Verslas

2020.07.13 13:37

Nausėda apie Astravo AE: „blackout`o“ atveju padėtume kaimynei, tačiau tektų labai brangiai mokėti

atnaujinta 14.59
Vytautas Budzinauskas, BNS2020.07.13 13:37

Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE) pirmadienį apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad šis objektas negalės būti naudojamas Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) rezervo reikmėms. Jis pridūrė, kad skubotas branduolinės elektrinės paleidimas keltų grėsmę visam regionui.

Susitikime su energetikos ministru bei valstybės valdomos „Ignitis grupės“ vadovais aptarta ir vietinės elektros gamybos problematika, Kruonio elektrinės plėtra.

Nausėda: šiuo metu nėra prielaidų Astravo AE veikti saugiai

„Man buvo labai svarbu išsiaškinti, ar Astravo atominės elektrinės atveju Kruonio hidroakumuliacinė galėtų būti naudojama kaip rezervas. Tai gavau visus patikinimus, kad tiek technine, tiek teisine to žodžio prasme šis objektas nebus naudojamas kaip rezervas Astravo atominės elektrinės. Tai reiškia, kad Astravo statytojai turės rūpintis rezervo paieškomis kitur ir tai bus jų rūpestis“, – žurnalistams Kaišiadorių rajone kalbėjo prezidentas.

„Bet kuriuo atveju reikėtų konstatuoti labai aiškiai, kad šiuo metu nematome jokių prielaidų šiai atominei elektrinei dirbti saugiai. Jos funkcionavimas arba pernelyg ankstyvas paleidimas sukeltų grėsmę ne tiktai aplinkinių regiono valstybių saugumui, bet ir pačiai Baltarusijos tautai ar Baltarusijos valstybei“, – pridūrė jis.

Pasiteiravus, ar Lietuva nerizikuoja energetikos sistemos regione patikimumu neleisdama naudotis Kruonio HAE, prezidentas teigė, kad kritiniu atveju prireikus Lietuvos paslaugų, jos Baltarusijai brangiai kainuotų.

„Jeigu blackout`o (sisteminės avarijos – BNS) arba kitų ekstremalių situacijų, aplinkybių vedami mes padėtumėme mūsų kaimyninei valstybei išvengti avarijų arba to vadinamojo blackout`o, tai būtų išstatytos sąskaitos, kurios būtų skaičiuojamos daugeliu milijonų. Tai garantuotų sistemos saugumą, bet už tokią paslaugą ekstremaliomis aplinkybėmis tektų labai brangiai mokėti“, – kalbėjo prezidentas.

Vaičiūnas: Baltarusija rezervo neprašė, Lietuva informavo, kad jo nesuteiks

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas patikino, kad Kruonio HAE negali būti naudojama kaip rezervas, nors Baltarusija tokios paslaugos ir neprašė – Lietuva pagal gerąją praktiką informavo kaimynę apie šį savo sprendimą, įtvirtintą įstatymu ir kitais teisės aktais.

Jis patikino, kad Lietuva, neleisdama naudoti Kruonio HAE branduolinės jėgainės Baltarusijoje reikmėms nelaužo jokių susitarimų.

„Tikrai Lietuva neturi tokių įsipareigojimų, kurie būtų siejami su Astravo atominės elektrinės rezervo poreikiais ir tokiais poreikiais, kur yra planuojami“, – sakė ministras.

Ministras prezidento įvardytą galimybę panaudoti Kruonio HAE kokios nors sisteminės avarijos kontekste teigė, kad tai yra teorinė vienkartinė galimybė.

„Būtent apie tą atvejį, apie kurį kalbėjo prezidentas – pačiu kritiškiausiu atveju – yra tai pat parengti mūsų sistemos operatoriaus („Litgrid“ – BNS) planai, kaip tuomet turi būti elgiamasi, ir be abejo, galima galbūt neatmesti tokios galimybės, bet ji turbūt būtų vienkartinė ir po to jau tokia situacija nepasikartotų. Kalbame apie teorinę galimybę“, – žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.

„Kadangi turime bendrą Baltijos šalių sistemą, jeigu būtų sistemos trikdis dėl neidentifikuotų priežasčių, kurios būtų siejamos būtent su Astravo atomine elektrine – tokiais atvejais galima būtų galbūt galvoti arba manyti apie tą teorinę galimybę pasinaudoti vieną kartą“, – aiškino ministras.

Šiuo metu Lietuva su Latvija ir Estija derasi dėl bendro Astravo AE elektros boikoto. Ž. Vaičiūnas sako, kad derybos vyksta intensyviai, tačiau prognozuoja, kada jos baigsis. Ministras sveikino tai, kad Europos Komisija taip pat įsitraukė į procesą.

Prezidentas teigė, kad derantis su Latvija ir Estija dėl solidaraus Astravo AE elektros boikoto derėtų nepamiršti paties svarbiausio tikslo – Baltijos šalies elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa.

„Pirmiausia derybose kalbama apie tai, kad spartintumėme sinchronizacijos projektą. Tai yra vienas iš svarbiausių mūsų tikslų. Kartais mes pernelyg sufokusavę dėmesį į kitus dalykus, pamirštame, dėl ko visa tai. Visa tai dėl to, kad mūsų energetikos sistema susijungtų su kontinentine Europa“, – sakė G. Nausėda.

Aptarta ir galima Kruonio HAE plėtra

Prezidentas įvardijo Kruonio HAE kaip vieną iš svarbiausių Lietuvos energetikos sistemos elementų. Anot G. Nausėdos, elektrinei tenka labai svarbus vaidmuo užtikrinant Lietuvos energetikos sistemos funkcionavimo patikimumą.

„Kalbėjome apie planus, kalbėjome, kaip keisis šio objekto veikla tiek įgyvendinant sinchronizacijos projektą, tiek ir pereinant prie kitų, alternatyviosios energijos rūšių, didinant vietinius generavimo pajėgumus“, – sakė G. Nausėda.

„Ignitis gamyba“ birželį paskelbė, kad siekiant įvertinti galimus HAE modernizavimo variantus, užbaigtos 5-ojo hidroagregato technologinių ir socioekonominių galimybių studijos. Svarstant galimą 900 megavatų galios Kruonio HAE plėtrą 2019 metais buvo atlikta ir polių lauko bei infrastruktūros būklės studija.

„Ignitis gamyba“ birželį paskelbė, kad tyrimų duomenimis, kiekvienos iš technologinių alternatyvų Kruonio HAE įgyvendinimas atneštų ilgalaikę naudą visuomenei, o įvertinus grynąją diskontuotą socioekonominę naudą, geriausius rezultatus demonstruoja 110 MW naujo sinchroninio agregato arba 225 MW naujo asinchroninio agregato alternatyvos, kurių nauda viršytų 150 mln. eurų.

Investicijos į naują agregatą siektų apie 85 mln. arba 120 mln. eurų, o statybos užtruktų 4-5 metus. Vienos iš šių alternatyvų pasirinkimas priklausys, pasak bendrovės, nuo elektros rinkos ir sisteminių paslaugų poreikio šalyje ateityje.

„Diskutuojama nuo 2013 metų. Plėtra būtų prasminga, tai prisidėtų ne tik prie sistemos stabilumo ir saugumo užtikrinimo, bet taip prie atsinaujinančios energetikos integracijos (...) Prie tam tikrų papildomų finansinių paramos instrumentų toks projektas galėtų būti įgyvendintas“, – pirmadienį elektrinėje kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Valdomos valstybės valdomos energetikos įmonės „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas teigė, kad iki metų pabaigos turėtų būti daugiau detalių dėl galimybės išplėsti elektrinę.

„Matome, kad toks objektas objektas galėtų būti išvystytas. Jam, kad veiktų pilnai ekonomiškai atsiperkančiai, dar reiktų tam tikros paramos schemų. Šiuo metu nagrinėjame egzistuojančius reguliavimo mechanizmus, taip pat DNR planą ir manau, kad iki metų galo tam tikrą aiškumą dėl šio objekto turėsime“, – pirmadienį sakė D. Maikštėnas.

Tiek jis, tiek Kruonio HAE valdančios „Ignitis gamybos“ vadovas Rimgaudas Kalvaitis teigė, kad techniniu lygiu sprendimus neužtikrinti Astravo rezervo turi komentuoti elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

„Būtų turbūt nelabai etiška mums pasakoti tai, kas yra operatoriaus atsakomybėje. Mes vykdome visus įstatymus. Iš savo pusės jokių planų, jokių galimybių nagrinėti pagelbėjimą Astravui mes tikrai neturime“, – sakė R. Kalvaitis.

„Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas BNS yra sakęs, kad Lietuvos pozicija dėl Kruonio HAE ir negalimybės jos panaudoti Astravo AE rezervui ne kartą buvo paaiškinta ir Baltarusijai, tačiau aiškaus šios šalies atsakymo, kaip bus užtikrinami rezervai Astravo AE, negauta.

Kruonio HAE vienintelė tokia elektrinė Baltijos šalyse. Ji balansuoja elektros gamybą ir suvartojimą, užtikrina avarinį Lietuvos energetikos sistemos rezervą, gali būti įjungta per kelias minutes po sisteminės avarijos.

Baltijos šalys šiuo metu priklauso posovietiniam BRELL žiedui, o iki 2025 metų ketina desinchronizuotis nuo jo ir sinchronizuotis su žemyninės Europos tinklais.