Verslas

2020.06.30 21:14

Pramonininkų konfederacijos vadovas: gerai investavę, po 3–5 metų mes būtume vieni iš lyderių Rytų bloko šalių ES

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2020.06.30 21:14

Gamintojų, vartotojų ir investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika šį mėnesį ūgtelėjo, nors vis dar išlieka neigiamas. Šviesesnes prognozes pateikė ir Finansų ministerija – antrąjį pusmetį laukiamas atsigavimas.

„Dienos temoje“ šį vakarą Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkė Kotryna Tamoševičienė ir naujuoju Pramonininkų konfederacijos prezidentu antradienį išrinktas Vidmantas Janulevičius.

Dienos tema. Pasitikėjimas šalies ekonomika šį mėnesį ūgtelėjo, nors vis dar išlieka neigiamas

– Kotryna, Lietuvos bankas šio mėnesio pradžioje dar prognozavo, kad ši pandemija įstums pasaulį į didžiausią ekonominę krizę Naujųjų laikų istorijoje, kuri pranoks net 2008 m. sukrėtimą. Ar, perfrazuojant Marką Twainą, ne per anksti paskelbėte apie ekonomikos mirtį?

K. TAMOŠEVIČIENĖ: Lietuvos bankas pirmiausia užsiima Lietuvos ekonomikos prognozėmis, ir labiau už tas prognozes mes galime atsakyti. Pasaulio ekonomikai didelį nuosmukį prognozuoja visos tarptautinės institucijos. Iš tikrųjų to pagerėjimo, to atsigavimo, kuris po truputėlį jaučiamas Lietuvoje, dar kol kas tikrai negirdėti tarptautinėje erdvėje. Tarptautinis valiutos fondas visai neseniai irgi atnaujino savo prognozes – priešingai negu mūsų Finansų ministerija, pablogino daugumos didžiųjų ekonomikų prognozes 2020 metams.

– Finansų ministerija sako, kad blogiausias laikas buvo balandžio mėnesį, ir dabar jau pastebimas atsigavimas, o antrąjį pusmetį yra prognozuojamas augimas. Tiesa, su išlyga – jeigu nebus vėl imtasi varžančių ekonomikos priemonių. Kaip tie lūkesčiai koreguotųsi, jeigu būtų ta antroji pandemijos banga?

V. JANULEVIČIUS: Manau, būtų labai gerai, ir visi mes tikimės to, kad išvengsime tos antrosios bangos. Jeigu vis dėlto būtų – ko gero, galiu kalbėti tik apie pramonę šiandien, eksportuojančią pramonę. Tas poveikis buvo, ypač toms sritims, kurios buvo tiesiogiai paveiktos, kai buvo uždarytos veiklos. Prekyba galutiniam vartotojui – tai faktas, kad ji susitraukė, nes tiesiog nebuvo klientų, buvo uždarytos visos parduotuvės. Pati gamyba šiuo atveju gana neblogai išgyveno.

Blogiausią rodiklį turėjome balandžio mėnesį. 60 proc. mūsų įmonių vis dėlto veikė, 40 proc. mūsų narių buvo išėję į prastovas. Tai čia yra duobių duobė, bet 40 proc. vis dėlto yra. Šiandien yra likę kokie 7 proc. įmonių. Tai yra sutrikę dėl to, kad tiekimo grandinės, kurios buvo Vakarų Europoje, tiesiog turėjo tą langą, kurio metu jos neveikė, ir mes negalime pabaigti tam tikrų projektų, tam tikrų produktų surinkti, nes tiesiog tuo metu jos nedirbo, nepateikė detalių. Jeigu bus antras toks pat protrūkis, tas langas, matyt, didės, ilgės, nes čia išbalansavo mūsų ekonomiką, išbalansavo mūsų įmonių visą struktūrą.

Manyčiau, kad kažkiek bus to dalyko, nes antroji banga turėtų būti. Faktas. Tik klausimai – kiek ir kokios šalys bus paveiktos. Mes esame eksportuojanti šalis. Lietuvos pramonės variklis yra pats eksportas. Mums tai būtų žymiai skaudžiau, jeigu tos rinkos, į kurias eksportuojame, būtų paveiktos labiau negu mes patys, nes vidinis vartojimas buvo sustojęs, bet sparčiai atsigauna.

– Po to asketiško trijų mėnesių gyvenimo, atrodo, žmonės visai noriai vartoja. Bet, kalbant apie eksportą, per metus apimtys sumažėjo 1/5 ir prognozuojama, kad šiemet jis trauksis bent 10 proc. Jūs teisingai sakote, kad tai yra vienas pagrindinių Lietuvos ekonomikos variklių. Ką tai reikštų kiekvienam mūsų, jeigu tie skaičiai pasitvirtintų?

​V. JANULEVIČIUS: 10 proc. skamba sąlyginai nedaug, bet iš tikrųjų tai reikštų galimą darbo jėgos susitraukimą. Galėtų padaugėti bedarbių. Bet mes čia prielaidomis kalbame apie prielaidas. Manyčiau, Lietuva niekada neturėjo tokių galimybių, kaip turime dabar, būdami euro zonos nariai, galėdami pasiskolinti. Aš pamenu 2008–2009 m. krizę. Tai aišku, kad galimybės yra nepalyginamos.

Per praėjusią krizę buvo žymiai skaudesni mums minus 17 proc. nuo BVP ir jokių pagalbos formų – kapstykis pats. Deja, bankai tuo metu sakė: „Grąžinkit kreditus pačiu sunkiausiu metu.“ Aš tikiuosi, kad tas scenarijus nepasikartos. Jis jau tikriausiai nepasikartos, nes blogiausiu momentu buvo atidėta ir dalis mokesčių, buvo laiku pareikštos paskatos priemonės. Ponas V. Šapoka pasakė apie jas labai laiku, tiktai įgyvendinimas strigo, ir jisai, matyt, iki šiol toks yra labai laipsniškas.

– Jūs paminėjote 2008–2009 m. krizę, ir labai panaši situacija, matyt, klostysis ir šiemet rudenį, nes lygiai taip pat laukia rinkimai. Lygiai taip pat ateinantys nauji parlamentarai turės dorotis su dabartinės jau nueinančios valdžios planais, priemonėmis. Ar nebus taip, kaip tada, kai naujieji, spręsdami, kaišiodami biudžeto skyles, už tą išlaidavimą, kuris galbūt nepaskaičiuotas ankstesnės valdžios, pradės veržti diržus, įves naujus mokesčius arba nuims tuos dabar pažadėtus pinigus, arba kita forma juos susigrąžins?

K. TAMOŠEVIČIENĖ: Taip, iš tikrųjų manau, kad tai yra didelis iššūkis, kad būtent ekonominė krizė Lietuvoje ištinka rinkimų metais. Kaip ponas V. Janulevičius minėjo, šį kartą yra kitaip – šį kartą yra pinigų, šį kartą galima pasiskolinti. Yra didelė rizika mums šitoje vietoje paslysti kaip valstybei, nes skolinamės drąsiai, didiname valstybės skolą, biudžeto deficitą labai smarkiai. Bet tas rinkimų aspektas tikrai gali pastūmėti į nelabai atsakingą išlaidavimą, ir tai jau pradėjo matytis. Jeigu pirmosios paskatos, paramos priemonės buvo tikrai verslui paremti, paskatinti gamybą, išsaugojimą darbo vietų, tai vėliau atsirado vis daugiau priemonių tiesiog šiek tiek padalyti pinigus, ir tikėtina, kad tai labai glaudžiai susiję su rinkimais.

– Vidmantai, matau, Jūs pritariamai linksite.

V. JANULEVČIUS: Taip, pritariamai linksiu, nes ponia Kotryna labai tiksliai viską apibūdino: pradžia buvo labai tiksli ir aiški. Jeigu mes norime dabartinius pinigus investuoti į ateitį, tinkamai investuoti tikrai galimybė yra už tokią kainą, kokią mes dabar skolinamės. Mes iki šiol niekada neturėjome tokių galimybių ir tokių sumų. Gerai investavę, po 3–5 ar 7 metų mes būtume vieni iš lyderių. Vienareikšmiškai iš to Rytų bloko šalių, kurios įžengė į ES 2004 metais. Jeigu mes skatinsime rinkėjus, kad jie dalyvautų, ateitų ir balsuotų, tai faktas tas, kad tie pinigai nepasiektų savo tikslo skatinti ekonomiką, o būtų tokie vienadieniai pinigai, surinkti rinkėjus, surinkti elektoratą.

K. TAMOŠEVIČIENĖ: Kaip jūs minėjote, juos reikės vėliau grąžinti. Tai nėra pinigai iš dangaus.

– Dar viena iš Finansų ministerijos prognozių yra ta, kad atlyginimai greičiau ir sparčiau augs viešajame sektoriuje, nes įmonėms dar reikės susidoroti su prastovos pasekmėmis, pasiūlos mažėjimu. Per kiek laiko, jūsų prognozėmis, atsigausite?

V. JANULEVČIUS: Jeigu nebus antros bangos ir, tarkime, vakcina atsiras kitą pavasarį (kiek teko kalbėti su specialistais, tai anksčiau nei pavasarį patvirtintos vakcinos nenumatoma turėti), tai, manau, atsigautų viskas kitą rudenį – į tą augimo ritmą su atlyginimais, su viskuo.

– Jūs kalbate apie 2021 m. rudenį?

V. JANULEVČIUS: 2021 m. rudenį, taip. O jeigu kalbėtume apie viešąjį sektorių, aišku, būtų labai gerai, kad jis vis dėlto būtų subalansuotas, jeigu mes visi esame vienoje valtyje, ir verslas prisiima ir bando prisiimti atsakomybę. Valstybė taip pat turėtų prisiimti atsakomybę ir ne didinti viešojo sektoriaus išlaidų, o kaip tik jas optimizuoti ir mažinti, nes laikas labai geras, tinkamas tam.

– Iš dalies vėlgi tas pats ekonomikos augimas, kaip mes jau sutikome, priklauso nuo eksporto. Kiek įtakos turės pagrindinių Lietuvos užsienio partnerių, tai yra Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Rusijos, ekonomikos?

K. TAMOŠEVIČIENĖ: Be jokios abejonės, Lietuva yra atvira ekonomika. Mes labai smarkiai esame priklausomi nuo eksporto partnerių. Būtent dėl to manau, kad tas optimizmas, atsiradęs pastaruoju metu, viešojoje erdvėje turėtų būti pamatuotas, rezervuotas, nes iš tikrųjų dauguma tų ženklų ateina būtent iš vidaus vartojimo, o vien dėl vidaus vartojimo mes niekada negalėjome išgyventi ir augti. Net mūsų pramonė negamina to, ką vartoja vidaus vartotojai. Tai, be jokios abejonės, mums reikės tų eksporto rinkų.

– Lietuvių patarlė sako, kad roges reikia ruošti vasarą. Ar verslas, pramonininkai konkrečiai, turi priemonių tam pasiruošimui, ar ruošiasi?

V. JANULEVČIUS: Daugelis ekonomistų kalbėjo, kad turime „riebaliukų“, bet, deja, manau, kad tuos „riebaliukus“ jau visus išnaudojome per dabartinį laikotarpį, ir tai parodo, kad ta didesnė ir vidutinė pramonė iš tikrųjų net nebuvo sustojusi. Jinai važiavo, tik skirtingomis apsukomis. Tas didysis kamuolys, kurį aš lyginu visą laiką su dideliu šratu, jisai sunkus, ilgai rieda iš inercijos – jį sunku sustabdyti. Tas smulkusis sustojo žymiai greičiau.

Tai faktas, kad orientuotos priemonės smulkiajam verslui pradžioje, o vėlesnėje stadijoje – vidutiniam ir stambiausiam. Mes tikimės, kad tos paskatos bus vėlesnėje stadijoje iš valstybės pusės su galimybe pasiskolinti. Niekas nesako, kad čia reikėtų dotuoti, bet galimybė pigiai pasiskolinti tuo metu, kai tų pinigų reikės. Dabar visos tos priemonės, kurios yra numatytos, tikėkimės, bus įgyvendintos, nors jos kažkiek yra pavėluotos. Čia kalbant apie valstybę. Kalbant apie ateitį, ar turime, ar turėsime, sunku numatyti. Faktas, kad Lietuva turi unikalią galimybę vystyti savo technologijas čia ir dabar, kurti didesnę pridėtinę vertę Lietuvoje tam, kad mes galų gale parduotume galutinį produktą.

Dar trumpai vienu sakiniu. Internetas, elektroninė prekyba ir skaitmenizavimas leidžia mums gaminti jau kuo toliau, tuo daugiau to galutinio produkto galutiniam vartotojui ir kad tai pasiektų būtent tą žmogų. Čia, aišku, negalima kalbėti apie maisto produktus. Kalbant apie prekę, kurią pagaminus per internetą surasti galutinį vartotoją, nes jis turi savo IP adresą, turi dar ką nors, su „Google“ ir kitų variklių pagalba galima nustatyti, kokių, pavyzdžiui, jums reikėtų akinių, kokią formą jus renkatės, ir pasiūlyti jums tiesiogiai galutinę prekę apeinant tarpininkus. Pigiau vartotojui, brangiau gamintojui.

– Kokia būtų Lietuvos banko pagrindinė rekomendacija šiandien, kad tas optimistiškas scenarijus pasiteisintų?

K. TAMOŠEVIČIENĖ: Kaip dabar labai mėgstama cituoti tokią frazę, kad reikia neprašvaistyti geros krizės. Manau, kad rekomendacija būtų, jog esant tokiai neeilinei situacijai, esant paskatoms, esant finansavimo šaltiniams, reikia juos tikrai išmintingai panaudoti, spręsti senas struktūrines problemas, tokias kaip švietimo kokybė Lietuvoje. Jos niekur nedingo, ir tai atsiremia į visas mūsų galimybes.