Kada kyla krizės ir kokių yra būdų jas įveikti: galimas receptas – leisti nemokėti jokių mokesčių

Jonas Deveikis, LRT.lt
2020.07.02 05:30
Turgus

Lietuvos ekonominiams rodikliams gerėjant, atrodo, kad jokios krizės tam tikroms asmenų grupėms šalyje taip ir nebuvo. Vis dėlto ekonomistai tikina, kad ji niekur nedingo, o jei ekonominis nuosmukis ateityje smogtų su dar didesne jėga, reikėtų ieškoti nestandartinių sprendimų. Pavyzdžiui, metus laiko visus atleisti nuo mokesčių mokėjimo.

Jau 2019 m. naujienų portalų antraštės mirgėjo nuo spėjimų, kada bus kita krizė. Ekonomistai kalbėjo, kad ekonomikos augimas lėtės, tačiau didžiulių nuosmukių artimiausiu metu tikėtis neverta. Tačiau 2020 m. pasaulio ekonomikos dangų uždengė tamsus debesis, kuris atsirado dėl koronaviruso ir įvesto karantino. Tada daugelis antraščių skelbė, kad krizė jau žengia pro duris.

Pradėkite interaktyvų pasakojimą.

„Su tokia grėsme Lietuvoje susiduriame pirmą kartą“, – tokiais žodžiais Vyriausybės neeilinį posėdį pirmą karantino dieną pradėjo finansų ministras Vilius Šapoka. „Turbūt normalu, kad turėsime didesnę krizę nei 2008 metais“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis.

Tačiau ar ta visų apkalbėta krizė užtemdė ir Lietuvos ekonomikos padangę, kuri vasaros metu atrodo labai šviesi?

Ekonomistas, UAB „Milvas“ fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis sako, kad, yra Lietuvoje krizė ar jos nėra, pirmiausia priklauso nuo to, kam užduosi šį klausimą.

„Jeigu klausi žmogaus, kuris dirba banke Vilniuje, visą laiką dirbo iš namų, o dėl karantino negalėjo išleisti pinigų ir todėl jų sukaupė dar daugiau, tai jam jokios krizės nėra ir nebuvo, o jis dabar džiaugiasi galėdamas išleisti sukauptus pinigus. Tačiau jeigu kalbėsime apie žmogų, kuris dirbo viešbutyje arba bare, kuris buvo priverstas užsidaryti arba bankrutavo, tai jam tikrai yra krizė“, – sako ekonomistas T. Marčiulaitis.

Ekonominė krizė šalyje vis dar tęsiasi

Pirmieji Lietuvos duomenys apie praradimus karantino metu nebuvo katastrofiški, nors Lietuvos bankas prognozavo, kad pagal bazinį scenarijų šalies ekonomika smuks 11,4 proc., bet pirmojo ketvirčio duomenys parodė, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, netgi padidėjo 2,4 proc., o, lyginant su praėjusių metų ketvirtuoju ketvirčiu, susitraukė 0,2 proc.

Pirmieji birželio mėnesio ekonomikos duomenys – taip pat daug žadantys. Lėtėjantis nedarbo lygio augimas ir augantis asmenų įdarbinimas rodo, kad situacija darbo rinkoje stabilizuojasi. Per paskutinį mėnesį, birželio 21 d. duomenimis, palyginti su gegužės 24 d. duomenimis, registruoto nedarbo lygis padidėjo 0,3 proc. punkto. Lankymasis mažmeninės prekybos ir poilsio vietose tapo intensyvesnis ir birželio antroje pusėje pasiekė 90 proc. lygio, buvusio prieš karantiną, o, „Sodros“ duomenimis, vidutinis dirbančiųjų visą mėnesį darbo užmokestis gegužę sudarė 1 343 eurus ir per metus išaugo 5,2 procento.

Nors ekonominiai rodikliai ir gerėja, ekonomistas Paulius Kunčinas sako, kad krizė šalyje vis dar tęsiasi, todėl atsipalaiduoti tikrai nereikia.

„Manau, kad vienas žodis, kuris geriausiai apibūdina dabartinę situaciją, yra neapibrėžtumas. Netgi Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde sako, kad nežinome, kas mūsų laukia, nes situacija pasikeitė. Todėl aš sakau, kad krizė tikrai dar yra ir pasaulis apsivertė aukštyn kojomis.

Paulius Kunčinas
Paulius Kunčinas / Asmeninio albumo nuotr.

Dalis žmonių galbūt krizės nejaučia, nes dabar per centrinius bankus yra vykdomas agresyvus ekonomikos skatinimas, spausdinami pinigai. Todėl didelė dalis žmonių krizės ir nepajuto, nes įplaukoms nebuvo smūgio. Tačiau jei kalbėtume apie ateitį, niekas nežino, kaip atrodys metų pabaiga. Dar nežinome, kaip atrodys pasaulis, nes krizė ir toliau tęsiasi. Ekonomikos rodikliai rodo, kad viskas galbūt pakilo 70–90 proc., bet tikrai siūlau neatsipalaiduoti“, – pataria P. Kunčinas.

Kodėl kyla krizės ir kaip joms pasiruošti?

Nors gali pasirodyti, kad ekonominės krizės yra labai retas reiškinys, skaičiuojama, kad nuo 19 a. pasaulyje iš viso buvo net 33 recesijos ir tik viena ekonominė depresija – tai Didžioji depresija, kuri prasidėjo 1929 m. JAV ir tęsėsi beveik dešimtmetį.

Priežasčių, kodėl kyla krizės, yra įvairių, tačiau ekonomistas T. Marčiulaitis išskiria keletą bei pataria, kaip joms reikėtų ruoštis.

Pirmoji – pasiūlos krizė. Ji kyla tada, kada sutrinka produkto, labai reikalingo ekonomikai, tiekimas. Pavyzdžiui, valstybės nebegali gauti naftos, tada įmonės nebegali veikti, žmonės nebegali važiuoti ir taip prasideda ekonominiai sunkumai.

Antroji – paklausos krizė. „Tai yra tai, ką matome dabar. Žmonės bijo viruso, todėl jie pradeda mažiau vartoti. Dėl to, kad nėra paklausos, ekonomika sustoja“, – aiškina T. Marčiulaitis.

Trečiasis krizės tipas – finansinė krizė. Ji kyla, kai ekonomikoje yra per daug skolinamasi, tada atsitinka kažkoks įvykis, dėl kurio reikia refinansuoti paskolas. Daliai žmonių ir įmonių nepavyksta to padaryti, todėl prasideda kortų namelio efektas.

Verslas karantino metu
Verslas karantino metu / E. Blaževič/LRT nuotr.

„Sakyčiau, kad dabartinė krizė prasidėjo nuo pasiūlos krizės, ji vėliau peraugo į didelę paklausos krizę. Šias krizes sukelia išorinis šokas, tai šiuo atveju buvo koronavirusas“, – sako T. Marčiulaitis.

Jo teigimu, kiekvienas žmogus privalo ruoštis krizei, tačiau per daug dramatizuoti krizės proceso nereikėtų: „Jei tik yra galimybė, reikia stengtis pasitaupyti pinigų, turėti likvidžių investicijų. Čia vėlgi nuo kiekvieno rizikos vertinimo priklauso, galbūt kai kuriems geriau tik grynieji pinigai, be investicijų. Reikia tiesiog stengtis neturėti daug finansinių įsipareigojimų. Kuo daugiau finansinių įsipareigojimų turėsi – tuo labiau tave paveiks bet koks pajamų sumažėjimas, t. y. krizė“, – tikina T. Marčiulaitis.

Į krizę žengėme pasiruošę, tačiau tai ne valdžios nuopelnas

Ekonomisto P. Kunčino teigimu, ekonominėms krizėms turi ruoštis ne tik žmonės, bet ir valstybės, o geriausias vaistas – diversifikacija.

„Valstybės pirmiausia turi rūpintis savo rezervais – turi turėti finansinius rezervus, priėjimą prie rinkų, tą Lietuva gerai užsitikrino įstodama į Europos Sąjungą, mes turime priėjimą prie rinkų ir dar galime nebrangiai skolintis. Taip pat reikia turėti draugų, kad mums kas nors padėtų, jeigu yra labai blogai. Pavyzdžiui, atvežtų ventiliatorių. Per šitą krizę pamatėme, kad pinigai nėra viskas. Jei nutrūksta grandinė, turi turėti draugų, kurie tave išgelbės. Ir, aišku, reikia daug žinių. Lietuva šitame kontekste yra stipri, nes mūsų žmonės greitai orientuojasi, kas vyksta, kas tikra, kas ne, ir priima greitus sprendimus“, – apie tai, kaip galimoms ekonominėms krizėms turi ruoštis valstybės, sako P. Kunčinas.

Paulius Kunčinas
Paulius Kunčinas / BNS nuotr.

Ekonomistas T. Marčiulaitis pažymi, kad tai, jog Lietuva į 2020 m. žengė turėdama rezervų bei galimybę pigiai skolintis, nebūtinai yra didžiulis valdžios nuopelnas, o daugiau atsitiktinumas ir sėkmė valstybei vadovauti tokiu metu, kada viso pasaulio ekonomika augo.

„Įvertinant, kad visa ekonomika augo pastaruosius 10 metų, atsižvelgiant į tai, kad esame euro zonos nariais, būtų sudėtinga būti nepasiruošusiam. Būtų reikėję vykdyti ilgus metus labai neatsakingą politiką, kad mes būtume nepasiruošę. Nenorėčiau vertinti pasiruošimo, nes tai suponuoja, kad kažkas konkretus tą pasiruošimą padarė. Aš manau, kad susidėjo gana daug faktorių, jie lėmė, kad mes gerai susitvarkėme“, – valstybės pasiruošimą galimai ekonominei krizei vertina T. Marčiulaitis bei priduria, kad valdžiai galima padėkoti bent jau už tai, kad neiššvaistė pinigų.

Ekonomikos gelbėjimo planui – 10, o už įgyvendinimą – 6

Vyriausybė žaibišku greičiu jau pačią pirmą karantino dieną – kovo 16-ąją – viena pirmųjų Europos Sąjungoje (ES) parengė ekonomikos gelbėjimo planą, siekiantį 5 proc. šalies BVP, arba 2,5 mlrd. eurų. Tiek ekonomistai, tiek ir asociacijų atstovai tikino, kad reaguojama žaibiškai, gyrė planą bei trynė rankas, tikėdamiesi, kad sustabdyta ekonomika bus labai greitai papildyta pinigais.

Vilius Šapoka
Vilius Šapoka / BNS nuotr.

Ekonomistas P. Kunčinas teigia taip pat planą vertinęs puikiai. „Paketas buvo tobulas. Duočiau 10 balų, nes jis buvo faktiškai nukopijuotas nuo Vokietijos. Bet įgyvendinimas buvo labai prastas. Mes nebuvome pasiruošę šiai krizei, buvome pasiruošę krizėms, kurias gerai pažįstame istoriškai. Nes Lietuva ir visa Rytų Europa yra išgyvenusios daug krizių. Taupėme daug, ruošėmės, kad vieną dieną bus finansinė krizė, bet šita krizė yra absoliučiai nestandartinė, nes tai yra pirmiausia sveikatos krizė“, – teigia P. Kunčinas.

Kalbėdamas apie ekonomikos gelbėjimo plano įgyvendinimą, ekonomistas teigia, kad buvo abejonių, ar paramos dalijimo aparatas visiškai neužstrigs ir ar šalies ekonomika nenugarmės žemyn.

„Pradžioje būčiau rašęs trejetą už plano įgyvendinimą, paskui situacija pasitaisė iki šešetuko. Akivaizdžiai matėsi, kad sistema nepasiruošusi dalyti pinigų, kad nebuvo suvokta, jog krizė nestandartinė. Karantino metu, mano nuomone, žmonės turėjo gauti tiesiog kompensaciją, nes jie buvo priversti valstybės būti namuose, o buvo bandymas išskirstyti, kam duoti, o kam ne. Ir tai buvo klaida“, – mano P. Kunčinas.

Pinigai
Pinigai / E. Blaževič/LRT nuotr.

Kritikos ekonomikos gaivinimo plano įgyvendinimui negaili ir T. Marčiulaitis. „Visas procesas nebuvo supaprastintas, kad paprašai ir gauni, o jis buvo padarytas taip, kad tu turi įrodyti, jog tu esi ne stalas, kad tau pervestų pinigus“, – tikino T. Marčiulaitis.

Nesupranta, kaip nuo krizės nukentėjo pensininkai

Ekonomistas T. Marčiulaitis mano, kad būta ir daugiau nelogiškų sprendimų bandant kovoti su 2020 m. ekonomine krize. Pavyzdžiui, kai siekiant skatinti ekonomiką buvo dalijamos vienkartinės išmokos selektyvioms grupėms.

Tarkim, dar šiais metais po 200 eurų vienkartines išmokas žadama skirti pensininkams ir kitų socialinių išmokų gavėjams. Tokias išmokas šalyje gaus apie 910 tūkst. asmenų. Po 200 eurų siekiančias išmokas gaus ir smulkieji ūkininkai, o šeimos, auginančios vaikus, gaus 120 arba 200 eurų siekiančias vienkartines išmokas.

 Senatvė
Senatvė / E. Blaževič/LRT nuotr.

T. Marčiulaitis sako, kad pinigus dalyti galima, tačiau tai reikėjo daryti ne selektyviai, o duoti visiems.

„Jeigu būtų dalijami pinigai visiems, tai sakyčiau, kad galbūt ir geras būdas. Bet jie dalijami labai selektyviai. Aš galiu suprasti, kodėl pinigai duodami šeimoms su vaikais, nes rugpjūčio mėnesį, prieš naujus mokslo metus, šeimoms reikės finansinės pagalbos.

Pinigai
Pinigai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Bet man labai sunku suprasti, kaip tiksliai nukentėjo pensininkai. Aš galiu įsivaizduoti tam tikrus atvejus, bet bendrąja prasme man labai sunku suprasti, kaip nukentėjo ši grupė. Man taip pat labai sunku suprasti, kodėl smulkieji ūkininkai nukentėjo labiau negu smulkieji grafikos dizaineriai. Tas selektyvus dalijimas neatrodo tiesiog kaip ekonomikos skatinimas, man atrodo, yra kitų priežasčių, paslėptų“, – sako T. Marčiulaitis.

Siūlo visus metams atleisti nuo mokesčių

Siekiant kovoti su ateities krizėmis, šalies prezidentas Gitanas Nausėda dar koronaviruso įkarštyje, balandžio 17 d., pareiškė, kad šiuo metu yra puikus metas pradėti kalbėti apie valstybinio banko steigimą.

„Kaip tik šiuo metu susidarė labai palankios sąlygos kalbėti apie valstybinį banką. (...) Šiandien, matydamas visą ekonomikos skatinimo mechanizmą, paramos fondo atsiradimą, „Invegos“ suaktyvėjusią veiklą, manau, kad tai neturėtų baigtis su krize, o tai turėtų būti geru pagrindu valstybinio banko formavimui“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda
Prezidentas Gitanas Nausėda / E. Blaževič/LRT nuotr.

Ekonomistas T. Marčiulaitis atkreipia dėmesį, kad, visų pirma, nacionalinį banką norima steigti tik todėl, kad bankai neskolina verslams.

„Tačiau yra labai daug priežasčių, kodėl bankai neskolina įmonėms. Tam tikros priežastys yra susijusios su komercinio banko veikla, kitos – su elementaria rizika ir paties kreditavimo proceso pelningumu. Jei turėtume banką, kuris finansuoja visus iš eilės, trumpuoju laikotarpiu tai turbūt būtų neblogai buvę, nes būtume gavę paskatinimą ir įmonės būtų išgyvenusios, bet ilguoju laikotarpiu finansuoti rizikingas įmones tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis finansuojamos mažai rizikingos įmonės, nėra pelninga veikla“, – sako T. Marčiulaitis.

Pinigai
Pinigai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Vis dėlto, jo teigimu, turėti „gerai paruoštą“ instituciją, kuri galėtų dalyti paskolas ne tik krizės metu, būtų naudinga.

Ekonomistas P. Kunčinas sako, kad padėti kovoti su nestandartine koronaviruso krize galėtų ir visų valstybės asmenų ir įmonių atleidimas nuo mokesčių vieneriems metams.

„Jeigu darome radikalius sprendimus, tai galbūt vieneriems metams visiems išeiti mokestinių atostogų būtų labai gera idėja“, – siūlo P. Kunčinas.

Dabartinė krizė užprogramuos dar didesnę – skolų krizę

Jeigu pavyks įveikti 2020 m. krizę, P. Kunčinas įsitikinęs – rizika, kad netolimoje ateityje kils skolų krizė, yra labai didelė, nes po kiekvienos krizės valstybių skolos tik padidėja.

Siekdama užtikrinti, kad valstybės biudžete būtų pinigų, Finansų ministerija iš viso pasiskolino jau 4,3 mlrd. eurų. Planuojama, kad valstybės skola, kuri iki krizės siekė 39 proc. BVP, šiais metais pakils iki 50 proc., o 2021 m. – iki 60 proc.

Tačiau Lietuvos skola, palyginus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra viena mažiausių. Pavyzdžiui, dar prieš koronaviruso krizę Pietų Europos valstybių skolos siekė daugiau nei 100 proc. jų BVP.

„Aš tikiu, kad Vokietija galės susimokėti savo skolas, tačiau netikiu, kad Italija kada nors galės susimokėti savo skolas. Klausimas, kuo tai pasibaigs, yra labai sudėtingas. Tačiau išeitys – labai aiškios. Skolas galima sumažinti per infliaciją, tada pinigai tiesiog nuvertės. Skolas galima panaikinti per savo produktyvumą. Vokietija tą gali padaryti, tačiau Italija – ne. Trečiasis būdas – galima restruktūrizuoti skolas.

Grėsmė, kad įvyks kita skolų krizė, yra labai didelė. 2008 metų finansinę krizę išsprendėme sukurdami daugiau skolų. Šitą krizę taip pat išspręsime sukurdami dar daugiau skolų“, – įspėja ekonomistas P. Kunčinas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt