Dėl taromatų Lietuvai skrieja pagyros iš viso pasaulio, o šalys prašo patarimų: ko mums trūksta iki maksimalaus rezultato?

Domantė Platūkytė, LRT.lt
2020.07.09 05:30

Lietuvos vardas pasaulio portaluose bei leidiniuose, užsieniečių pagyros ir geriausios Europos atliekų perdirbėjos karūnos priskyrimas – tokio dėmesio sulaukė Lietuvoje veikianti užstato sistema. Vis dėlto kai kurie ekspertai svarsto, kad dar turime kur tobulėti, nes vis dar fiksuojamas žemas stiklo taros perdirbimo rodiklis – Lietuva gerokai atsilieka nuo ES uždavinių, o stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuočių gamtoje vis dar daug.

Milžiniški kiekiai butelių ir skardinių vandenynuose aplinkosaugininkus privertė galvoti, kaip spręsti šią problemą. Kaip viena sėkmingiausių sistemų neretai išskiriama užstato sistema, kai pirkdamas gėrimą klientas sumoka užstatą, kurį atgauna grąžinęs pakuotę perdirbti.

Nors Lietuva ir kitos šalys džiaugiasi pasiekimais, sistemoje dalyvauja ne visos įmonės, kartais taromatai persipildo, kliūva nešvara, šalyje vis dar fiksuojamas žemas stiklo taros perdirbimo rodiklis – gerokai atsiliekame nuo ES uždavinių, stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuočių gamtoje vis dar daug. Estai išskiria, kad sistema sudaro prielaidų sukčiauti.

Užstato sistema (taromatai) Lietuvoje pradėjo veikti 2016-ųjų vasarį, o tuo metu Europoje šią sistemą turėjo 10 šalių. Seniausias tradicijas šioje srityje turi Šiaurės šalys – Islandija, Švedija, Suomija, Norvegija.

Lietuvoje visos surinktos pakuotės keliauja į ne pelno siekiančios organizacijos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skaičiavimo centrą Vilniuje, kur yra rūšiuojamos, smulkinamos, presuojamos ir taip paruošiamos perdirbti. Paruoštos perdirbti pakuotės iškeliauja į perdirbimo gamyklas, kur toliau lydomos krosnyse ar plaunamos ir smulkinamos. Po perdirbimo proceso gimsta naujos pakuotės arba nauji gaminiai.

Patarimų prašo japonai, australai

„Kodėl lietuviai pasipelno iš savo šiukšlių?“ – klausia tarptautinio verslo ir pasaulio reikalų tematika besidominčio leidinio „The Economist“ antraštė. „Lietuva lygiuojasi su Vakarais ar atvirkščiai?“, „Vos per dvejus metus Lietuva pasiglemžia geriausios Europos atliekų perdirbėjos karūną, pasinaudodama brangia grąžinimo programa“, „Plastiko problemos sprendimo būdai: pamokos iš Lietuvos“, – taip Lietuvos sistemą giria įvairių pasaulio portalų antraštės.

USAD vadovas Gintaras Varnas sutinka, kad Lietuvą šis projektas išgarsino ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. „Atvyksta delegacijų ne tik iš Europos šalių, bet ir iš tolimųjų kraštų, tokių kaip Japonija, Indija, Australija, Kinija, Pietų Korėja. Mūsų patirtis įdomi šalims, kurios galvoja apie užstato sistemą“, – sako jis.

Tokio susidomėjimo Lietuvoje veikianti sistema sulaukė dėl to, kad mūsų patirtis pati šviežiausia – sistema atsirado 2016 m. Iki tol panaši sistema pastarąjį kartą įvesta tik 2005 m. Kita priežastis – Lietuvoje užstato sistema tapo sėkmės istorija, pabrėžia USAD vadovas. Pasak jo, jau nuo antrųjų sistemos veiklos metų surenkame daugiau kaip 90 proc. visų į rinką išleistų pakuočių, o tokių rodiklių nėra pasiekusios kai kurios sistemos senbuvės.

„Ši žinia nusidriekė per visas šalis, apie mus kalbama kaip apie ypač daug aplinkosaugos srityje pasiekusią valstybę, per trumpą laiką sukūrusią gerą projektą ir pasiekusią itin aukštų rezultatų. Visiems įdomu, kaip tai pavyko“, – kalba G. Varnas.

Kodėl sistema sėkminga?

Pirmaisiais sistemos veikimo metais surinkta 74 proc. pakuočių, o tai yra gerokai daugiau, nei pavyko padaryti kitoms šalims, sako USAD vadovas. Nuo antrų sistemos gyvavimo metų surenkama daugiau kaip 90 proc. visų į rinką išleidžiamų vienkartinių gėrimų pakuočių, dalyvaujančių užstato sistemoje. Pavyzdžiui, 2019 metais surinkta 92 proc. tokių pakuočių.

USAD vadovas svarsto, kad labiausiai sistemos sėkmę lėmė du veiksniai: tinkamas pasirengimas ir žmonių entuziazmas bei ryžtas rūpintis aplinka. Pasak jo, esminės taisyklės paprastos: žmonėms sistema turi būti kuo aiškesnė, o galimybė grąžinti pakuotes – kuo prieinamesnė. Tai reiškia, priduria G. Varnas, kuo arčiau yra vieta, kurioje galima grąžinti pakuotę, tuo didesnis žmonių įsitraukimas.

Gintaras Varnas
Gintaras Varnas / VŠĮ „Užstato sistemos administratoriaus” archyvo nuotr.

2019 metų gruodį USAD užsakymu „Spinter Research“ atliktos apklausos duomenimis, 90 proc. gyventojų naudojasi užstato sistema, 94 proc. gyventojų patenkinti užstato sistemos veikimu, o 85 proc. tvirtina, kad dalyvavimas užstato sistemoje paskatino rūšiuoti ir visas kitas atliekas. Nuo sistemos įdiegimo Lietuvoje grąžinta daugiau kaip 2,3 mlrd. vienkartinių gėrimų pakuočių.

Patirties sėmėmės iš estų

Kaip informuoja USAD vadovas G. Varnas, daugelyje šalių užstato sistema panaši. Esminis principas – pakuočių tvarkymu turi rūpintis tie, kurie jas išleidžia į rinką ir parduoda. Todėl gėrimų importuotojai, gamintojai, pardavėjai, o kartais ir vežėjai bei valstybinės institucijos įsteigia operatorių, kuris rūpinasi, kad sistema sėkmingai gyvuotų.

Paprastai užstato sistemos priima skardines, stiklo bei PET pakuotes. Tačiau yra išimčių, pavyzdžiui, Nyderlanduose priimamos tik PET pakuotės. Skiriasi ir užstato dydžiai – Skandinavijos šalyse ir Suomijoje užstato dydis priklauso nuo pakuotės talpos.

Užstato sistemos administratorius, taros surinkimas
Užstato sistemos administratorius, taros surinkimas / VŠĮ „Užstato sistemos administratoriaus” archyvo nuotr.

Kuriant perdirbimo sistemą Lietuvoje jau buvo galima pasimokyti iš svetimų klaidų ir pasisemti įkvėpimo iš kitų šalių, taigi buvo vertinama Švedijos, Suomijos, Danijos bei Norvegijos patirtis. Mūsų sistema kurta remiantis Estijos patirtimi, kuri užstato sistemą įvedė 2005 metais.

Toks sprendimas priimtas dėl to, kad mūsų ir estų rinkos panašios – tie patys gėrimų gamintojai, prekybos tinklai, tos pačios prekės. Taigi tam, kad verslui būtų paprasčiau, ir buvo stengiamasi sukurti užstato sistemą, kuri būti kuo panašesnė į estų.

Rūšiavimas estams tapo įpročiu

Užstato grąžinimo sistema Estijoje pradėjo veikti 2005 metais, čia taip pat už vieną taros pakuotę galima susigrąžinti 10 centų. Kol nebuvo įvesta ši sistema, pirkėjams stigo motyvacijos rūšiuoti pakuotes – galimybė susigrąžinti depozitą pakeitė estų elgesį ir dabar beveik 90 proc. pakuočių yra perdirbamos.

Per penkiolika sistemos veikimo metų operatorius „Eesti Pandipakend“ perdirbo arba vėl panaudojo virš 4 milijardų gėrimų pakuočių, portalui LRT.lt sako įmonės komunikacijos vadovė Kerttu-Liina Urke. Anot jos, užstato grąžinimo sistema į rūšiavimą įtraukia didelę dalį žmonių, net aplinkai nedraugiški klientai taip yra šviečiami ir pradeda rūšiuoti.

„Iš tiesų naudotis užstato grąžinimo sistema estams tapo įpročiu. Mums tai reiškia daryti kai ką kitoniško globaliame kontekste, o pastaraisiais metais dešimtys šalių į mus kreipėsi ir rėmėsi mūsų sėkmės istorija, siekdamos įtvirtinti panašią sistemą savo šalyje, Estiją minėjo kaip pavyzdį.

Tokios šalys kaip Malta, Kosovas, Sakartvelas, Slovėnija, taip pat Airija, Anglija, Japonija ir netgi Pietų Afrikos Respublika, Pietų Korėja noriai mokosi iš Estijos patirties“, – kalba K. L. Urke.

Vienas svarbiausių sistemos pliusų – grąžinama beveik 90 proc. visų parduotų gėrimų pakuočių, o tai suteikia ypač švarią ir aukštos kokybės medžiagą, kuri 100 proc. perdirbama.

Perdirbimo tradicijos – Skandinavijoje

Kaip viena pirmūnių užstato surinkimo srityje minima Norvegija. 2019 metais Norvegija minėjo veikiančios sistemos dvidešimtmetį ir džiaugėsi, kad surenkama 90 proc. butelių bei skardinių pakuočių. Šalies užstato sistemos operatorius „Infinitum“ skelbia, kad dėl veikiančios sistemos tik vienas iš aštuonių butelių, atplukdytų į Norvegijos pakrantę, iš tiesų atkeliauja iš Norvegijos.

„Klimatas, rūšiavimas ir plastikas vandenynuose pritraukia vis daugiau dėmesio visame pasaulyje. Milžiniški kiekiai gėrimų pakuočių yra dalis šios problemos, todėl prekybininkai, pramonė bei vyriausybės ima ieškoti sprendimų.

Tara, skardinės
Tara, skardinės / E. Blaževič/LRT nuotr.

Geriausias sprendimas, kurį jie rado, – Norvegijoje. Nė viena kita valstybė nėra tokia gera renkant ir rūšiuojant skardines ir butelius. Sėkmės paslaptis – ekologiškas mąstymas ir efektyvumas kiekvienoje grandinės dalyje“, – taip norvegai pristato šalyje veikiančią užstato surinkimo sistemą.

Norvegijos užstato sistemos operatoriaus „Infinitum“ direktorė Randi Haavik Varberg portalui LRT.lt sako, kad norvegai nemėgsta gerti gėrimų iš pakuočių, kurių negalima perdirbti. Tai rodo ir aukštas pakuočių surinkimo procentas – norvegai surenka apie 90 proc. gėrimų pakuočių. Anot R. H. Varberg, sistema šalyje veikia puikiai.

Užstato sistemos administratorius, taros surinkimas
Užstato sistemos administratorius, taros surinkimas / VŠĮ „Užstato sistemos administratoriaus” archyvo nuotr.

„Sistemos sėkmę lemia tai, kad vartotojai suinteresuoti perdirbti ir grąžinti butelius ar skardines, kurias jie iš tiesų tik pasiskolino. Žmonės pasitiki sistema ir žino, kad didžioji dauguma atliekų bus perdirbta. [...]

Dalyvaudami sistemoje, gamintojai sutaupo pinigų, kadangi Norvegijoje įvestas aukštas aplinkos mokestis buteliams ir skardinėms. Dėl aukšto atliekų surinkimo procento (95 proc.) šiuo metu mokestis yra nulinis“, – LRT.lt aiškina „Infinitum“ direktorė.

Leidžia priimti ir stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes

Kita valstybė, turinti seniausias užstato sistemos tradicijas, – Suomija. Nors čia veikianti sistema panaši į Lietuvos, Suomijoje galima priduoti dar ir vyno bei stipriųjų alkoholinių gėrimų butelius, o užstato dydis priklauso ir nuo pakuotės talpos.

Suomijos užstato sistemos operatoriaus „Palpa“ direktorius Tommi Vihavainenas LRT.lt sako, kad kiekvienas pilietis grąžina apie 348 pakuotes per metus. Vadinasi, iš viso per metus surenkama 1,9 milijardo pakuočių. Per metus „Palpa“ perdirba 54 500 tonų stiklo, 18 500 tonų aliuminio ir 14 200 tonų PET pakuočių.

Į depozito sistemą surenkama 95 proc. skardinių, 90 proc. plastiko butelių ir 87 proc. stiklo taros. Skardinės ir buteliai perdirbami į naujas pakuotes, taip sutaupoma energijos ir gamtinių išteklių, sumažėja šiukšlių, informuoja T. Vihavainenas.

Pasak T. Vihavaineno, užstato susigrąžinimas motyvuoja grąžinti tarą, tačiau žmonėms taip pat rūpi aplinkosauga. Jo teigimu, prie sėkmės prisideda ir žmonių įpročiai bei plačiai žinomos aplinkosaugos problemos, patogiai išdėstytos taros surinkimo vietos.

Kai kurie klausimai dar kelia diskusijų

Nors sistemos rezultatai džiugina, kyla ir iššūkių. Sistemoje dalyvauja ne visos įmonės, persipildo taromatai, kliūna nešvara, Lietuvoje vis dar fiksuojamas žemas stiklo taros perdirbimo rodiklis – gerokai atsiliekame nuo ES uždavinių, stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuočių gamtoje vis dar daug. Estai išskiria, kad sistema sudaro prielaidų sukčiauti.

Anot Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorės Rūtos Vainienės, šiuo metu sistema veikia sklandžiai, o nuo veikimo pradžios jau yra sustyguoti ir fiziniai procesai, ir finansiniai klausimai. Ji tvirtina, kad buvo parinkta optimali Lietuvos užstato sistemos architektūra, įvertinta geroji ir blogoji kitų šalių praktika, nepadaryta klaidų.

Užstato sistemos administratorius, taros surinkimas
Užstato sistemos administratorius, taros surinkimas / VŠĮ „Užstato sistemos administratoriaus” archyvo nuotr.

Vis dėlto, kaip portalui LRT.lt sako R. Vainienė, dažniausiai iššūkių atsiranda dėl to, kad pakuočių surinkime ir pradiniame jų tvarkyme dalyvauja prekybininkai, kuriems ši funkcija nėra pagrindinė, nes jie nėra didieji pakuočių išleidėjai į rinką. Vis dar kyla diskusijų, ar mažosios parduotuvės depozitinę tarą turi surinkti privalomai, ar savanoriškai. Daugiau problemų sukeltų ir stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuočių surinkimas.

„Pagal dabartinę sistemą ir pakuočių aprėptį su visomis kylančiomis problemomis prekybininkai susitvarko. Padėtis būtų tikrai kitokia, jei užstato sistemos architektūra būtų pakeista, pavyzdžiui, papildyta stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotėmis. Tada tikrai būtų rimtų problemų dėl darbinių patalpų ploto: reikėtų iš esmės pakeisti visa tai, kas vartotojui nematoma, visus taromatų užkulisius, tai pareikalautų tikrai didelių investicijų“, – svarsto R. Vainienė.

Atsiranda ir trukdžių: persipildo taromatai, įmonės nesusimoka

Lietuvoje veikiančioje sistemoje dalyvauja ne visos įmonės – kai kuriuose taromatuose galime pamatyti plakatų, skelbiančių, kad nepriimami tam tikros įmonės buteliai, nes ši įmonė nesusimokėjo. Anot USAD vadovo G. Varno, tokie atvejai yra labai reti. Jis aiškina, kad pagrindinis užstato sistemos išlaikymo šaltinis – gėrimų gamintojų ir importuotojų subsidijos, kurias jie moka už savo pakuočių sutvarkymą.

„USAD yra ne pelno siekianti organizacija, tad neturime galimybių ilgai savo lėšomis kompensuoti nuostolių, patiriamų dėl įsipareigojimų nevykdančių įmonių.

Taromatas
Taromatas / BNS nuotr.

Pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, gėrimų gamintojui nustojus būti užstato už vienkartines pakuotes sistemos dalyviu, jis netenka teisės Lietuvos rinkai tiekti gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę nustatytas užstatas. Tiesa, pakuočių surinkimas nedelsiant atnaujinamas, kai tik įmonės įvykdo įsipareigojimus“, – priduria USAD vadovas.

Pati sistema plati – įrengta apie 3 tūkst. taros surinkimo vietų, todėl nenuostabu, kad pasitaiko trukdžių, pripažįsta G. Varnas. Anot jo, kartais persipildo taromatai, o jei jie laiku neišvalomi, atsiranda nemalonus kvapas.

Užstato sistemos administratorius, taros surinkimas
Užstato sistemos administratorius, taros surinkimas / VŠĮ „Užstato sistemos administratoriaus” archyvo nuotr.

Kritikos užstato grąžinimo sistemai turi ir estai. Anot K. L. Urke, nors klientams naudotis sistema paprasta, jie nemato viso proceso virtuvės. Pakavimo įmonėms sudėtinga parengti pardavimo ataskaitą, pakuočių registravimo procesus, o tolesnis rūšiavimo procesas logistiniu požiūriu taip pat gana sudėtingas.

Ji pripažįsta, kad sistema kelia didžiulę sukčiavimo riziką, kurio dalimi galėtų tapti vartotojai, gamintojai ar prekybininkai. Taigi, priduria „Eesti Pandipakend“ atstovė, sistema reikalauja detalios priežiūros ir kontrolės nuo pirmos jos veikimo dienos.

Dar galėtume pasimokyti – kai kur atsiliekame

Briuselyje įsikūrusi tarptautinė organizacija „Zero Waste Europe“, vienijanti daug įvairių organizacijų, 2019 metais paskelbė depozito surinkimo sistemos manifestą. Manifestas skelbia, kad ši depozito surinkimo sistema pasiekia aukščiausius rezultatus – Europoje surenkama apie 90 proc. taros pakuočių.

Tvirtinama, kad tai viena efektyviausių priemonių kovojant su plastiko nutekėjimu į vandenynus bei aplinką ir iki 40 proc. gali sumažinti gėrimų pakuočių skaičių vandenyne. Sistema taip pat leidžia sutaupyti, o surenkant ir daugkartines pakuotes į atmosferą patenka 50 proc. mažiau anglies dioksido, nei perdirbant vienkartinę tarą.

Taromatas
Taromatas / BNS nuotr.

Su „Zero Waste Europe“ bendradarbiaujančios organizacijos „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius akcentuoja, kad ne pati depozito surinkimo sistema yra naudinga, o aukštas depozito surinkimo lygis.

Vis dėlto daugybės šalių pavyzdžiai rodo, kad tik depozito sistema gali padėti peržengti 90 proc. gėrimų pakuočių surinkimo rodiklį. Taip nelieka arba labai sumažėja pakuočių gamtoje, jas galima perdirbti ir vėl panaudoti, taip sumažinant naujų žaliavų poreikį ir anglies dioksido pėdsaką.

Suomijoje veikia panaši depozito surinkimo sistema kaip ir Lietuvoje, tačiau ten priimami ir stipriųjų alkoholinių gėrimų buteliai, diferencijuojamas taros užstatas. Nors Lietuvoje vis atsiranda diskusijų į taromato sistemą įtraukti daugiau pakuočių, kol kas tokios pataisos nėra priimtos.

Taip pat skaitykite

Pasak D. Tracevičiaus, „Žiedinė ekonomika“ pritartų mokymuisi iš suomių, kadangi Lietuvoje vis dar fiksuojamas žemas stiklo taros perdirbimo rodiklis – gerokai atsiliekame nuo ES uždavinių, o stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuočių gamtoje vis dar daug.