įvežamo alaus – iki 11,02 proc. Kiek mažiau yra stipriųjų gėrimų, tačiau jis taip pat auga.

Akcizų didinimą vertina blogiausiai

Tyrimas rodo, kad daugiausia neigiamo vertinimo susilaukė akcizo didinimas – šis skaičius siekia 32 proc. Labiausiai palankiai vertinamas amžiaus ribojimas įsigijant alkoholio ir reklamos draudimas, pastebi A. Rastenienė.

A. Bartkus pabrėžia, kad šalyje įvestos mokestinės priemonės įtakos alkoholio mastams nedavė, dėl ko jis kelia klausimą, ar akcizų kėlimas apskritai yra etiškas.

„Ar išvis yra etiška didinti akcizą? Kodėl visiems žmonėms dėl to, kad labai nedidelis kiekis asmenų turi problemų su alkoholio vartojimu, teks mokėti didesnius akcizo mokesčius?“ – svarsto A. Bartkus.

Pasak jo, akcizai alkoholiui yra per daug dideli visoms kategorijoms – stipriesiems gėrimams, alui ir vynui.

A. Bartkus atkreipia dėmesį, kad daugiau nei pusė Europos Sąjungos šalių jokio akcizo, pavyzdžiui, vynui netaiko, o Lietuvoje jis yra itin didelis, nors šis gėrimas Lietuvoje nėra toks populiarus.

„Tuo metu Lietuva, matomai, yra labai aukštų pajamų šalių grupėje greta Suomijos, Didžiosios Britanijos, Airijos, Danijos, Švedijos ir pan. Pas mus vyno akcizas yra labai aukštas“, – ironiškai kalba A. Bartkus.

Praėjusiais metais alkoholinių gėrimų akcizus sumažino Estija ir Latvija. Anot A. Bartkaus, Lietuvai būtina susikurti objektyviais kriterijais, bendra-europine akcizų politikos praktika, paremtas akcizų nustatymo taisykles, kurios atsižvelgtų į įvairias aplinkybes ir susietų juos su pajamų, tenkančių vienam gyventojui lygiu, su kaimyninių šalių taikomais akcizais, atsižvelgtų į vietinės gamybos faktorių ir Lietuvoje paskutiniu metu akcentuojamas sveikatos ir alkoholizmo problemas.

„Jeigu pažiūrėtume į akcizus taip, kaip mes turėtume į juos žiūrėti – kaip į mokestinę priemonę, tam, kad būtų išvengta manipuliacijų, subjektyvumo, klaidingų ir naivių įsitikinimų, mums reikėtų sukurti objektyviai paremtas akcijų nustatymo taisykles. [...]

Buvo pasižiūrėta, kuo remiantis skirtingos šalys nustato akcizus, kad jie vienur yra didesni, kitur mažesni. Iš tų faktorių pagrindiniai yra pajamos: kuo didesnės pajamos, tuo ta šalis nusistato didesnius ar mažesnius akcizus. Taip pat kaimynų taikomi akcizai, [...] vartojimo mokesčiai. Tačiau nei su girtavimo mastais, nei su alkoholio vartojimu tose šalyse akcizai nesisieja. Net jeigu ir surastum kažką, turėtum traktuoti, kad suradai tai, ko nėra, nes pas mus naudojami argumentai Vakarų Europoje nenaudojami“, – pabrėžia A. Bartkus.

A. Bartkus sako, kad, jeigu Lietuvoje būtų sukurta akcizų taikymo metodika, kuri remtųsi ES šalių praktika, gyventojų pajamomis ir kad ji savyje talpintų ir sveikatingumo komponentą, kuris yra svarbus visuomenei, tada būtų gauti visiškai kitokie skaičiai, nei yra matomi dabar, sako jis.

„Įvertinus veiksnius, kurie nulemia akcizų skirtumus atskirose šalys, akivaizdu, kad atskirų šalių akcizai yra stipriai priklausantys nuo pajamų, tenkančių vienam gyventojui, vartojimo mokesčių ir kaimyninių šalių taikomų akcizų lygių“, – priduria Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių akcizų politiką tyrinėjęs mokslininkas A. Bartkus.

Vieno iš preliminarių skaičiavimų išdavoje rekomenduojama alaus akcizą sumažinti 16 proc., vyno akcizą reikėtų sumažinti 54 proc., o stipriojo alkoholio akcizą sumažinti daugiau nei 33 proc. ir priartinti prie Lenkijos akcizo lygio.

„Šio siūlomo akcizų nustatymo būdo atskaitos taškas būtų ES ir kaimyninių šalių akcizai, todėl jiems didinant akcizus, ataskaitinis akcizas didėtų, o juos mažinant – mažėtų. Atskirai keistųsi ir galutinis atskirų kategorijų gėrimų akcizas. Akcizai didėtų, jei pajamos, tenkančios vienam gyventojui, lyginant su ES vidurkiu, augtų.

Taip pat ši metodika tampa priemone, reaguojančia į girtuokliavimą, nes, didėjant alkoholio suvartojimui, lyginant su ES vidurkiu, akcizai labiau didėtų toms gėrimų kategorijoms, kurios ir naudojamos girtavimo tikslais“, – teigia A. Bartkus.

Sureagavo į tyrimą

Reaguodama į pasirodžiusį tyrimą, Lietuvos aludarių gildija sutinka, kad vietoje draudimo politikos visuomenėje būtina kurti socialinį pasitikėjimą, tačiau gana skeptiškai vertina siūlymus mažinti alkoholio akcizus.

„Tarp kaimynų latvių su estais įsiplieskęs akcizų mažinimo „karas“ neatnešė nieko, išskyrus sumažėjusias pajamas į biudžetą“, – sako Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.

Vertindamas tyrimo duomenis, S. Galadauskas teigia, kad Lietuva vis dar yra „degtinės gėrėjų kraštas“ ir negali lygiuotis su kitomis Europos valstybėmis.

„Skandinavijoje alus taip pat sudaro apie 45 proc. viso suvartojamo alkoholio kiekio, tačiau spiritinių – tik apie 15 proc., Vokietijoje spiritiniai gėrimai sudaro apie 20 proc. viso suvartojamo alkoholio, o alus apie 55 proc.“, – vardija S. Galadauskas.