Verslas

2020.07.18 19:18

Avuliui atsibodo į lietuvišką verslą nukreipti nepatiklūs žvilgsniai: atrodo, kad jame vien sukčiai ir nusikaltėliai veikia

LRT RADIJAS, LRT.lt2020.07.18 19:18

Verslininkas, statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis LRT RADIJUI sako, kad nors nauji statybų projektai dėl koronaviruso ir buvo pristabdyti, statybų aikštelėse darbo netrūksta. Pasak jo, koją naujiems projektams kiša biurokratizmas ir neigiamas požiūris į verslą. Taip pat jis tvirtina, kad maži būstai miesto centre turėtų išlikti paklausūs, mat jaunimas pasiryžęs dėl lokacijos aukoti erdvę ir komfortą.

NT rinka atsigauna, bet lėtai

„Praktiškai visos statybos tęsiamos, galbūt nebuvo pradėti nauji projektai. Galiu pasakyti, kad buvo netgi lengviau dirbti, nes statybose visada jaučiamas darbo trūkumas, o tuo (karantino – LRT.lt) periodu nepasijautė tokio didelio darbuotojų trūkumo“, – apie karantino laikotarpį pasakojo A. Avulis.

Būsto pardavimas Vilniuje, o ir visoje Lietuvoje praktiškai buvo sustojęs, primena A. Avulis.

„Balandžio mėnuo buvo labai tragiškas, tačiau jau gegužę buvo matyti pirmieji atsigavimo ženklai, – sakė verslininkas. – Po šoko atsigavo visuomenė, žmonės, tad birželį turėjome dar geresnę situaciją. Žinoma, palyginti su tuo, kas buvo prieš metus, pasiekta tik pusė pardavimo. Vis tik atsigavimas jaučiamas.“

Dėl biurokratizmo Lietuva negali taip greitai vystytis, negali pavyti pirmaujančių ES valstybių.

Statybų sektoriauje dirbantis verslininkas neabejoja, kad atsigavimas nekilnojamojo turto (NT) rinkoje užtruks, mat visuomenėje vis dar juntama daug nerimo dėl artimos ateities. „Lietuvoje daugiau ar mažiau ramu, o pasaulyje, kai kuriose šalyse, tokiose kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Indija, Brazilija, situacija yra labai liūdna“, – pažymi A. Avulis.

Verslą žudantis biurokratizmas

Pasak jo, jei kitas verslas greitai neatsigaus, tai įtakos turės ir NT rinkai bei apskritai statyboms. A. Avulis taip pat primena Lietuvos ekonomikos gaivinimo planą. Anot jo, sunku įsivaizduoti, kaip per trumpą laiką gali būti panaudota milžiniška, net 6,3 mlrd. eurų, suma, tačiau, neabejoja jis, nemaža pinigų suma bus skirta ir statybų sektoriui, nors juos gauti nebus paprasta.

Susidaro įspūdis, kad tame versle vien tik sukčiai ir nusikaltėliai veikia. Kartais sunku patikėti, ko tik valdininkai nesugalvoja patikrinti.

„Biurokratinės procedūros Lietuvoje iš tiesų yra labai komplikuotos. Dėl biurokratizmo Lietuva negali taip greitai vystytis, negali pavyti pirmaujančių ES valstybių, – neabejoja A. Avulis. – Dokumentų forminimas, leidimų gavimas, patvirtinimai verslą žudo tikrąja to žodžio prasme.“

Ilgas įvairių sprendimų svarstymas bei nesitarimas su tam tikro sektoriaus atstovais, pasak A. Avulio, yra vienas iš biurokratizmo bruožų.

„Labai trūksta diskusijos tarp vykdomosios valdžios, politikų ir verslo. Tie, kurie sėdi valdžioje, įsivaizduoja, kad daug geriau viską išmano ir supranta. Jiems nėra reikalo kalbėtis, konsultuotis, derinti, tartis, kaip geriau padaryti. Jie padaro, priima sprendimus, o paskui supranta, kad tie sprendimai nedirba.

Jie prisigalvoja daugybę dalykų, kaip kontroliuoti, kaip patikrinti. Susidaro įspūdis, kad tame versle vien tik sukčiai ir nusikaltėliai veikia. Kartais sunku patikėti, ko tik valdininkai nesugalvoja patikrinti“, – gėdos strėles lietuviškam biurokratizmui laido statybų bendrovės vadovas.

Atsargiai vertina valstybinio banko idėją

Pastaruoju metu bankai pradėjo atsargiau skolinti naujai plėtojamiems investiciniams projektams. Kalbant apie Lietuvos ekonomiką nepakalbėti apie bankus – tai tas pats, kas katalikui sekmadienį nenueiti į bažnyčią, šypsodamasis sako A. Avulis.

„Tas nuolatinis kalbėjimas apie bankus ir kad jie vis ką nors negerai daro, sukūrė tokį precedentą, kai bankai į viską žiūri ne pro didinamąjį stiklą, o pro mikroskopą. ES politika bei didžiųjų Europos valstybių politika yra labai aiški: reikia įlieti daugiau pinigų, nes tik taip galima skatinti ekonomiką. Bankai viską daro atvirkščiai.

Kalbant apie Lietuvos ekonomiką nepakalbėti apie bankus – tai tas pats, kas katalikui sekmadienį nenueiti į bažnyčią.

Jie žiūri, kad jei tuos pinigus ir duoti, tai duoti taip, kad, neduok Dieve, kur nors kas nors nesusimautų. Taip gyvenime juk nebūna. Visi darome klaidų ir visko būna. Tokiu atveju išeina prieštaravimas. Į Vyriausybę nuėjęs pinigų nepasiimsi. Į Seimą – juo labiau. Tik per bankus. Natūralu, kad mes turime tokį rezultatą, jog paskolų srautas mažėja.

Taip gimė valstybinio banko idėja. Įstatymą priėmėme, viskas gerai. Tačiau viskas priklausys nuo žmonių ir politikos. Kaip jau kalbėjau apie pagalbą verslui, man atrodo, kad panašiai bus ir su tuo valstybiniu banku. Ką tas bankas darys, mes nežinome, tačiau gerai jaučiu politinį Lietuvos foną. Jis nėra palankus verslui. Jei kas nors nepavyksta, geriausia apkaltinti verslą. Labai sunku pripažinti, kad kai kuriems trūksta gebėjimų, žinių, daug lengviau pasakyti, jog kaltas verslas“, – sako NT projektus plėtojantis verslininkas.

Pasak jo, optimizmo, kad situaciją išgelbės valstybinis bankas, yra nedaug. Jei norime proveržio, reikėtų daugiau dialogo su tais žmonėmis, kurie iš tikrųjų daro verslą, tikina A. Avulis.

Vien tik pelno siekimas – atgyvena

Kita vertus, jis kritikos neslepia ir lietuviškam verslui. Anot verslininko, vien tik pelno siekimas yra atgyvenęs reikalas.

„Verslui reikia daug kur pasitempti, daug kur pakeisti savo požiūrį. Dabar tikslas yra pelnas, o tai atgyvenęs požiūris, – neabejoja A. Avulis. – Pasaulis sukasi visai kita kryptimi. Turi būti balansas, turi būti pelnas, tačiau turi būti ir labai daug socialinės atsakomybės. Vyriausybei reikėtų atsirinkti, kurios idėjos yra orientuotos į siaurų interesų siekimą, o kurios idėjos orientuotos į socialinę atsakomybę, naudą visuomenei.“

Jaunimas nori gyventi tik centre

Kalbant apie būsto pirkėjus, pastarųjų metų tendencijos rodė, kad žmonės linkę rinktis būstą miesto centre, sako A. Avulis.

„Vienoje apklausų buvo užduotas klausimas jaunimui: ko atsisakytumėte, kad išsaugotumėte galimybę gyventi miesto centre? Atsakymas – visko. Tai tik patvirtina, kad jauniems žmonėms svarbu gyventi kuo arčiau miesto centro“, – pasakoja verslininkas.

Vienoje apklausų buvo užduotas klausimas jaunimui: ko atsisakytumėte, kad išsaugotumėte galimybę gyventi miesto centre? Atsakymas – visko.

„Jei palygintume su kitomis ES valstybėmis, tai tokių dalykų nėra išvis“, – konstatuoja A. Avulis ir priduria, kad būsto įperkamumas šiandien bent Vilniuje yra tikrai geras.

Anot jo, yra ir kita tendencija – koronavirusas labai įbaugino visuomenę, neretas renkasi įsikurti atokiau miesto, tačiau tai, pasak verslininko, tik laikini sunkumai.

„Tokiose didelėse šalyse kaip JAV, Indija ir Brazilija situacija yra arti tragiškos. Negali būti, kad tos šalys ilgai sau leistų tai toleruoti. Bus metami dideli pinigai į geriausius pasaulio protus ir jau šių metų pabaigoje galime tikėtis vakcinos. Tada tikrai nebus jokio poreikio keltis į užmiestį“, – mano statybų bendrovės „Hanner“ vadovas A. Avulis.

Visas pokalbis – radijo įraše


Parengė Vismantas Žuklevičius