Verslas

2020.07.13 12:55

Klaipėdos LEZ teritorijoje – beveik 6000 darbo vietų

LRT.lt2020.07.13 12:55

Per praėjusius metus visoje Klaipėdos laisvosios zonos (LEZ) teritorijoje atsirado 500 naujų darbo vietų, o bendras darbuotojų skaičius padidėjo iki 5900. Klaipėdos LEZ vertinimu, jau dabar kiekvienas teritorijoje investuotas euras sukuria dar bent 2-3 kartus daugiau vertės likusiam pajūrio regiono verslui, o šis efektas turėtų dar labiau išryškėti LEZ įmonėms plečiant moksliniais tyrimais grįstas aukštos pridėtinės vertės veiklas.

Šiuo metu Klaipėdos LEZ klientai – 44 įmonės, 36 iš jų – LEZ įmonės statusą turinčios kompanijos. LEZ įmonės statusą turinčių kompanijų bendra apyvarta 2019-aisiais sudarė 1,16 mlrd. EUR, o esami ir nauji investuotojai per praėjusius metus įgyvendino 18,3 mln. EUR vertės plėtros projektų. LEZ įmonės statusą turinčiose įmonėse dirbančių darbuotojų skaičius praėjusių metų pabaigoje sudarė 3189 ir buvo 238 mažesnis nei prieš metus, tačiau visoje LEZ teritorijoje, įskaitant investuotojo statuso neturinčias įmones, atsirado 500 papildomų darbo vietų ir dirbančiųjų skaičius pasiekė 5900.

Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ vadovas, 2019-uosius laiko stipriais metais: nors naujo bendros apyvartos rekordo neleido pasiekti kritusios žaliavų kainos, pernykštis įdirbis leido pasirašyti bent dvi stambias sutartis: su Vokietijos polimerų milžine „Rehau“ ir su stambia Estijos metalo apdirbimo pramonės kompanija „BLRT Grupp“. Be to, ankstesni LEZ investuotojai toliau augino apimtis plėsdami gamybinius, sandėliavimo ir, svarbiausia, mokslinių tyrimų pajėgumus, augo bendras LEZ teritorijoje dirbančių darbuotojų skaičius. Taip pat, nors šiuo metu sunku prognozuoti galimos antros pandemijos bangos įtaką, bent kol kas anksčiau jau suplanuotos investicijos daugeliu atvejų nėra stabdomos, o pastarųjų metų įdirbis ir planai tyrimų, inovacijų bei joms reikalingos infrastruktūros, partnerysčių ir paslaugų srityse leis į uostamiestį atvesti naujų pažangių verslų.

„Lietuva turi puikių galimybių ne tik kviesti naujus investuotojus, bet ir skatinti jau įsikūrusių kompanijų plėtrą. Tai dažnai gali būti efektyviau negu visiškai naujų investuotojų paieška. Praėjusiais finansiniais metais jau įsikūrusių kompanijų investicijos viršijo naujai į LEZ ateinančių verslų investicijas. Tokia plėtra rodo, kad jiems patinka verslo sąlygos ir aplinka, LEZ bendruomenė ir čia suteikiamos paslaugos. Džiaugiamės, kad mūsų investuotojai ne tik plečia pajėgumus, bet ir vykdomos veiklos profilį – Klaipėdos LEZ vis labiau tampa ne tik gamybos, bet ir tyrimų centru. Šioje srityje žiūrime dar toliau: investuojame į sąlygas, infrastruktūrą ir bendruomenę, pritrauksiančią dar daugiau inovacijomis, tyrimais ir aukštos pridėtinės vertės kūrimu grįstų verslų. Ši ambicija puikiai dera ir su viso miesto strategija „Klaipėda 2030“ orientuotis į jūrinę ir švariųjų technologijų ekonomiką, pramonės automatizavimą“, – komentuoja E. Kiudulas.

Pasak jo, Klaipėdos LEZ veikiantys investuotojai sukuria verslo galimybes ne tik dešimtims kitų teritorijoje dirbančių įmonių, bet ir visam pajūrio regionui ir Lietuvai: 2019-aisiais LEZ įmonės iš Lietuvos tiekėjų pirko prekių ir paslaugų už 290 mln. EUR.

Praėjusiais metais bendras Klaipėdos LEZ įmonių eksportas sudarė 542 mln.EUR, daugiausia LEZ investuotojai eksportavo į Skandinavijos, Vakarų Europos, Baltijos ir Lenkijos rinkas. Nuo laisvosios zonos veiklos pradžios 2002 m. Klaipėdos LEZ sukaupta 643 mln. EUR investicijų, didžioji jų dalis – tiesioginės užsienio investicijos.

Tarp didžiausių visos Klaipėdos pastarųjų metų pasiekimų ir sėkmės istorijų E. Kiudulas mini LEZ kuriamo ir gaminamo lietuviško „Dancer“ elektrobuso sulauktą vietinį bei tarptautinį dėmesį, padidėjusį visuomenės bei verslo dėmesį tvarumui, aplinkosaugai ir atsakingai veiklai, uostamiesčio verslo bendruomenės paramą ir susitelkimą karantino metu. Taip pat, pasak E. Kiudulo, stiprėja strateginis savivaldybės, kitų svarbiausių miesto organizacijų, mokslo ir verslų bendradarbiavimas sprendžiant iššūkius ir kuriant naujas galimybes: bendrus renginius ir projektus investuotojams, šį rudenį pradedamą „Mėlynojo augimo lyderių“ neformalią tarptautinę akademiją ir kitas iniciatyvas

Pernai Klaipėdos LEZ pirmoji Lietuvoje pelnė pasaulio laisvąsias zonas vienijančios „World FZO“ organizacijos „Safe Zone“ sertifikatą, liudijantį valdymo bendrovės atitiktį geriausioms tvarumo, saugumo, skaidrumo ir finansų valdymo praktikoms. Be to, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė dar nuo 2006 m. savanoriškai atlieka finansinį auditą, kurį įgyvendina UAB „Grant Thornton“. Pasak E. Kiudulo, saugumas, skaidrumas ir atsakingumas yra svarbūs faktoriai derantis dėl naujų investicijų.