Verslas

2020.07.19 17:00

Po „Grill London“ skandalo prabilo kitų restoranų vadovai: vieša paslaptis, kad taip elgiasi ne vienas

Mindaugas Aušra, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2020.07.19 17:00

Kauno policija prieš dvi savaites pranešė, kad atlieka tyrimą dėl galimo mokesčių slėpimo viešojo maitinimo įstaigoje. Paaiškėjo, kad į teisėsaugos akiratį pateko restoranų tinklas „Grill London“, kurio vadovai įtariami nuslėpę apie 200 tūkst. eurų mokesčių. Laidos „10-12“ pašnekovai, restoranų vadovai, teigia pastaraisiais metais viešojo maitinimo versle pastebintys aktyvių rinkos naujokų, kurie konkuruoja nesąžiningai, o tai esą visiems šiame sektoriuje yra vieša paslaptis.


Praėjusių metų pabaigoje Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pateikė skaičius, kurie rodo, kad per kiekvienos darbo dienos pietų pertrauką Lietuvoje nuslepiama apie 800 tūkst. eurų mokesčių. FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas sako, kad skaičiavimai „nėra mokslinis darbas“, tačiau pagrįsti tyrimais.

„Ką pastebėjome, kad apie 25 proc., t. y. apie 200 tūkst. žmonių, net ir mokėdami elektroninėmis priemonėmis, kortelėmis, gauna tik nefiskalinius čekius – įrodančius, kad įvyko operacija, tačiau automatiškai neįtraukiamus į apskaitą. Jeigu 200 tūkst. žmonių per dieną išleidžia apie 4 eurus ir yra apie 250 tokių dienų per metus, tai tame sektoriuje per metus gali likti šešėlyje apie 200 milijonų eurų“, – LRT RADIJO laidai „10-12“ sakė M. Petrauskas.

FNTT ne vienus metus kartoja, kad būtina mažinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais dalį, tačiau vien to nepakanka – svarbu, jog viešojo maitinimo įstaigos pereitų prie vieningų atsiskaitymo kvitų sistemos.

„[Tai turėtų būti] ne kažkokie vidiniai čekiai ar išrašai, kad atlikta bankinė operacija, visi jie turėtų būti fiskaliniai, su nurodytu PVM ir panašiai. Mūsų siūlymai tokie, kad turėtų būti vieninga mokėjimo sistema. Pavyzdžiui, kai parduotuvėje perkate, kiekviename iš didžiųjų prekybos centrų visi čekiai yra vienodi, fiskaliniai“, – sakė FNTT atstovas.

Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, restoranų savininkas Gediminas Balnis nekvestionuoja FNTT duomenų ir sako matantis, kad nesąžiningų verslų Lietuvoje netrūksta, o teisėsaugos tyrimus kaip pastarasis pavadino „apsivalymu“.

„Jau kurį laiką šešėlio tarp didžiųjų restoranų tinklų nebuvo, tačiau pastaruoju metu augantys nauji žaidėjai naudoja mokesčių nemokėjimą kaip konkurencinį pranašumą, jiems tas iki šiol neblogai sekėsi“, – sakė tinklo „Amber Food“ direktorius.

G. Balnis teigė pritariantis FNTT pasiūlymams kaip sektorių reikėtų skaidrinti. Jais turėtų būti suinteresuoti visi sąžiningi verslai, pridūrė pašnekovas.

„Reikėtų, kad visi restoranai turėtų kompiuterizuotas kasas, dabar galėtų net ir iš ES lėšų subsidijas skirti kompiuterizuotų kasų įsigijimui. (...) Nes pats restoranas yra suinteresuotas turėti kompiuterizuotas kasas ir jeigu tokių nėra, tai čia „numeris vienas“ įtarimas, kad tai yra daroma mokesčių slėpimo tikslais“, – kalbėjo G. Balnis.

Bložienė: atėjusi į šį verslą buvau priblokšta

Įmonės „Burokėlis ir Krapas“, valdančio restoranus „Brooklyn Brothers“ bei „Jurgis ir Drakonas“, direktorė Odeta Bložienė sako, kad šešėlinių pajamų mastas šiame sektoriuje ją stebino tuomet, kai pradėjo jame dirbti prieš daugiau kaip trejetą metų, tačiau dabar – nebe.

„Šiame sektoriuje tai buvo turbūt seniai žinoma tiesa, bet kas labiausiai yra jautru ir skaudina, tai kad neskaidrioje konkurencijoje, ypatingai dabar, yra labai sunku. Sunku samdant darbuotojus, sunku kalbant apie išgyvenimą tolimesnį ir turbūt, kas labiausiai skaudina, tai nebaudžiamumas“, – sakė O. Bložienė.

Iki tol 15 metų komerciniame banke dirbusi verslininkė sako, kad viešojo maitinimo įstaigų vadovai apie praktikas šiame sektoriuje žino dėka darbuotojų kaitos.

„Ir iš to, ką tu girdi, kai ateina pas tave darbuotojai – su kokia darbine, vadybine patirtimi – labai stebino mane, atėjus iš finansų sektoriaus, kiek žmonės skundėsi darbo sąlygomis, neskaidriu užmokesčiu, neskaidria apskaita. Ir tuo pačiu stebino, kai tekdavo susidurti su tokiais atvejais, kai kažkas siūlosi parduoti verslą, ir mums taip pat siūlė, tuo pačiu atvirai deklaruodami, kad yra 30 proc. galimybė gauti neapskaitomų pajamų. Pavyzdžiui, organizuojant įvairiausius banketus, furšetus ir panašiai. Taigi ne tik tas smulkus čekio nedavimas. Ir kai tai yra netgi vos ne atvirai deklaruojama, aš buvau priblokšta“, – kalbėjo O. Bložienė.

Pašnekovės manymu, dažnai darbuotojai nesupranta, kad gaudami „neoficialų“ atlyginimą nukenčia patys – netenka socialinių garantijų, išmokų, mažėja kaupiamoji pensijos dalis.

„Manau, kad didžioji dauguma dalyvaujančių šitoje schemoje suvokia tik paskui, pavyzdžiui, kai yra mokami mažesni atostoginiai – jeigu gaudavo visą atlyginimą, o įdarbintas buvo 0,25 etatu, ir panašiais atvejais. Man atrodo, tas nesuvokimas, ypatingai jaunų žmonių, atsakomybės nesuvokimas, yra didžiulė problema“, – kalbėjo O. Bložienė.

Nepaisant minėtų aplinkybių, kai kuriuos darbuotojus gundo didesnis atlyginimas mokesčių vengiančiuose maitinimo įstaigose, sakė ji.

„Aš galbūt negaliu mokėti šimtu eurų daugiau kiekvienam, nes mano darbuotojo kaina man yra dvigubai didesnė negu to, kuris nemoka mokesčių. Konkuruoti labai sunku, kad tai sunkus verslas – faktas. Todėl šitame versle daugiausia amatininkų, kurie buvo geri šefai ir nori turėti savo restoraną. Šiame versle daug bankrutuojančių, todėl kad šitą verslą pradėję žmonės dažniausiai turi meilę verslui, bet neturi vadybinių gebėjimų“, – konstatavo O. Bložienė.

Plačiau – LRT RADIJO laidos „10-12“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt