Verslas

2020.07.03 20:08

Ateityje patalpų vėsinimui pinigines teks atverti plačiau: sąskaitos gali net tapti didesnės nei už šildymą

Urtė Korsakovaitė, Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.07.03 20:08

Ateityje patalpų vėsinimas gali atsieiti brangiau nei šildymas. Pasaulinės prognozės rodo, kad per artimiausius 4 dešimtmečius vis daugiau energijos bus naudojama vėsinimui.

Pasak mokslininkų, daugiau naudotis tokiais įrenginiais tenka ne tik dėl besikeičiančio klimato, bet ir dėl naujos statybos pastatų – jie dažniausiai turi daugiau langų, todėl greičiau ir labiau prikaista.

Vilniaus savivaldybės pastatui daugiau nei 15 metų. Administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad dėl pastato amžiaus vasarą atsiranda vėsinimo problemų.

„Pastatas 2002 metais pradėtas statyti, nėra labai naujas. Įrengimai irgi nuo to laiko, kita modernizacija“, – pasakoja jis.

Pastatui vėsinti per metus išleidžiama daugiau nei 25 tūkstančiai eurų. Vėsos poreikis kasmet vis auga.

„Anksčiau ar vėliau šildymo sąskaitą mes mažinsime įvairiais energetinio efektyvumo sprendimais. Šildymą suefektyvinti yra daug paprasčiau nei šaldymą“, – pabrėžia P. Poderskis.

Pasak administracijos direktoriaus, mieste svarstoma diegti ir centralizuoto šaldymo sistemą, kuri vėsa aprūpintų visą Vilnių. Mokslininkai prognozuoja, kad vis dažniau naudojant kondicionavimo įrenginius, sąskaitos už patalpų vėsinimą gali tapti didesnės nei už šildymą.

„Kiek mums teko skaičiuoti, analizuoti ir nagrinėti visuomeninės paskirties arba verslo objektus, tai dažniausiai susiduriama su tokia situacija, kad vėsinimo poreikis sudaro apie pusę arba kartais net truputėlį daugiau metų laikotarpyje negu šildymas“, – pastebi KTU Architektūros ir statybos instituto docentas dr. Karolis Banionis.

Pasak mokslininkų, tokius pokyčius lemia ne tik besikeičiantis klimatas, bet ir naujai statomi pastatai. Jie turi daugiau langų, todėl labiau prikaista. Dėl to ieškoma įvairių sprendinių, kaip užtikrinti komfortišką temperatūrą.

„Per pastaruosius metus šildymas žiemos periodu yra net pamažėjęs, skirtingai nuo pastato, priklausomai nuo sprendinių jame, nuo 30 iki 50 procentų. O vėsinimas ypatingai piko metu, iki birželio-liepos mėnesių, padidėja iki 30 procentų“, – nurodo „Urban Inventors“ komercijos vadovas Giedrius Muliuolis.

ESO atstovai pastebi, kad vėsinimo poreikis auga ir gyvenamuosiuose namuose. Pasak jų, gyventojai vis dažniau kreipiasi dėl vėsinimo įrenginių.

„Klimatas vienareikšmiškai keičia ir vartojimo įpročius, taip pat su daugiabučių įvairiomis renovacijomis, įvairiomis programomis, mūsų pastatai tampa mažiau imlūs šilumai, mažiau imlūs šiai energijos rūšiai. O kaitra, turime kitą situaciją, prie kurios Lietuvai dar reikia prisitaikyti“, – pastebi ESO energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė.

„Reikia prisiminti, kad vėsinimo kilovatvalandė kainuoja daugiau nei šildymo kilovatvalandė dėl to, kad vėsa gaminama iš elektros, o elektra brangesnė už šilumą“, – aiškina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Energetikos katedros docentas dr. Kęstutis Čiuprinskas.

Tarptautinė atsinaujinančių energijos išteklių agentūra prognozuoja, kad iki 2030-ųjų Europos Sąjungoje augs kondicionavimo sistemų naudojimas. Jis turėtų padidėti iki 72 procentų, o išlaidos šildymui turėtų sumažėti apie 30 procentų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt