Verslas

2020.07.11 21:26

Didesnis NPD pasijaus ne iškart? Darbdaviai suka galvas, kaip išmokėti pinigus atgaline data

Irma Janauskaitė, Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.07.11 21:26

Vidury metų atgaline data padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) tapo dilema įmonėms, kaip per pusmetį susikaupusius pinigus grąžinti darbuotojams. 

Darbdaviai sako, jeigu NPD perskaičiavimo sąnaudos viršys darbuotojų atgaunamą sumą, siūlys žmonėms pinigus atsiimti kitąmet, kai jie deklaruosis pajamas. Ekonomistai sako – tokiu atveju vartojimui dabar skatinti skirtas įstatymo pakeitimas suveiktų tik po metų.

Šįkart – į kišenę, o ne iš jos. Suma, iki kurios neimamas gyventojų pajamų mokestis, 400 eurų turėjo būti nuo šių metų. Taip žadėta per mokesčių reformą. Tačiau biudžetą tvirtindama valdžia pasakė, tam nėra pinigų ir nustatė 350 eurų neapmokestinamąjį dydį.

Bet į ekonomiką įsisukus virusui ir daliai žmonių dėl karantino finansiškai nukentėjus, prezidentas pasiūlė NPD dydžio klaidą ištaisyti – nustatyti tokį, koks žadėtas prieš dvejus metus – 400 eurų.

„Duos didžiausią naudą mažiausiai uždirbantiems asmenims. Tokie asmenys, uždirbantys minimalią algą, jei gautų apie 10 eurų priedą kiekvieną mėnesį visus šiuos metus, nes mokesčių sumažinimas galioja nuo sausio 1 d.“, – teigia prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.

Bet atgalinė data tapo rūpesčiu įmonėms – perskaičiuoti NPD pirmajam metų pusmečiui ar ne. Buhalterių skaičiavimu, kuo didesnė alga, tuo mažiau žmogui prisidės, o grąžinti skirtumą kainuos tiek pat. Grąžinimui reikia turėti lėšų, gali tekti net skolintis.

Perkančioms apskaitos paslaugas, už tai susimokėti. O iš NPD padidėjimo, pavyzdžiui, prie tūkstančio eurų algos popieriuje už pusmetį darbuotojui prisidėtų apie 50 eurų.

Pramonės verslo poveikį aplinkai vertinančios įmonės vadovas sako, jų kolektyve – mažiau nei 10, tarsis tarpusavyje.

„Galbūt, pasitarus su darbuotojais, bus galima sutarti, kad jie gyventojų pajamų mokesčio permoką susigrąžintų sekančiais metais, deklaravę savo pajamas. Nes faktiškai visi darbuotojai, gyventojai deklaruoja pajamas, galbūt būtų toks paprasčiausias variantas“, – sako bendrovės „Aplinkos vadyba“ direktorius Nerijus Dilba.

Auditoriai sako, klausimas tampa savotišku garbės reikalu – kai pinigus žmogus susigrąžins, deklaravęs pajamas, sakys, valdžia davė. Kai prie algos už pusmetį jam pridės įmonė, sakys darbdavys geras.

Darbo netekę žmonės NPD padidėjimo gali reikalauti iš buvusio darbdavio, bet esą turbūt paprasčiau būtų pinigus atgauti kitąmet, pateikus deklaraciją. Tik kad tūkstančiai žmonių permokos kasmet neatsiima.

„Reiškia, kad nepasinaudos šituo. Ir yra nemažai pinigų ir šiuo metu pasižiūrėjus, kur žmonės nedeklaravo už ankstesnius metus. Taigi guli pinigai mokesčių inspekcijoj. Tai, kaip ir padarei gerą darbą, bet niekas tų pinigų negavo“, – teigia „Moore Mackonis“ direktorė Danguolė Pranckėnienė.

Kai kam pasikeitęs NPD gali tapti nedžiuginančia staigmena. Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės teigimu, gali atsirasti darbuotojų, kurie patys turės primokėti pajamų mokestį.

Bet apskritai, ekonomistai sako, didesnis NPD – tai atsvara atlyginimų kėlimui, kuris šiemet, prognozuojama, bus kuklesnis nei pernai arba jo gali ir išvis nebūti. Tiesa, rimčiau papildomi pinigai pasijaus tik mažų pajamų gavėjams. Nors per karantiną nukentėjo ir vidurinioji klasė.

Taip pat skaitykite