Verslas

2020.07.13 15:32

Tyrimas: Lietuvos namų ūkiai yra sukaupę 3 kartus mažiau turto už Europos vidurkį

BNS2020.07.13 15:32

Lietuvos namų ūkiai yra sukaupę vidutiniškai 84,3 tūkst. eurų vertės turto – beveik 3 kartus mažiau už Europos vidurkį, kuris siekia 229,2 tūkst. eurų, tačiau Lietuvos turto nelygybės rodiklis yra vienas mažiausių Europoje, rodo europinio Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo duomenys.

Lietuvos ir Europos namų ūkių sukaupto turto skirtumas neatrodo stebinantis, nes praėjusio amžiaus antrojoje pusėje gyventojai senosiose Europos Sąjungos šalyse turtą kaupė rinkos ekonomikos, o Lietuvoje ir kitose posovietinėse šalyse – planinės ekonomikos sąlygomis, teigiama tyrime dalyvavusio Lietuvos banko pranešime.

Turto pasiskirstymas rodo, kad 40 proc. neturtingiausių namų ūkių Lietuvoje turi sukaupę daugiau turto nei 40 proc. neturtingiausių namų ūkių daugelyje kitų Europos šalių. Vidutinis Lietuvos namų ūkis, patenkantis tarp 20 proc. neturtingiausiųjų, yra sukaupęs 8,5 tūkst. eurų grynojo turto, o vidutinio euro zonos šalių namų ūkio, patenkančio į 20 proc. neturtingiausiųjų, įsiskolinimai yra didesni nei turimo turto vertė, todėl jų grynojo turto balansas yra minus 4,5 tūkst. eurų.

Anot Lietuvos banko, dar vienas faktas, kuris išskiria Lietuvą iš kitų Europos šalių, yra nedidelė dalis (10,4 proc.) namų ūkių, kurie yra įsigiję būstą su paskola, 6,8 proc. neturi nuosavo būsto, o net 82,8 proc. namų ūkių turi be paskolos įsigytą nuosavą būstą. Tai reiškia, kad net 4 iš 5 namų ūkių Lietuvoje didesnę savo pajamų dalį gali skirti išlaidoms arba taupymui, nes jiems nereikia mokėti nuomos ar paskolos ir jos mokesčių.

Euro zonoje vidutiniškai tik 39,8 proc. namų ūkių turi nuosavą būstą, įsigytą be paskolos, o 20,5 proc. jį yra įsigiję su paskola.

Vertinant Europos šalių duomenis matyti, kad didesnė dalis turto sukaupiama nekilnojamojo turto forma. Ši tendencija atsiskleidžia ir Lietuvoje – joje net 93,2 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste, ir tai yra didžiausias rodiklis tarp euro zonos šalių. Vienas mažiausių yra Vokietijos rodiklis – joje tik 43,9 proc. šeimų gyvena nuosavame būste, o bendras euro zonos rodiklis sudaro 60,2 procento.

Nefinansinio turto svarbą rodo faktas, kad 81,7 proc. viso gyventojų turto Lietuvoje sukaupta nekilnojamojo turto forma, o finansinis turtas tesudaro 4,3 proc. viso turto (kitas turtas – verslas ar automobiliai). Euro zonoje vidutiniškai 67,6 proc. gyventojų turto yra nekilnojamasis turtas, o finansinis turtas sudaro 19,1 procento.

Lietuvoje reikšmingesnė finansinio turto vertė yra susijusi su papildomu pensijos kaupimu ar gyvybės investiciniu draudimu. Valstybės skatinamoje antroje pensijų kaupimo pakopoje dalyvauja kas antras šalies namų ūkis, jis vidutiniškai yra sukaupęs per 6 tūkst. eurų, o trečioje pakopoje, kurią sudaro privatus pensijų kaupimas ar gyvybės investicinis draudimas, dalyvauja kur kas mažiau – tik apie 9 proc. gyventojų, tuo metu euro zonoje šis rodiklis siekia 28,4 procento.

Lietuvos gyventojų turimų finansinių produktų (trečios pakopos pensinio kaupimo ar gyvybės investicinio draudimo) vertės siekia apie 6,4 tūkst. eurų, o euro zonos – apie 14 tūkst. eurų.

Anot Lietuvos banko, nefinansinio turto dominavimas ir santykinai tolygesnis jo pasiskirstymas yra pagrindinės prielaidos, kad Lietuvos turto nelygybės rodiklis yra vienas mažiausių Europoje. Vienas populiariausių nelygybės matavimo vienetų, Gini koeficientas, nustatytas Lietuvos duomenų pagrindu, siekia 0,589, tuo metu euro zonos šalių turto Gini koeficientas ­siekia 0,695 (didesnis rodiklis parodo didesnę nelygybę).

Lietuvos banko teigimu, gana netikėti turto nelygybės tyrimo rezultatai sudaro akivaizdų kontrastą pajamų nelygybės rodikliams, pagal kuriuos Lietuva vis dar yra tarp Europos šalių, kuriose nelygybė didžiausia. Pagal didelę pajamų ir gana mažą turto nelygybę Lietuva atsiduria greta Graikijos ir Italijos. Priešingoje pusėje yra tokios šalys kaip Vokietija, Kipras, Austrija ar Nyderlandai – jose turto nelygybė didelė, bet pajamų nelygybė maža.

Kitose Baltijos šalyse, Latvijoje ir Estijoje, pajamų pasiskirstymas tarp namų ūkių šiek tiek tolygesnis nei Lietuvoje, tačiau jose kur kas didesnė turto nelygybė. Didžiausias balansas Slovakijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje – jose fiksuojama gana maža tiek turto, tiek pajamų nelygybė.