Verslas

2020.07.17 10:10

ES pinigų lietuje Maldeikienė regi grėsmę: jeigu tuos milijardus gausime, atskirtis ir nelygybė tik dar padidės

Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „Svarbus pokalbis“, LRT.lt2020.07.17 10:10

Artimiausias kelias dienas Europos Vadovų Taryba aptarinės daugiametės finansinės programos prioritetus ir Gaivinimo fondo paskirstymą – daugiamilijardinį paketą, iš kurio Lietuvai numatyta 6,3 mlrd. eurų. Europarlamentarė Aušra Maldeikienė sako, kad šalies politikai pernelyg abejingi tiek paskolos grąžinimo klausimams, tiek tam, kur šiuos pinigus reikėtų deramai investuoti. „Jeigu tuos milijardus gausime, Lietuvoje bus daug didesnė atskirtis ir nelygybė negu yra dabar“, – teigia politikė.


Dar birželio pabaigoje su naujuoju EVT pirmininku Charlesu Micheliu kalbėjęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva tikisi teisingo daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto ir objektyviais kriterijais paremto Europos gaivinimo fondo.

„Svarbu užtikrinti didesnį finansavimą Sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, siekti tiesioginių išmokų konvergencijos ūkininkams“, – Prezidentūros pranešime cituotas G. Nausėda, prieš pat išvykimą į Briuselį šią savaitę pakartojęs, kad bus siekiama išsiderėti mažesnius negu numatyta biudžeto karpymus sanglaudos ir žemės ūkio politikoje.

LRT RADIJO laidoje „Svarbus pokalbis“ europarlamentarė, Biudžeto ir finansų komiteto narė A. Maldeikienė kalbėjo, kad šiuo metu prioritetinis klausimas turėtų būti ne paramos pyrago raikymas, tačiau aiškūs ir solidarūs susitarimai, kaip ir kada skolinti pinigai bus grąžinami.

Europos Komisijos siūlomų bendrų 2021–2027 m. ekonomikos skatinimo priemonių suma siekia 1,85 trilijono eurų, jam turės pritarti EVT ir Europos Parlamentas. Kaip EP narė A. Maldeikienė sakė neatmetanti galimybės, jog balsuos „prieš“ susitarimą, jeigu šis pasirodys abejotinas.

„Europos Komisija suformuoja biudžetą, tada Vadovų Taryba, kuri renkasi ryt-poryt diskutuoti, ieško konsensuso, kuris būtų priimtinas visoms 27 valstybėms narėms, o tada Europos Parlamentas balsuoja, – procesą aiškino A. Maldeikienė – Mūsų vaidmuo šiuo atveju pasidaro ypatingai svarbus todėl, kad jeigu vis dėlto nubalsuotume „ne“, kad nesutinkame su tuo, ką sutarė Vadovų Taryba, tas jų sutarimas ir negalėtų. Dėl to, kaip europiečių atstovai, labiau akcentuojame socialinius momentus ir panašius dalykus. Šiuo metu Biudžeto komitete yra gana rimtos diskusijos ir net Europos Liaudies partijos frakcija, kuriai priklausau ir kurios atstovė netiesiogiai yra Ursula von der Leyen, kategoriškai sako, kad yra labai daug problemų ir jeigu jos nebus išspręstos, visų pirma – kaip dalintis skolos grąžinimo naštą, (...) mes balsuosime „prieš. Aš irgi tikrai balsuosiu „prieš“.

Iš Europos gaivinimo fondo Lietuvai numatyta 6,3 mlrd. eurų: 3,9 mlrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų – paskolų. Tai būtų didžiausia finansinė injekcija Lietuvos istorijoje.

„Visi dabar baisiai drąskosi dėl tų pinigų, kad jų tik daugiau turėtų, ir prie viso to dar yra šalys, kurios nori, kad tų pinigų būtų kuo daugiau, bet grąžintų kiti – deja, bet jų tarpe yra ir Lietuva. Mes tokie amžini gudručiai, norime kitų sąskaita susitvarkyti savo gyvenimus. Ir taip visuose lygiuose panašiai tvarkomės“, – kalbėjo A. Maldeikienė.

„Jeigu tuos milijardus gausime, tiesiai pasakysiu, Lietuvoje bus daug didesnė atskirtis ir nelygybė negu yra dabar. Nė vienas žmogus ir nė viena valstybė neima paskolos, kol tiksliai nežino, kas ją grąžins, ar bus iš ko ir ar bus pakankamai efektyvus tas dalykas, į kurį tu investuoji, kad investicija duotų grąžą“, – pridūrė EP narė.

Ji kritikavo ir siekį žūtbūt derėtis dėl paramos žemės ūkiui nemažinimo. Problema ta, kad didžioji dalis lėšų nusėda stambiems, o ne vidutiniams ar smulkiems ūkiams, sakė politikė.

„Lietuvos žemės ūkis, kuris ypač daug pretenzijų turi į viską, iš tiesų yra vienas neefektyviausių. Ir vienas efektyviausių Europos Sąjungoje todėl, kad neturi jokių socialinių standartų ir praktiškai nėra mokesčių, yra 25 mokestinės lengvatos. Žemė labai pigi ir visą laiką tas didelis srautas: „Kaip mums sunku“. Visą laiką su kitais lyginasi, bet nesilygina savo mokestinėmis sistemomis. (...) Jeigu mūsų ūkininkai mokėtų tokius mokesčius kaip vidutiniškai moka Vakarų ūkininkai, tai jų išmokos būtų didesnės. Esame vienintelė ES valstybė, kur nuo kompensacijų ir tiesioginių išmokų nėra jokių mokesčių“, – kalbėjo A. Maldeikienė.

EK siūlo didžiausią dėmesį iš paramos lėšų skirti ekonomikos gaivinimui, perėjimui prie skaitmeninių technologijų, o taip pat Europos „Žaliajam kursui“, kurio tikslas yra kurti ekologiškai tvarią aplinką ir ekonomiką. A. Maldeikienės teigimu, Lietuvoje didieji ūkiai prie to neprisideda.

„Kitas dalykas labai svarbus – stambūs ūkiai yra labai netvarūs ekologiniu požiūriu. Tai jeigu mes kalbame apie žaliąją Europą, Lietuva yra pertręšta ir dirvožemio kokybė čia tragiškai nyksta. Tą rodo visi moksliniai tyrimai, apie kuriuos nutylima“, – sakė politikė.

A. Maldeikienė pabrėžė, kad parama turėtų būti nukreipiama socialinės atskirties mažinimui, tačiau pasigedo rimtų svarstymų apie tai Lietuvoje.

„Mes tiek nepasiruošę, kad apie tai nesvarstome. Esame infantili paauglių visuomenė, kuriai jeigu duos pinigų, tai neva rasiu (kur investuoti – red. past.). Panašiai kaip „jeigu išlošiu milijoną, tai tikrai turėsiu, kur dėti“. Bet paprastai visi tie, kurie išlošia, po metų to milijono neturi, turi tik skolų ir dar susipyksta su kaimynais. Lietuva neturi jokios realios, efektyvios investicijų programos“, – teigė politikė.