Verslas

2020.07.21 16:07

Po derybų Briuselyje grįžęs Nausėda: žemdirbiai gaus tai, ko nusipelnė

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.07.21 16:07

Po keturias dienas Briuselyje trukusių derybų dėl Europos Sąjungos (ES) 2021–2027 metų biudžeto ir pagalbos paketo nuo koronaviruso nukentėjusioms šalims grįžęs šalies vadovas Gitanas Nausėda teigia, kad derybų metu pasiektas norimas rezultatas, ypač reikia pasidžiaugti dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams padidinimo. 

„Gera nuotaika grįžome namo dėl to, kad džiaugiamės dėl visos Europos Sąjungos. Buvo klausimų, ar ES tokios rimtos krizės akivaizdoje geba efektyviai ir greitai priimti sprendimus. Buvo kilę nuogąstavimų, tačiau Europos jėga ir vienybė nugalėjo. Paskutinėmis valandomis prieš lemtingą momentą pademonstravome reikalingą lankstumą, atsisakėme asmeninių tikslų ir supratome, kad pats sprendimas yra svarbiausias dalykas“, – grįžęs į Lietuvą žurnalistams oro uoste sakė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, prieš pusantrų metų buvo nuogąstaujama, kad naujajame ES biudžete Lietuvai bus numatyta mažiau pinigų, tačiau įvyko priešingai.

„Skaičių yra daug, jie yra įspūdingi. Žinau Lietuvoje vykusią diskusiją. Taip jau atsitiko, kad prieš pusantrų metų Lietuvoje buvo diskusija, kad nutrūks ES finansavimas ir kaip Lietuva toliau gyvens. Buvo paišomi apokaliptiniai scenarijai. Tačiau šiandien beveik tie patys žmonės sako, ką dabar darysime su šitiek pinigų, kaip mes juos prasmingai panaudosime“, – prisimena G. Nausėda.

Prezidento teigimu, ES parama naujoje finansinėje perspektyvoje bus 1,7 mlrd. eurų didesnė nei 2014–2020 metais, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma sieks 14,5 mlrd. eurų.

G. Nausėda pabrėžė, kad bene labiausiai jį džiugina Briuselyje apginti Lietuvos žemdirbių interesai. Anot jo, žemdirbiai visiškai pagrįstai pastaruosius metus kėlė klausimą, jog konkurencijos sąlygos yra nelygios. Lietuvos žemdirbiai dirba sunkų darbą, tačiau negali tikėtis vienodų konkurencinių sąlygų, sako prezidentas.

Nausėda apie 400 mln. eurų paramą žemdirbiams: tai tikrai yra didžiulė suma

„Sprendimas gimė užvakar. Pasinaudojame tinkama padėtimi derybų metu ir visų Baltijos šalių vadovai nusprendė, kad šį kartą reikia iškelti šitą klausimą ir yra galimybė pakeisti derybų eigą mūsų žemdirbiams palankia linkme. Kitą dieną gavome palankų pasiūlymą, kuris reiškia, kad per 7 metus tiesioginėmis išmokomos žemdirbiams bus išmokėta apie 400 mln. eurų. Tai tikrai yra didžiulė suma, kurią žemdirbiai gaus teisėtai“, – sako G. Nausėda.

Jo teigimu, Lietuvos prioritetas naudojant europinę paramą bus žaliosios ekonomikos ir skaitmenizacijos projektai.

„Lietuva turės puikias galimybes finansuoti savo žaliosios ekonomikos ir skaitmenizacijos projektus, kurie ateinančius 7 metus tikrai bus mūsų veiklos prioritetas“, – sako prezidentas.

LRT.lt primena, kad antradienio rytą Briuselyje patvirtintas sprendimas skirti 750 mlrd. eurų paramą nuo koronaviruso nukentėjusioms šalims. ES lyderiai taip pat patvirtino 1074 mlrd. eurų vertės 2021-2027 metų ES biudžetą.

Skaičiuojama, kad bendra ES parama naujoje finansinėje perspektyvoje bus 1,7 mlrd. eurų didesnė nei 2014-2020 metais, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma sieks 14,5 mlrd. eurų. Už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą Lietuvai sugrįš 4 eurai ES paramos.

Derybų maratono pabaigoje Baltijos šalims ES biudžete pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams. Lietuvos ūkininkams išmokos pakils nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais.

G. Nausėdos teigimu, tai yra 4 eurais daugiau negu jo derybų metu paprašyta suma. Prezidentas taip pat pažymi, kad ES finansinio laikotarpio pabaigoje išmokos ūkininkams už vieną hektarą gali didėti iki 219 eurų.

Skurdesnių regionų atsilikimui mažinti skiriama sanglaudos parama 2021-2027 metais Lietuvai gali mažėti iki 24 proc., nes Lietuvos ekonomikos rodikliai priartėjo prie bendrijos vidurkio.

Šį nuosmukį gali šiek tiek sumažinti kompensacija dėl emigracijos sukeltų nuostolių – Lietuvai ji siektų apie 180 mln. eurų. Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams naujoje finansinėje perspektyvoje numatoma skirti 490 mln. eurų.

Finansavimas Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities, turėtų siekti 189 mln. eurų – viršūnių susitikimo metu ši suma padidėjo 50 mln. eurų.

Iš naujojo ūkio gaivinimo fondo subsidijų forma valstybėms narėms numatoma skirti 390 mlrd. eurų. Iš jų Lietuvai turėtų tekti apie 2,4 mlrd. eurų, teigia prezidentūra. Kita dalis valstybėms bus teikiama paskolų forma – Lietuva iš fondo galėtų pasiskolinti 2,2 mlrd. eurų. numatoma skirti 490 mln. eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt