Graikija su kreditoriais išsprendė „nemažai“ klausimų, dėl kurių Atėnai turi susitarti mainais į tolesnę paramą, tačiau derybos bus tęsiamos artimiausiomis dienomis, sekmadienį pareiškė euro zonos finansų ministrų grupės pirmininkas Jeroenas Dijsselbloemas.
Kaip informuoja „EUbusiness“, derybos tarp Graikijos ir jos tarptautinių kreditorių prasidėjo šeštadienį vakare Atėnuose ir buvo atnaujintos trumpam sekmadienio rytą.
Šių metų liepą po ilgų derybų buvo pasiektas susitarimas dėl naujosios 86 mlrd. eurų vertės paramos. Per ateinančius trejus metus vykdoma programa padės Atėnų ekonomikai vėl atsistoti ant kojų ir stabilizuoti sudėtingą finansinę situaciją. Graikija rugpjūtį gavo pirmąją 13 mlrd. eurų paramos dalį, kitą, dviejų milijardų eurų, paramos dalį ji tikėjosi gauti spalį. Tačiau euro zona sustabdė lėšų skyrimą tol, kol bus išspręsti stringantys paramos programos klausimai.
Dar 10 mlrd. eurų bus išleista pagrindiniams graikų bankams rekapitalizuoti – šį procesą Atėnai siekia užbaigti iki kitų metų pradžios, kai įsigalios naujosios Europos šalių gelbėjimo taisyklės.
Graikijos bankai, nusilpę dėl birželį įvestų kapitalo kontrolės priemonių, prieš dvi savaites pradėjo rekapitalizavimo procesą, suderintą pagal Europos centrinio banko (ECB) reikalavimus.
ECB nurodė, kad keturi pagrindiniai Graikijos bankai turi rasti 4,4–14,4 mlrd. eurų, kad atremtų galimus ekonominius sukrėtimus.
Graikija taip pat turi įvesti naujus pensijų išmokų apribojimus, siekdama sustiprinti netvirtą pensijų sistemą. Pareigūnai užsiminė, kad turėtų būti sumažintos pensijos, viršijančios 1 500 eurų.
