Valstybinis, bet ne visai bankas: kas iš tiesų slepiasi po Valstybinio plėtros banko pavadinimu

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt
2020.07.27 05:30

Idėja kurti valstybinį banką jau gana sena – ją buvo galima rasti dar „valstiečių“ rinkimų programoje. Ši idėja vėl buvo prisiminta artėjant kitiems rinkimams. Tiesa, kaip bankas veiks, rodos, neaišku tiek politikams, tiek institucijoms, nors dar birželio pabaigoje Seimas savo sprendimu įpareigojo Vyriausybę iki rudens pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės paramos.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas LRT.lt tvirtina, kad bankas bus orientuotas į paskolas verslui, o regionų gyventojams paslaugų spektras bus plečiamas kitu būdu.

Vis dėlto finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad vis dar svarbu išsigryninti, kokio banko norima. Tos pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos bankas.

Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad bankas turėtų orientuotis į finansavimą tų sričių, kurios nepritraukia finansavimo iš kitur.

Jau anksčiau nuomonės išsiskyrė ir valdančiųjų gretose – „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ne kartą kalbėjo apie tai, kad bankas galėtų turėti pasisekimą regionuose, iš kurių komerciniai bankai traukiasi. Tuo pat metu premjeras Saulius Skvernelis teigė abejojantis, ar bankas turėtų teikti paslaugas privatiems klientams.

Politikai taip pat nesutaria, kiek banko įkūrimas galėtų kainuoti ir trukti – sumos svyruoja nuo kelių šimtų milijonų iki milijardų, o laikas – nuo vos kelių mėnesių iki metų.

V. Ąžuolas: bankas paslaugų gyventojams neteiktų

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ V. Ąžuolas LRT.lt akcentavo, kad Seimo nutarimas susideda iš dviejų dalių. Viena jų numato Valstybinio plėtros banko kūrimą, o kita – valstybės dalyvavimą kredito įstaigų kapitale.

„Tai dvi dalys. Kalbant apie mažmeninę rinką, valstybei daug paprasčiau įsigyti kapitalo tam tikrose kredito davimo įstaigose. Žinoma, vis tiek reikėtų orientuotis į kredito įstaigas, kurios turi daugiausia skyrių regionuose, nes šiandien regionai yra didžiausia problema kalbant apie finansinių paslaugų prieinamumą. Tai valstybė įsigytų kapitalo, tokiu būdu prisidėtų prie tų skyrių išlaikymo, finansinių paslaugų prieinamumo ir nereikėtų valstybei naujo darinio kurti iš naujo. Tai būtų vienas kelias“, – teigė V. Ąžuolas.

Kitas kelias – išnaudoti jau turimas bazes. Kaip pavyzdį BFK pirmininkas pateikė Lietuvos paštą, kuris jau dabar gali teikti ir teikia kai kurias finansines paslaugas. Vis dėlto, teigia V. Ąžuolas, teikiamų paslaugų spektrą derėtų plėsti.

„Pavyzdžiui, mobilusis laiškininkas galėtų turėti kortelių skaitytuvą, galėtų vienkiemyje gyvenančiam pensininkui nuvažiavęs išduoti atitinkamą grynųjų pinigų sumą, kad tų paslaugų būtų kuo daugiau. Ta užduotis suformuluota darbo grupėje ir jau perduota Vyriausybei“, – sako V. Ąžuolas.

Anot jo, tiek Susisiekimo ministerija, tiek kitos institucijos vertina Lietuvos pašto galimybes teikti finansines paslaugas.

„Kita dalis būtų Valstybinis plėtros bankas. Jis greičiausiai vis tiek turėtų formuotis ant dabar veikiančių bazių. Tai VIPA, INVEGA ir Žemės ūkio garantijų paskolų fondas. (...) Pavyzdžiui, dabar turime problemą, kad savivaldybės negali pasiskolinti, nes apribojami įvairūs skolos rodikliai, o jiems reikia infrastruktūrinius projektus vykdyti. VIPA toje nišoje dirbtų ir plėstų savo darbą. INVEGA, kaip dabar jau yra, finansavimą turėtų daugiau keisti į tiesioginį skolinimąsi“, – tvirtino V. Ąžuolas.

Pinigai; verslas
Pinigai; verslas / E. Blaževič/LRT nuotr.

Tikina: banko įkūrimas kainuoti milijardų negali

V. Ąžuolo teigimu, Valstybinis plėtros bankas būtų labiau orientuotas į verslo kreditavimą, o gyventojams paslaugų spektras būtų plečiamas valstybei įsigyjant kapitalo jau veikiančiose kreditavimo įstaigose.

BFK pirmininko vertinimu, ar Valstybinis plėtros bankas būtų iš tiesų vadinamas banku, nėra svarbu, jam galėtų būti suteiktas ir kitas pavadinimas.

„Iš tikrųjų ne pavadinimas svarbiausia. Airijoje yra Strateginė koorporacija, kita šalis vadina banku, dar kita šalis vadina finansų institucija. Pavadinimas gali būti įvairus, bet svarbiausias tikslas – suteikti finansavimą verslo šakoms, kurioms finansavimo trūksta“, – tvirtina V. Ąžuolas.

Anot V. Ąžuolo, daugiau kaip 20 Europos valstybių turi valstybinius bankus, todėl Lietuvai EK problemų kilti neturėtų.

V. Ąžuolo teigimu, kadangi kelios institucijos jau veikia, Valstybinio plėtros banko įkūrimas galėtų kainuoti kelis šimtus tūkstančių. Jie būtų panaudoti sistemoms kurti ar panašiems darbams, tačiau kurti pačių institucijų jau nereikėtų.

Pinigai
Pinigai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Paklaustas, kodėl ministras V. Šapoka teigia, kad banko įkūrimas galėtų kainuoti milijardą eurų, o opozicija mini netgi 2 mlrd. eurų, V. Ąžuolas nurodo, kad tokiu atveju, tikėtina, įskaičiuojamas ir banko kapitalas.

„Mes jau turime tris veikiančias, dirbančias institucijas, reikia papildomų sistemų, programų, paslaugų. Tos kainos nėra didelės, gali kainuoti ir kelis šimtus tūkstančių. (...) Dėl visų kitų reikalavimų – kapitalo pakankamumo, dydžio ir visa kita – jie irgi nėra dideli. Jeigu norėtume gauti bankinę licenciją, užtenka gauti 1 mln. eurų kapitalo. Yra toks Lietuvos banko įsakymas. Kitas dalykas – kaip pritraukti finansų“, – komentuoja V. Ąžuolas.

Bankas atsirasti galėtų jau rudenį

Jo teigimu, kai kuriose kitose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, valstybinis bankas leidžia obligacijas ir tokiu būdu pritraukia lėšų. „Tokiu pačiu keliu ir mes norime eiti“, – sako V. Ąžuolas.

Atkreipus dėmesį, kad opozicija diskusijose Seime tvirtino, jog tokio banko įkūrimas Lietuvai kainuotų 2 mlrd. eurų, V. Ąžuolas tikina, kad tai neįmanoma.

„Neįmanoma, nėra už ką. Kokią sumą būtų galima skolinti – apie tai yra kalba. Išleidi obligacijas, kurių vertė – 100 mln. eurų, ir 100 mln. eurų gali paskolinti. Tai tokia suma, kuri rinkai paskolinama. O kaina... kaip sakiau, bankinė licencija kainuoja 1 mln. eurų. Lygiai tokio kapitalo dydžio reikia, norint gauti bankinę licenciją“, – sako V. Ąžuolas.

Jo aiškinimu, iki rudens, kaip numato Seimo nutarimas, Vyriausybė turėtų kreiptis į EK, todėl per porą mėnesių ministerijos turėtų įvertinti realią situaciją ir kreiptis į EK. V. Ąžuolo teigimu, tikėtina, kad Valstybinis plėtros bankas galėtų būti suformuotas jau rudenį.

„Aš įsivaizduoju, kad rugsėjį ar spalį tas darinys galėtų susiformuoti. Tuo labiau kad jau turime veikiančių įstaigų. Jeigu jų neturėtume, reikėtų pradėti nuo nulio, tada būtų labai ilgas laikas. Kadangi turime, taip sakant, jas reikia tik praplėsti“, – teigia V. Ąžuolas.

LRT.lt Vyriausybė informavo, kad sprendžiant Valstybinio plėtros banko klausimą ministras pirmininkas pavedė Ekonomikos ir inovacijų ministerijai kartu su Finansų ir Susisiekimo ministerija sudaryti darbo grupę pasiūlymams dėl Seimo nutarimo įgyvendinimo.

Kaip nurodė Vyriausybė, parengti ir pateikti išvadas ministerijos turėtų iki šių metų rugpjūčio 17 d. Iki rugsėjo 1 d. Vyriausybė Seimo nutarimu yra įpareigota kreiptis į EK.

Šapoka pozicijos nekeičia – tradicinio banko idėjos nepalaiko

Finansų ministras V. Šapoka LRT.lt pateiktame atsakyme teigia vis dar besilaikantis pozicijos, kad iš pradžių derėtų nutarti, kokio valstybinio banko norima ir kokias funkcijas jis turėtų atlikti – ar norima turėti daugiau fizinio aptarnavimo vietų atokiuose regionuose, ar mažesnių įkainių, ar didesnio prieinamumo verslui, ar valstybinės infrastruktūros finansavimo.

„Europos finansų rinkų struktūroje dominuoja bankinis sektorius. Komerciniai bankai yra atsargūs ir nesiima finansuoti labai rizikingų arba labai ilgalaikių projektų. Natūralu, kad dėl to tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse susidaro finansavimo trūkumas keliose srityse: smulkiojo ir vidutinio verslo, jaunų ir inovatyvių bendrovių, ilgalaikių projektų srityse. Šiuo atveju viena stipri struktūra duotų daug naudos“, – neabejoja V. Šapoka.

Jis nurodė pritariantis jau veikiančių institucijų – INVEGA, VIPA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo – veiklos konsolidavimui.

Vilius Šapoka
Vilius Šapoka / E. Blaževič/LRT nuotr.

„Manau, kad išmintingiausias sprendimas būtų konsoliduoti šias tris institucijas, padaryti vieną stiprią struktūrą, kuri padengtų trūkumus visose srityse. Ten augtų kompetencija, būtų galima pritraukti privačių institucinių investuotojų lėšų. Tokiai veiklai nereikalinga banko licencija, bet, jei kam nors tai yra labai svarbu, galime pavadinti Valstybiniu plėtros banku“, – LRT.lt pateiktame atsakyme cituojamas ministras.

Taip pat nurodoma, kad V. Šapoka nepalaiko idėjos kurti tradicinį banką, kuris konkuruotų su privačiu sektoriumi. „Mano manymu, valstybės dalyvavimas mažmeninės bankininkystės versle nebūtų naudingas, konkurencingas ir būtų per brangus“, – sako V. Šapoka.

Lietuvos bankas: išlaikymo išlaidos, tikėtina, būtų didelės

Lietuvos banko Komunikacijos skyrius LRT.lt informavo, kad banko pozicija dėl valstybinio banko nesikeičia – pirmiausia derėtų atlikti išsamią kaštų ir galimos naudos analizę.

Lietuvos bankas
Lietuvos bankas / BNS nuotr.

„Manome, kad diskusija dėl valstybės dalyvavimo kredito įstaigų kapitale visų pirma turėtų prasidėti nuo išsamios kaštų ir galimos naudos analizės, atsižvelgiant į planuojamų valstybės investicijų dydį ir į tai, kaip šios investicijos pakeistų kredito įstaigų akcininkų arba pajininkų struktūrą. Steigiama nauja kredito įstaiga galėtų prisidėti prie didesnės konkurencijos sektoriuje, tačiau valstybinio banko išlaikymo išlaidos, tikėtina, būtų didelės, o susijusios rizikos, kaip rodo Lietuvos ir užsienio šalių patirtis, – reikšmingos“, – nurodoma banko pozicijoje.

Prezidentas idėją palaiko, bet yra įsitikinęs – konkuruoti su komerciniais nereikėtų

LRT.lt pateiktame atsakyme nurodoma, kad prezidentas G. Nausėda valstybinio banko idėją palaikė nuo pat kadencijos pradžios.

Vis dėlto prezidentas laikosi pozicijos, kad Valstybinis plėtros bankas neturėtų teikti mažmeninių bankinių paslaugų gyventojams.

„Būtų geriau, jei jo veikla apsiribotų finansavimu tų sričių, kurių kiti rinkos dalyviai nepasiekia arba nenori pasiekti. Mažmenines paslaugas Lietuvoje siūlo tiek jau įsitvirtinę rinkos dalyviai, regioninės kredito unijos, tiek sparčiai augantis finansų technologijų sektorius.

Dažnai minimos regionų problemos, tarp jų ir banko paslaugų prieinamumo klausimas, turi būti sprendžiamos sistemiškai, pradedant nuo ilgalaikės regionų plėtros strategijos, o ne sutelkiant visą dėmesį vien į bankus“, – įsitikinęs prezidentas.

Jo vertinimu, valstybinis bankas taip pat neturėtų tapti konkurentu komerciniams: „Valstybinis bankas neturi tiesiogiai konkuruoti su komerciniais bankais ir kitomis privačiomis finansų institucijomis. Jis turi papildyti mūsų finansų sektorių, užpildydamas rinkos spragas. Valstybiniam bankui primetus papildomų funkcijų, tai reikštų dideles išlaidas mokesčių mokėtojams, nebūtų efektyvu ir galiausiai vestų prie nuostolingos veiklos. Nors valstybės valdomam bankui pelnas nėra esminis tikslas, jis negali švaistyti lėšų.“

Pozicijos dėl banko išsiskyrė ir anksčiau

Painiavos, kaip turėtų veikti Valstybinis bankas, būta ir anksčiau. Ministras V. Šapoka yra tvirtinęs, kad valstybinio banko kurti dar nereikėtų, nes tai užtruktų metus ir kainuotų 1 mlrd. eurų.

Valstybinio banko idėją nuo kadencijos pradžios palaikęs prezidentas tikino, kad kryptį, kuria bankas turėtų vadovautis, parodė pandemija. Dėl komercinio banko reikalingumo abejonių išreiškė ir S. Skvernelis.

Pinigai
Pinigai / D. Umbraso/LRT nuotr.

Vis dėlto „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis kaip tik akcentavo mažmeninio banko reikalingumą ir galimą sėkmę. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, atlikęs 2008–2009 m. krizės priežasčių tyrimą, taip pat siūlė Vyriausybei „atlikti galimybių studiją dėl komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko, orientuoto į bazinių finansinių paslaugų, gyventojų, verslo ir valdžios sektoriaus kreditavimą, sukūrimo“.

Būtent šis krizės tyrimas buvo vienas iš argumentų, kodėl valstybinio banko idėja prisiminta tik kadencijos pabaigoje, – buvo tvirtinama, kad laukta tyrimo išvadų.

Jose nurodoma, kad ekonomikos krizė Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse kilo dėl užsienio kapitalo bankų įtakos, Lietuvos banko neužtikrintos priežiūros ir to meto Vyriausybės sprendimų.

Tokioms krizės tyrimo išvadoms birželio pradžioje pritarė Seimo nariai.

Taip pat skaitykite

Vis dėlto tiek pačių valdančiųjų, tiek įstaigų pozicijos, kaip turėtų atrodyti valstybinis bankas ir kokias funkcijas turėtų atlikti, išsiskyrė.

R. Karbauskis: procesas bus netrumpas, pavadinimas – nesvarbus

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis ne kartą viešai tvirtino, kad valstybinis bankas galėtų tapti atsvara Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams. Buvo pabrėžiama ir tai, kad komerciniai bankai vis labiau traukiasi iš regionų, todėl gyventojai esą negali gauti kokybiškų paslaugų arba dėl jų yra priversti vykti į kitą miestą.

„Taip (Valstybiniam plėtros bankui ar kitaip jį pavadins, čia jau Vyriausybė spręs), bus pritarta, tikiuosi. Iš tikrųjų yra problemų regionuose su smulkiojo, vidutinio verslo rėmimu, komerciniai bankai regionuose uždaro savo filialus. Tikimės, kad Valstybinio plėtros banko atsiradimas šiuo atveju bus labai naudingas Lietuvos regionams“, – dieną prieš galutinį balsavimą Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Taip pat skaitykite

Dar anksčiau jis teigė neabejojantis, kad toks bankas būtų patrauklus tiek privatiems, tiek verslo klientams.

„Procesas bus netrumpas. (...) Tai yra klausimas, kuris ypač aktualus šiuo metu, kai konkurencija bankų rinkoje Lietuvoje yra sumažėjusi. Manau, kad visos valdžios institucijos turi panašų požiūrį, kad tas bankas reikalingas. Pavadinimo klausimas nėra esminis, bet valstybinis komercinis, arba šiuo atveju plėtros, bankas, manau, tikrai turėtų pasisekimą ir tarp Lietuvos žmonių, ir tarp įmonių, dirbančių Lietuvoje“, – sakė R. Karbauskis.

Paklaustas, kiek tokį banką kainuotų įkurti, R. Karbauskis tuo metu teigė negalintis atsakyti: „Aš negaliu atsakyti į tą klausimą. Suprantu, kad šituo klausimu mums padės EK, ir man teko bendrauti su Europos Parlamento nariu Stasiu Jakeliūnu, tai šitas sprendimas yra subrendęs ir palaikymą kaip valstybė mes turėsime.“

Taip pat skaitykite

Pinigai
Pinigai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

S. Skvernelis abejojo, ar valstybinis bankas turėtų aptarnauti privačius klientus

Premjeras S. Skvernelis teigė, kad valstybinis bankas galėtų būti steigiamas kartu su privačiu kapitalu, taikant modelį 50 prie 50.

Vis dėlto, komentuodamas idėją birželio viduryje, premjeras teigė abejojantis, ar valstybinis bankas turėtų imtis mažmeninės bankininkystės, t. y. aptarnauti privačius klientus. Anot S. Skvernelio, valstybinis bankas galėtų kredituoti smulkųjį verslą.

„Kalbant apie verslo kreditavimą, ypač apie smulkiojo ir vidutinio verslo, alternatyva (valstybinis bankas – LRT.lt) galėtų būti. Skeptiškai žiūrėčiau, jeigu mes kalbėtume apie mažmeninės bankininkystės rinką. Ji gana gerai užpildyta. Nors turime signalų, kad ta paslauga traukiasi iš regionų ir žmonės lieka be finansinių paslaugų“, – sakė S. Skvernelis.

Vyriausybės vadovas tada pabrėžė, kad pandeminė situacija parodė, jog valstybė privalo turėti alternatyvą. Argumentuodamas ministras pirmininkas minėjo, kad ypač sunku rasti finansinių tarpininkų, kurie skirstytų valstybės paramą nuo koronaviruso nukentėjusioms bendrovėms.

„Surasti finansinį tarpininką buvo neįmanoma misija“, – tikino S. Skvernelis.

Tuo metu jis taip pat negalėjo atsakyti, kiek galėtų kainuoti tokio banko steigimas. Premjeras tvirtino, kad pirmiausia reikėtų kalbėti apie banko veikimo principą.

Taip pat skaitykite

Nausėda: svarbu ne pavadinimas, o esmė

Apie valstybinio banko kūrimą kalbėjo ir prezidentas G. Nausėda. Balandžio viduryje jis teigė, kad kryptį, kaip turėtų veikti valstybinis bankas, parodė pandemija.

„Kaip tik šiuo metu susidarė labai palankios sąlygos kalbėti apie valstybinį banką. Iki šio laiko mes iškėlėme idėją, tačiau buvo sunku pasirinkti, kokiu pagrindu tas valstybinis bankas turėtų būti sukurtas – ar tai turėtų būti kuriama nuo nulio, ar reikėtų įsigyti veikiančio banko akcijas, o šiandien, matydamas visą ekonomikos skatinimo mechanizmą, paramos fondo atsiradimą, INVEGA suaktyvėjusią veiklą, manau, kad tai neturėtų baigtis su krize, tai turėtų būti geras pagrindas formuoti valstybinį banką.

Ar pavadinsime jį banku, ar kokiu nors plėtros fondu... Svarbu ne pavadinimas, o esmė. Ar šis fondas, arba bankas, prisidės prie Lietuvos ekonomikos konkurencingumo ir nuties reikalingus kelius į ateitį. (...) Įdirbis padarytas neprastas ir tikiuosi, kad judėsime link kažkokio sutarimo ir sprendimo“, – tada per spaudos konferenciją kalbėjo G. Nausėda.

Taip pat skaitykite

Pinigai
Pinigai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Šapoka: kūrimas užtruktų metus ir kainuotų milijardą eurų

Reaguodamas į prezidento kalbas finansų ministras V. Šapoka tvirtino, kad valstybinio banko kūrimas užtruktų apie metus ir kainuotų apie milijardą eurų. Balandžio 20-ąją spaudos konferencijoje V. Šapoka sakė sutinkantis, kad tokią idėją galima svarstyti, tačiau pridūrė: „Tikrai ne šiuo metu.“

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje jau veikia trys finansinio skatinimo institucijos – INVEGA, VIPA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Todėl, anot ministro, to kol kas pakanka.

„Manau, kad šių trijų finansinių institucijų tikrai pakanka. Kalbant apie valstybinio banko steigimą, visada galima svarstyti tokią alternatyvą, tačiau tai užtruktų apie metus, jeigu norime tikrai reikšmingo banko. O kainuotų apie milijardą eurų. Manau, kad tokia diskusija galima ateityje, bet tikrai ne šiuo metu“, – sakė V. Šapoka.

Taip pat skaitykite

Seimas
Seimas / D. Umbraso/LRT nuotr.

Argumentuota, kad siūlymas teikiamas dėl krizės tyrimo išvadų

Vis dėlto po pusantro mėnesio – birželio 11-ąją – valdantieji registravo pasiūlymą Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu steigti Valstybinį plėtros banką, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.

Nutarimo projektą R. Karbauskis registravo su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku V. Ąžuolu bei dar devyniais Seimo nariais.

Nutarime argumentuota, kad banką siūloma steigti atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komitete atlikto 2008–2009 m. krizės tyrimo aplinkybių išvadas. Taip pat buvo argumentuojama, kad Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, o galimybės pritraukti naujų rinkos dalyvių – ribotos.

Pasiūlymą pateikė grupė Seimo narių: „valstiečiai“ V. Ąžuolas, R. Karbauskis, Arvydas Nekrošius, Agnė Širinskienė, Aušra Norkienė, Jonas Jarutis, Guoda Burokienė, Robertas Šarknickas, Viktoras Rinkevičius, Andrejus Stančikas, Audronė Jankuvienė, Arūnas Gumuliauskas, Kęstutis Mažeika, Valerijus Simulikas, Juozas Varžgalys, Levutė Staniuvienė, Vida Ačienė, socialdemokratų darbo frakcijos nariai Andrius Palionis, Rimantas Sinkevičius, Gediminas Kirkilas, Vytautas Kamblevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai Vanda Kravčionok, Rita Tamašunienė, Jaroslavas Narkevičius ir mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Artūras Skardžius.

Šapoka kritikavo dėl kilusios painiavos

V. Šapoka, Seime pritarus pasiūlymui svarstyti valstybinio banko idėją, teigė, kad diskusijoje dėl steigimo – nemaža painiavos. Kaip teigė ministras, painiavos atsiranda dėl to, kad nesutariama, ko būtų norima iš tokio banko.

„Kalbant apie valstybinį banką, tikrai toje diskusijoje labai daug painiavos. (...) Vieni nori daugiau fizinio aptarnavimo vietų nutolusiuose regionuose, kiti – mažesnių įkainių, treti didesnio prieinamumo verslui, ketvirti – kad finansuotų valstybinę infrastruktūrą“, – Žinių radijui sakė ministras.

Jis tuomet išsakė poziciją, kad būtų išmintingiausia konsoliduoti tris šalies nacionalinės plėtros įstaigas – INVEGA, VIPA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondą.

„Manau, kad išmintingiausias sprendimas būtų konsoliduoti šias tris institucijas ir padaryti iš esmės vieną stiprią struktūrą, kuri padengtų finansavimo trūkumus visose srityse, (...) ten būtų galima pritraukti privačių institucinių investuotojų lėšų. Tam tikrai nereikalinga banko licencija, bet, jei yra smagiau, galime tai vadinti Valstybiniu plėtros banku“, – teigė V. Šapoka.

Taip pat skaitykite

Lietuvos bankas taip pat ragino aiškiai apsispręsti, ko norima

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, prieš pradedant rimtai svarstyti Valstybinio plėtros banko steigimo galimybę, ragino aiškiai apsispręsti, kokio banko norima.

„Pirmiausia reikėtų apsispręsti, apie ką mes kalbame, nes dabar, matydamas Seimo nutarimo projektą, kuris diskutuojamas Seime... Jis toks mišrūnas labiau. Iš vienos pusės, tai nacionalinė plėtros įstaiga (...), iš kitos pusės, ten matau universalaus komercinio banko užuomazgų, nes kalbama apie smulkiojo, vidutinio verslo kreditavimą rajonuose (...), apie tam tikrų finansinių paslaugų teikimą gyventojams. Tad pirmiausia reikia apsispręsti dėl modelio, priklausomai nuo to, apie ką kalbame, dėliosis ir kiti žingsniai“, – Žinių radijui tuo metu sakė V. Vasiliauskas.

Taip pat skaitykite

Po priėmimo valstybinio banko idėją LRT RADIJUI komentavęs V. Šapoka teigė, kad toks bankas galėtų užtikrinti didesnę pagalbą verslui, tačiau akcentavo, jog skirtingi politikai „nori išspręsti skirtingas problemas“.

Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas / E. Blaževič/LRT nuotr.

„Vieni nori spręsti tai, kad, jų nuomone, yra per mažai fizinių aptarnavimo vietų, pavyzdžiui, regionuose. Kiti nori mažesnių mažmeninių įkainių, treti sako, kad yra finansavimo trūkumas versle, kiti sako, kad reikia aptarnauti ilgalaikius valstybės projektus. Jeigu pasižiūrėjus truputėlį plačiau, tai visoje Europoje yra panaši problema – finansų sektorius dominuojamas universalių bankų, kurie yra konservatyvūs.

Ir tai yra gerai, nes jie saugo gyventojų indėlius. Natūralu, kad susidaro finansavimo trūkumas ten, kur projektai rizikingesni, kur jie yra inovatyvūs, kur reikia ilgalaikio finansavimo. Tam, kad šita problema būtų sprendžiama, visose be išimties šalių yra įsteigtos nacionalinės plėtros institucijos. Vienur tai vadinama bankais, kitur – fondais“, – sakė V. Šapoka.

Taip pat skaitykite

„Iš tiesų pagal dabartinį reguliavimą [bankinė licencija] nėra reikalinga. Jeigu kam nors norisi simbolio ir skambaus pavadinimo, galime pavadinti banku“, – LRT RADIJUI birželio pabaigoje sakė V. Šapoka.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta liepos pradžioje teigė, kad valstybinis bankas galėtų būti sukurtas per metus.

„Dabartinė valdžia gali padaryti parengiamuosius žingsnius, tačiau pagrindinis įgyvendinimas bus atliekamas šių metų pabaigoje ir kitų pirmoje pusėje. Bet jeigu bus tikrai didelė politinė valia, realu, kad tokie dariniai gali būti sukurti per metus“, – LRT RADIJUI sakė S. Kėpšta.

Taip pat skaitykite