Verslas

2020.07.08 12:34

Vakare – galutinis sprendimas dėl Mobilumo paketo, kuriam priešinasi Lietuva: neabejojama, kad jis bus priimtas

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt2020.07.08 12:34

Trečiadienį Europos Parlamentas galutinai spręs dėl Mobilumo paketo priėmimo, kuriam taip priešinasi Lietuva, taip pat Latvija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta. Nepaisant valstybių nuogąstavimų, kad mobilumo paketas suvaržys šių šalių vežėjus, net neabejojama, kad paketui bus pritarta.

Europarlamentarai trečiadienį vakare balsuos dėl atnaujintų vairuotojų komandiravimo taisyklių, vairuotojų poilsio laiko ir kabotažo t. y. prekių vežimo kitos šalies, nei tos, kuriai priklauso vežėjas, viduje taisyklių.

Kaip LRT.lt trečiadienį sakė europarlamentaras Petras Auštrevičius, balsavimo rezultatai dėl mobilumo paketo turėtų paaiškėti tik vėlai vakare, kadangi dalis parlamentarų balsuos nuotoliniu būdu. Jie turės užpildyti popierinę formą ranka, o balsavusiųjų balsai bus skaičiuojami neelektroniniu būdu.

„Vakar dar bendravau su kitais politikais, tai iš jų nuotaikų ir pokalbių, deja, tenka pripažinti, kad Mobilumo paketas šiandien tikrai bus priimtas“, – sako jis.

Anot Lietuvos vežėjų sąjungos atstovo Sigito Žiliaus, priėmus naują tvarką, sumažės darbo vietų, tačiau įmonėms teks prisitaikyti.

„Kol vyks teisminiai ginčai, kol vyks kiti dalykai – ekonomika nesustos, tačiau visa tai turi savo kaštus, užtruks ir naujų modelių sukūrimas ir jų valdymas. Racionalu būtų Europai dabar 5–7 metus skirti pinigų infrastruktūros sukūrimui, kad būtų aikštelės, kad būtų viešbučiai, kad išspręstume sienos problemas, nes pandemijos metu buvo ypatingai daug eilių prie sienos. Tai gal iš anksto sugalvokime, kaip turi būti viskas, pandemijų gi bus ne viena. Apie 7–8 proc. kelių transportas sukuria mūsų šalies BVP, dirba kokie 150 tūkst. žmonų. Manau, kad mes galvosime ir tikrai sukursime tokią sistemą, kuri padės išvengti šitų baisių nuostolių“, – LRT RADIJUI sakė S. Žilius.

Paketo šalininkai tikina, kad reforma padės užtikrinti teisingą atlyginimą vairuotojams, užkirsti kelią sisteminiam kabotažui ir kovoti su vadinamosiomis priedangos įmonėmis.

Parlamentarams nubalsavus už Mobilumo paketą, šios nuostatos turėtų įsigalioti palaipsniui, skirtingu laiku, nes valstybės turi spėti pasiruošti pilnam jo įgyvendinimui iki 2024 metų, paruošti infrastruktūrą ir pan, sakė europarlamentaras.

Lietuva ketina skųsti ES Teisingumo teisme

P. Auštrevičius LRT.lt teigė, kad priėmus Mobilumo paketą, Lietuvos pagrindinis tikslas bus ieškoti sąjungininkų ir suformuoti rimtą, argumentais pagrįstą, poziciją, su kuria bus kreipiamasi į ES Teisingumo Teismą.

„Tikimės, kad jis objektyviai įvertintų mobilumo paketo poveikį transporto sektoriui, įdarbinimui šiame sektoriuje, nes jis iškraipo konkurencijos sąlygas, o transporto paslaugų kainos bet kokiu atveju kiltų“, – sako jis, svarstantis, kad apskritai paketas diskrimuoja kai kurias šalis dėl jų geografinės padėties.

Europarlamentaras sako, kad prisijungti prie šio skundo galėtų tos valstybės, kurios nuo pat pradžių priešinosi paketui, tačiau tikslių šių šalių pozicijų ir ketinimų jis dar nežinantis.

Vis dėlto susivienijusių valstybių narių skaičius gali tapti kertiniu aspektu ES Teisingumo teisme, nes kuo daugiau šalių narių prisidėtų prie bendro skundo, tuo solidžiau atrodytų galimybės, kad paketas bus svarstomas prioritetine tvarka teisme.

P. Auštrevičius negalėjo pasakyti, kiek laiko užtrunka panašių bylų nagrinėjimas, tačiau viena aišku, kad tai truktų ne vienerius metus.

Paklaustas, ar tai labiau būtų Lietuvos ir kitų prisijungusių šalių narių tvirtos pozicijos išreiškimas, ar vis dėlto tikrai tikimasi, kad dar pavyktų pristabdyti Mobilumo paketo įgyvendinimą, jis neslėpė, kad turime daryti viską, tačiau mažai vilčių, kad jis bus atšauktas.

Premjeras Saulius Skvernelis šiandien komentavo, kad paketo nuostatas Lietuvos Vyriausybė ketina skųsti ES Teisingumo Teisme.

„Tai neatitinka mūsų interesų, matome ir verslo diskriminaciją. Tai neprisideda prie Europos Komisijos siekio kalbant apie žaliąją ekonomiką. Vilkikų važinėjimas į registracijos vietą tikrai prie to neprisidėtų. Lietuva dar su keliomis valstybėmis sąjungininkėmis kreipsimės į atitinkamą teismą, jau yra suburta valstybių, kurios turi bendras pozicijas. Apsitarsime ir, matyt, bus kreipimasis į teismą“, – S. Skvernelį cituoja Elta.

Daugiausia pasipriešinimo sulaukė nuostata dėl vilkikų grįžinimo į šalį kas 8 savaites

LRT.lt primena, kad labiausiai šių šalių vežėjai priešinosi reikalavimui grąžinti vilkikus į registracijos šalį mažiausiai kas aštuonias savaites, nes jis ypač nepalankus periferijoje atsidursiančioms šalims.

Būtent šios nuostatos sulaukė daugiausiai diskusijų ir ginčų, jų iniciatoriai tvirtino, kad privalomas vilkikų grąžinimas padės kovoti su fiktyvių vežėjų įmonių registravimu, nes šiuo metu esame atvejų, kai bendrovės, siekiant sumažinti patiriamus kaštus, steigiamos vienose šalyse, o veiklą vykdo visai kitose.

Mobilumo paketu taip pat norima įvirtinti daugiau teisių vairuotojams, mat bendrovės būtų įpareigotos vairuotojams kassavaitinį poilsį užtikrinti apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose, o ne vilkiko kabinoje.

Labiausiai visą mobilumo paketą palaiko senosios ES narės, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija.