Verslas

2020.07.17 16:05

Siūloma griežtinti reikalavimus gyvulininkystės kompleksų plėtrai

Jadvyga Bieliavska, ELTA2020.07.17 16:05

Plečiantis gyvulininkystės kompleksams, Seimui siūloma priimti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymų pataisas, kuriomis jiems būtų nustatyti griežtesni reikalavimai.

Projektus įregistravęs Seimo narys konservatorius Antanas Matulas sako, kad projektai parengti, siekiant įstatymais reglamentuoti sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžius. Taip pat, planuojant ūkines veiklas, įskaitant ir galvijų auginimą, siūloma atlikti poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą, kai kompleksuose yra mažesnis skaičius gyvulių.

A. Matulas Eltai sakė, kad parengti įstatymų pataisas jį paskatino Linkuvos miestelio ir jo apylinkių gyventojų susirūpinimas dėl pradėtos karvidžių komplekso statybos šalia Linkuvos ir taip pat kitų jau veikiančių kompleksų skleidžiami kvapai. Beje, kitą savaitę šių vietovių gyventojai rengia visuotinį susirinkimą, į kurį pakvietė Seimo, Vyriausybės, savivaldos atstovus.

„Sovietiniais metais buvo įsigalėjusi praktika gyvulininkystės kompleksus statyti šalia gyvenviečių, neatsižvelgiant į gyventojų poreikius, nesilaikant ar grubiai pažeidžiant higienos normų reikalavimus. Pastaraisiais metais gyvulininkystės kompleksai intensyviai renovuojami, vykdoma plėtra, didinamas auginamų gyvulių skaičius juose. Augant gyvulių skaičiui, plečiasi ir su tuo susijusių spręstinų problemų mastas: auga srutų kiekiai, kurios surenkamos ne visada tam pritaikytose sandariose rezervuaruose; didėja dirbamos žemės plotai, kuriuose jos išlaistomos; nuolatinis palydovas - nepakeliamas dvokas, kuriuo kvėpuoja gyventojai. Sanitarinės apsaugos zonos dažnai nustatomos, pvz. 500 metrų atstumu nuo komplekso, bet ne visu perimetru, o tik pagal poreikį, be jokių argumentų, iš tos pusės, kur yra vandentiekio apsauginė zona arba prasideda gyvenvietės gatvė. Tuo tarpu sanitarinė apsauginė zona iš kitos pusės, į laukus, kurioje nėra jokių kliūčių, – 1,5-2 kilometrų. Todėl įstatymo pataisomis siekiama, kad sanitarinė apsaugos zona turėtų būti nustatoma 500 metrų visu perimetru“, – sako A. Matulas.

Jis pastebi, kad trūkstant aiškaus reglamentavimo įstatyme įsivelia netikslumų, neretai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos yra ginčytinos, ne visada nustatomos atsižvelgiant į gyventojų interesus.

Todėl Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projektu A. Matulas siūlo numatyti aiškų sanitarinių apsaugos zonų reglamentavimą.

Pagal siūlomą projektą, jei sanitarinė apsaugos zona yra 500 metrų ir mažiau – būtų leidžiama tik rekonstruoti ir modernizuoti, nedidinant bendro laikomų gyvulių skaičiaus. Jei asmenys norėtų keisti ūkinę veiklą, vykdyti arba didinti jos intensyvumą sanitarinė apsaugos zona, kaip numato projektas, turi būti ne mažesnė kaip 2000 metrų.

Anot A. Matulo, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme pateikiamas planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, gyvulių rūšių sąrašas ir vienetų skaičius fermose paskutinį kartą koreguotas tik 2013 metais.

„Keičiantis gyvenimo kokybės suvokimui, miestelių ir kaimų gyventojai taip pat nori gyventi kokybiškai ir sveikai, kvėpuoti švariu ir sveiku oru, todėl poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai poveikis turėtų būti vertinamas esant mažesniam, įskaitant ir galvijus, gyvulių skaičiui“,- sako įstatymo pataisas parengęs parlamentaras.

Pasak A. Matulo, šiuo metu įstatyme sanitarinės apsaugos zonų ribos nėra aiškiai apibrėžtos. Todėl asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla, remiasi sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu, reglamentuojančiu poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt