Verslas

2020.07.14 18:18

Karantinas baigėsi, bet prastovų skaičius vėl ūgtelėjo: Darbo inspekcija ieško nesąžiningų darbdavių

Mindaugas Laukagalis, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.07.14 18:18

Darbo inspekcijai stebint didėjantį prastovas taikančių įmonių skaičių, verslininkai teigia, kad tai vyksta dėl sudėtingos ekonominės situacijos. Inspektoriai skaičiuoja, kad neseniai bent vieną darbuotoją prastovoje laikė 700 bendrovių, dabar šis skaičius pakilo iki 1300.

Pasak Darbo inspekcijos atstovo Šarūno Orlavičiaus, staiga ėmęs didėti prastovų mastas neramina, todėl iki vasaros pabaigos vyks patikrinimai, ar darbdaviai nesukčiauja.

„Mums tiesiog kilo klausimas, ar tikrai tie darbdaviai negali objektyviai suteikti darbo dėl dar galiojančios ekstremalios situacijos. Nes karantinas ir ekstremali situacija savaime nėra pagrindas skelbti prastovą“, – LRT RADIJUI paaiškino Š. Orlavičius.

Inspektoriai įmones tikrins visą vasarą, daugiausia pajėgumų bus skirta aiškinantis, ar prastovose esantys darbuotojai iš tikrųjų nedirba. Per karantiną už panašius pažeidimus surašyta 11 protokolų, dar keli tyrimai tebevyksta.

„Na, visų metodų negaliu, aišku, atskleisti. Mes turim savo metodus: fiziniai patikrinimai ir elektroniniai inspektavimai. Galbūt ne visada mes galim kažką nučiupti už rankos, galim tai ir nuotoliniu būdu patikrinti“, – sakė Š. Orlavičius.

Verslas išaugusio prastovų skaičius su sukčiavimu nesieja. Esą nesąžiningų darbdavių gal ir yra, bet jų yra visur, o prastovos skelbiamos dėl objektyvių priežasčių.

„Teiginys, kad pasibaigus karantinui situacija palengvėjo – tai čia psichologiškai palengvėjo, nes ekonomiškai situacija yra tokia pati įtempta. Ir, pirmiausia, yra labai elementari priežastis – nėra pakankamai darbų. Ir darbdaviai naudojasi prastovų mechanizmu, nes negali užtikrinti darbo ir nenori atleisti žmonių“, – kalbėjo Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Anot LRT RADIJO pašnekovo, prastovose darbuotojus laiko nuo pandemijos labiausiai nukentėjusios įmonės – viešbučiai, restoranai, kai kurios gamybos bendrovės. Darbdavys per prastovą privalo mokėti bent minimalų atlyginimą, tačiau mainais į tai gauna iki 900 eurų paramą iš valstybės.

„Mes visą laiką žinome, kad yra nesąžiningų žmonių, kurie bet kur bando pasinaudoti. Bet teigti, kad nuo 700 iki 1300 padaugėjo subjektų dėl to, kad kažkas sukčiauja – mes neturime tokios informacijos. Vieni gal planavo, kad vasaros sezonu staiga padidės apyvartos, bet tai neįvyko ir jiems tenka žmones siųsti į prastovas. Kiti gal planavo, kad karantinui palengvėjus, pasikeis ekonominė situacija, bet akivaizdu, kad toks pokytis nevyksta“, – aiškino A. Romanovskis.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad prastovų skaičiaus didėjimą galėjo lemti gamybos sektorius, nes kitur situacija neturėjo blogėti.

„Gali būti, kad vėl buvo užsakymų ir žmonės buvo grąžinti į darbus, bet jeigu tų užsakymų vėl sumažėjo, teko dalį darbuotojų grąžinti į prastovas“, – sakė ekonomistas.

T. Povilauskas teigia, kad dabartinis prastovų padidėjimas gali būti ne paskutinis, mat neaišku, kas bus rudeniop. „Kas bus rugsėjį, spalį, lapkritį, manau, kad vėl prastovų gali būti daugiau tuose pačiuose apgyvendinimo, maitinimo sektoriuose. Nes sakyti, kad turistai sugrįš į Lietuvą turbūt būtų labai optimistiška“, – sakė SEB ekonomistas.

Darbo inspekcija skaičiuoja, kad daugiausiai darbuotojų prastovose buvo balandžio viduryje – šią priemonę tada taikė 18 tūkst. bendrovių, o per karantiną bent trumpam prastovose buvo 150 tūkst. žmonių.

Jeigu darbuotojas dėl per ilgai užsitęsusios prastovos norės išeiti iš darbo, išeitinė kompensacija jam veikiausiai nepriklausys.

Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.