Verslas

2020.07.10 15:51

Karantinas baigėsi, bet vargai dėl būsto paskolų tęsiasi: į klientus žiūrima įtariau, sunkiau buvusiesiems prastovose

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.07.10 15:51

Praūžus karantinui dalis gyventojų teigia susiduriantys su iššūkiais mėgindami gauti būsto paskolą. Anot jų, kiekvienas bankas turi tam tikrų išlygų, kurios daugumai nėra žinomos. LRT.lt domisi, ko reikia ir į ką atkreipti dėmesį, norint gauti būsto paskolą po karantino.

LRT.lt kalbintas Mantas teigia, kad iššūkiai, su kuriais susidūrė, norėdamas gauti būsto paskolą, tapo nemažu galvos skausmu. Vyras pastebi, kad po karantino, be įprastų procedūrų, kiekvienas bankas reikalauja tam tikrų dalykų, kurie norinčiam įsigyti būstą žmogui gali kainuoti papildomai.

„Mūsų pradinis įnašas yra apie 23 proc. Kadangi pinigai pradiniam įnašui buvo dovanoti, reikėjo dovanojimo raštų. Taip pat reikalavo įvardyti, kokią sumą skirsime remontui, ir pageidavo, kad tie pinigai būtų sąskaitoje. Taip pat reikėjo darbo sutarčių ir atlyginimo pokyčio rašto.

Kas be ko – turto vertinimas. Bet ir prie jo bankai kabinasi, todėl reikia nurodyti tik kas perkama. Nuolat klausinėjo, ar per karantiną nepatyrėme neigiamų pokyčių, nebuvo prastovų ir pan. Tai irgi duoda įtaką paskolai. Imant paskolą būtina apdrausti turtą (kaip ir visuose bankuose) ir primygtinai siūloma apsidrausti gyvybę“, – pasakoja Mantas.

Apibendrindamas Mantas pabrėžia, kad kiekvienas bankas turi savo saugiklių, kurie žmogui gali kainuoti papildomai. „Klausimas, ar tam tikrais atvejais tai nėra reikalavimų perviršis“, – svarsto vyras.

Gali vertinti griežčiau

Lietuvos banko vyresniojo ekonomisto Vaidoto Šumskio aiškinimu, atsakingo skolinimo nuostatų privalo laikytis visi būsto paskolų davėjai Lietuvoje.

„Atsakingo skolinimo nuostatai įpareigoja kredito įstaigas visokeriopai įvertinti kredito gavėjo gebėjimą grąžinti kreditą ilguoju laikotarpiu ir sumokėti visas su juo susijusias įmokas, nustato pradinio įnašo, paskolos įmokos ir pajamų santykį, paskolos grąžinimo trukmę ir kitus atsakingo skolinimo veiksnius“, – kalba V. Šumskis.

Pasak Lietuvos banko atstovo, komercinio banko suteikiamos paskolos būstui pradinio įnašo dalis turėtų būti ne mažesnė nei 15 proc., paskolos trukmė – ne ilgesnė nei 30 metų, o pajamų dalis, skiriama paskolos įmokoms mokėti, neviršyti 40 proc.

Tačiau kredito davėjai, atsižvelgdami į kiekvieną konkrečią situaciją bei skolininką ir vertindami jo riziką, gali pritaikyti ir griežtesnius reikalavimus, atkreipia dėmesį V. Šumskis.

„Šiais reikalavimais siekiama išvengti neapdairiai prisiimamos finansinės naštos, todėl nustatytos ribos yra minimalios. Kiekvienas bankas savo nuožiūra gali taikyti bet kokias paskolų sąlygas, kurios neperžengtų atsakingo skolinimo nuostatuose įtvirtintų minimalių reikalavimų, o sąlygos savo ruožtu gali skirtis priklausomai nuo paskolos gavėjų rizikos, kredito istorijos, įkeičiamo turto kokybės ir rinkos sąlygų“, – teigia V. Šumskis.

Lietuvos bankas nenurodo, kokiu būdu turėtų būti sumokėtas pradinis įnašas, tačiau būsto kredito davėjai gali suteikti paskolą tik įsitikinę, kad įnašas buvo sumokėtas nuosavomis (ne skolintomis) kredito gavėjo lėšomis, sako Lietuvos banko atstovas.

„Tuo atveju, jei būsto pirkėjas negali pateikti įrodymų, kad įnašą būsto pardavėjui sumokėjo, kredito davėjas gali atsisakyti įnašą pripažinti“, – pažymi V. Šumskis.

Lietuvos banko ekonomisto aiškinimu, apskaičiuojant būsto paskolos gavėjo mėnesio pajamas, turi būti atsižvelgiama į ne mažiau kaip šešių paskutinių mėnesių pajamų vidurkį. Be to, kredito davėjas turi įvertinti ilgalaikį būsto paskolų gavėjų pajamų tvarumą, todėl šiuo tikslu gali prašyti pateikti pajamų išrašus ir už ilgesnį laikotarpį.

Esant prastovoje pasiskolinti sunkiau

Šiaulių banko Finansavimo paslaugų vystymo departamento projektų vadovė Dovilė Kalvaitienė teigia, kad klientas, norintis Šiaulių banke gauti būsto paskolą, turi turėti nuolatines pajamas – jos turi būti gaunamos ne trumpiau nei šešis mėnesius. Pavieniais atvejais vertinamos ir ilgesnio laikotarpio pajamos.

Būstui įsigyti reikalingos ir sukauptos lėšos pradinei įmokai sumokėti, sako D. Kalvaitienė. Priklausomai nuo kliento pajamų tipo, įsigyjamo turto ir panašiai, gali būti keliami ir kiti papildomi reikalavimai, priduria ji.

Šiaulių banko atstovė tikina, kad papildomų apribojimų ar apsunkinimų suteikiant būsto paskolą dėl praūžusios pandemijos nėra taikoma, tačiau, pavyzdžiui, žmogui esant prastovose, gauti paskolą gali būti kėbliau.

„Siūlome kreiptis dėl paskolos grįžus į darbą, kai jau bus matoma, kad klientas vėl gauna nuolatines pajamas“, – akcentuoja D. Kalvaitienė.

D. Kalvaitienės teigimu, bankas vertina ir tai, ar už pradinį įnašą sumokama dovanotais pinigais. Jeigu gautų lėšų kilmė yra aiški, apribojimų jų formai – pinigų pervedimas ar grynieji pinigai – taikoma nėra.

Esminės priežastys, kai būsto paskola Šiaulių banke gyventojui gali būti nesuteikiama, pasak D. Kalvaitienės, yra nepakankamos pajamos kreditui gauti arba klientas neturi sukaupęs nuosavos lėšų dalies. Anot pašnekovės, kliento pajamų šaltinis, jei pajamos gaunamos nuolatos ir yra pakankamos, paskolos gavimui įtakos neturi.

„Pajamų šaltinis daro įtaką tik tam, kokio laikotarpio pajamos yra vertinamos ir kokių dokumentų pajamoms pagrįsti prašoma“, – priduria D. Kalvaitienė.

Šiaulių banko atstovės tvirtinimu, visos būsto paskolos suteikiamos laikantis Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo bei Lietuvos banko patvirtintų atsakingo skolinimo nuostatų.

„Taip pat nuolatos atsižvelgiama į Lietuvos banko rekomendacijas, susijusias su kreditų teikimu“, – teigia D. Kalvaitienė.

Reaguodama į klientų nuostabą dėl to, jog imant paskolą jų prašoma pateikti informaciją apie perkamą žemę, Šiaulių banko atstovė tikina, kad tokia procedūra yra visiškai normali.

„Bankas visuomet renka informaciją apie visą už kredito lėšas įsigyjamą turtą“, – sako ji.

Prašo įrodyti pradinio įnašo kilmę

„Swedbank“ verslo komunikacijos vadovas Ernestas Ramonas sako, kad prieš suteikdamas paskolą šis bankas taip pat įvertina kliento finansines galimybes, įsipareigojimus ir kredito istoriją. Jo tikinimu, karantinas būsto paskolos suteikimo sąlygoms įtakos šiame banke neturėjo.

„Kaip ir iki karantino, taip ir po jo individualiai vertiname paraiškos teikėjų finansinę situaciją“, – sako „Swedbank“ atstovas.

E. Ramonas pabrėžia, kad banke „Swedbank“ pradinis įnašas turi būti sumokamas iš nuosavų lėšų, todėl tam tikrais atvejais klientų prašoma pateikti dokumentus, įrodančius pradinio įnašo kilmę.

„Įsitikinę pradinio įnašo kilme galime tiksliau įvertinti klientų finansines galimybes“, – teigia jis.

Paskola klientui gali būti nesuteikiama ne tik dėl nepakankamo pajamų tvarumo ar neigiamos kredito istorijos, bet ir perkamo būsto būklės, pabrėžia E. Ramonas: „Pavyzdžiui, būsto būklė bloga ar turtas nepritaikytas gyventi nuolat ir kt.“

Anot „Swedbank“ atstovo, svarbu ir tai, jog įprastai vertinant kredito gavėjo pajamas vertinami ne tik jo istoriniai duomenis, bet ir ateities galimybės, siekiant, kad naujai prisiimti įsipareigojimai netaptų finansine našta.

Prieš suteikdamas paskolą, bankas „Swedbank“ reikalauja 12 mėnesių įplaukų į sąskaitas išrašų. Anot E. Ramono, taip daroma tam, kad bankas įsitikintų, jog įsigyjamo arba statomo nekilnojamojo turto vertės dalis, kurią kredito gavėjas turi sumokėti ne iš kredito lėšų, bus sumokama nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis.

„Sąskaitos išrašo prašome tais atvejais, kai klientai nesinaudoja arba mūsų banko paslaugomis naudojasi tik iš dalies ir pradinis įnašas gali būti sukauptas kito banko sąskaitoje. Išrašas reikalingas tam, kad žinotume pradinio įnašo kilmę“, – pažymi E. Ramonas.

Apibendrindamas E. Ramonas patikina, kad, svarstant visus finansavimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos banko nuostatomis ir Nekilnojamojo turto kredito įstatymu.

Primena apie subsidijas

SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė taip pat akcentuoja, kad suteikiant būsto paskolą kiekvieno kliento situacija analizuojama individualiai.

„Vertinamas klientų pajamų tvarumas. [...] Pajamos gali būti gaunamos ir dirbant pagal darbo sutartį, ir pagal individualią veiklą, ir verslo liudijimą, ir pan. Svarbiausias yra jų tvarumas ir tęstinumas.

Net ir karantino paveiktose šeimose situacijos skiriasi, todėl neturime rizikingų sričių ar profesijų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašo, o, teikdami paskolas būstui, atidžiai analizuojame kiekvieno kliento individualią situaciją“, – pažymi S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

SEB atstovė pabrėžia, kad kredito suteikimo sąlygos nustatomos atsižvelgiant į kredito sumą, terminą, kliento finansines galimybes, individualią kredito riziką, taip pat į situaciją paskolų rinkoje.

„Kai asmuo skolinasi pirmam ir pagrindiniam šeimos būstui, dažniausiai nuosava dalis ir būna 15 proc. sandorio vertės. Tais atvejais, kai klientas skolinasi ne pirmam ir ne pagrindiniam būstui arba kai skolinasi namo statyboms, pradinis įnašas būna didesnis nei 15 proc. Planuojant įsigyti pagrindinį būstą su paskola, rekomenduojame nepamiršti, kad lėšų reikės ir remontui ar butui įsirengti“, – perspėja S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Tačiau SEB atstovė atkreipia dėmesį, kad gyventojai, atitinkantys sąlygas, gali pasinaudoti bankų teikiamais valstybės iš dalies kompensuojamais bei valstybės subsidijuojamais būsto kreditais, skirtais jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą šalies regionuose.

„Pastarųjų kreditų atveju valstybės subsidija gali būti panaudota daliai pradinio įnašo padengti“, – sako ji.

Jei nuosavos lėšos yra gauta dovana iki 14,5 tūkst. eurų, anot S. Gutauskaitės-Bubnelienės, turi būti pateikiama rašytinė dovanojimo sutartis. Jei gauta dovana viršija šią sumą, turi būti pateikiama notarinė dovanojimo sutartis.

„Jei dovanotos lėšos jau yra sudėtos į statybas, pavyzdžiui, apmokėtos medžiagos, darbai, ir nėra pasirašyta notarinė dovanojimo sutartis, turi būti pateikta metinė pajamų deklaracija, rašytinė sutartis ir investicijos turi būti pagrįstos dokumentais, pavyzdžiui, sąskaitos išrašais, sąskaitomis faktūromis ir pan.“, – komentuoja SEB atstovė.

Apibendrindama S. Gutauskaitė-Bubnelienė sako, kad kiekvienas paskolos suteikimo atvejis yra labai individualus ir kiekvieną kartą sprendžiama atsižvelgiant į kliento situaciją.

„Paskola būstui negali būti suteikta tokiu atveju, jei pasiskolinti norintis asmuo neturi pajamų arba negali būti suteikta prašoma suma, nes pajamų ir įmokų santykis neatitinka atsakingo skolinimo reikalavimų – mėnesio įmokos sudaro daugiau kaip 40 proc. asmens pajamų. Tokiu atveju asmuo gali pasiskolinti mažesnę sumą“, – teigia ji.

Savo galimybes vertina atsargiau

„Luminor“ banko Privačių klientų finansavimo grupės vadovė Lietuvoje Regina Ungulaitienė sako, kad prieš priimant sprendimą suteikti kreditą klientams yra visokeriopai įvertinamas kredito gavėjo gebėjimas grąžinti paskolą ir sumokėti visas su ja susijusias įmokas.

Kaip teigia R. Ungulaitienė, koronaviruso pandemija visame pasaulyje sukėlė ekonomikos neapibrėžtumą, išaugo ekonomikos nuosmukio grėsmė, todėl, pasak jos, pastebima tendencija, kad dauguma žmonių atidžiau vertina savo galimybes išmokėti paskolą.

„Luminor“ bankas ir toliau teikia finansavimą būstui įsigyti vadovaudamasis pagrindiniais atsakingo skolinimosi nuostatais ir atidžiai vertina naujų paskolų gavėjus ar įkeičiamą turtą. Taip yra siekiama padėti klientams suvaldyti pernelyg didelę kredito riziką. Tačiau pasibaigęs karantinas ir gerėjanti vartotojų nuotaika jau atsispindi ir būsto paskolų rinkoje – dabar paraiškų būstui gauti iš klientų sulaukiame tiek pat, kiek ir iki COVID-19 pandemijos“, – kalba R. Ungulaitienė.

Anot „Luminor“ atstovės, nuosavų lėšų dalis būsto paskolos portfelyje gali būti sumokama iš artimųjų dovanotų pinigų, tačiau kredito gavėjas turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Jeigu norima mokėti grynaisiais pinigais, suma neturi viršyti 3 tūkst. eurų.

„Kitaip kredito gavėjas gali susidurti su tokių lėšų pagrindimo problemomis. Taip yra privaloma norint įsitikinti, kad tos lėšos iš tiesų buvo kliento santaupos, o ne skolinti pinigai“, – aiškina banko atstovė.