Verslas

2020.06.30 05:30

Nepasirūpinus šiandien, laiko nebebus: pats metas prisiminti pensiją, mokesčius ir atostogas

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.06.30 05:30

Gyventojai, dar nepriėmę sprendimo dėl pensijų kaupimo ar nedeklaravę pajamų, iki liepos 1-osios vis dar gali tai padaryti. Kitu atveju automatiškai įtrauktiems ir pensijų kaupimo neatsisakiusiems asmenims kelio atgal nebus, o valstybei skolingi gyventojai gali sulaukti ir Valstybinės mokesčių inspekcijos kreipimosi. Suklusti turėtų ir ilgai neatostogavusieji – sukauptos atostogos gali pradingti.

Pajamų deklaravimas artėja į pabaigą

Iki liepos 1-osios gyventojai taip pat gali deklaruoti praėjusiais metais gautas pajamas. Tai galima padaryti elektroniniu būdu, prisijungus prie Elektroninio deklaravimo sistemos, adresu deklaravimas.vmi.lt.

LRT.lt primena, kad šiemet pilkųjų deklaracijos formų nebeliks. Vietoje jų reikės atsakyti į klausimus, kuriuos pateikia sistema. Kaip teigia VMI atstovai, anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai gyventojai pamiršdavo deklaruoti gautas tam tikros rūšies pajamas. Šiuo atveju to turėtų pavykti išvengti, nes sistema pati paklausia apie pajamų rūšį ir primena gyventojui, jog jas reikia deklaruoti.

Deklaruoti pajamas turėtų asmenys, kuriems buvo pritaikytas per didelis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD). Tai privalu gyventojams, kurie praėjusiais metais pardavė mažiau nei trejus metus turėtą automobilį, mažiau nei dešimt metų turėtą būstą, gavusiems dovanų ne iš šeimos narių, kurių vertė didesnė nei 2,5 tūkst. Taip pat gavusieji palūkanas, kurių vertė – daugiau kaip 500 eurų. Į šį sąrašą patenka ir gyventojai, praėjusiais metais naudojęsi būsto, automobilio remonto ar vaikų priežiūros paslaugomis.

Jei asmenys, kurių veikla buvo apribota dėl koronaviruso, nespės laiku pateikti deklaracijų, VMI dar du mėnesius po ekstremalios situacijos pabaigos iš jų neišieškos delspinigių.

Susidūrus su neaiškumais deklaruojant pajamas, VMI rekomenduoja atkreipti dėmesį į VMI puslapyje pateikiamą informaciją. Jeigu iš čia gyventojai atsakymų neras, juos telefonu konsultuos inspekcijos ekspertai.

Iki liepos 1 dienos taip pat galima teikti prašymus skirti iki 1,2 proc. pajamų mokesčio organizacijoms ir meno kūrėjams, politinėms partijoms,o profesinėms sąjungoms – iki 0,6 procento.

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokos teisingai deklaracijas užpildžiusiems gyventojams bus grąžinamos iki liepos 31 d.

Jeigu gyventojai neturi galimybės deklaruoti pajamų internetu, jie tai gali padaryti pildydami popierines anketas.

Neatsisakius dabar, vėliau to padaryti nebebus galima

Iki liepos 1-osios į pensijų kaupimą šiemet įtraukti gyventojai dar gali atsisakyti tai daryti, jeigu to nenori ar turi kitų prioritetų. To nepadarius, į II pakopos kaupimo sistemą jie bus įtraukti automatiškai ir nuo jų atlyginimo kas mėnesį bus nuskaičiuojama 2,1 proc, arba 3 proc. siekianti pinigų suma.

Iki birželio 30 d. gyventojai gali patys sudaryti sutartį su norima pensijų kaupimo bendrove, nieko nedaryti ir pradėti kaupti pensiją „Sodros” atsitiktine tvarka parinktoje bendrovėje arba asmeninėje „Sodros” paskyroje pateikti prašymą ir kaupime nedalyvauti.

Automatiškai į pensijų kaupimą įtrauktiems ir kaupti norintiems, bet prioriteto nė vienam fondui neturintiems gyventojams papildomai nieko daryti nereikia – po liepos 1 d. pensijų kaupimo bendrovė jiems bus parinkta automatiškai.

Nuo nusprendusio kaupti asmens atlyginimo popieriuje kas mėnesį bus pervesta 2,1 proc. įmoka, jeigu žmogus iki šiol nekaupė ir tai daryti nori pereinamuoju tarifu. Ragindama gyventojus pasirūpinti savo pensija, valstybė kaupiančiajam taip pat papildomai pridės po 0,6 proc. nuo nustatytojo vidutinio atlyginimo šalyje, kuris šiuo metu siekia 1 241 eurą popieriuje.

Žmogus taip pat gali pasirinkti iš karto pervesti 3 proc. nuo savo atlyginimo. Tokiu atveju valstybė prie asmens kaupimo prisidės 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Susidūrus su finansiniais sunkumais, įmokų pensijai kaupti mokėjimą galima susistabdyti. Įmokų mokėjimas gali būti stabdomas ne trumpesniam kaip 1 mėn. ir ne ilgesniam kaip 12 mėn. laikotarpiui per visą kaupimo laikotarpį. Prašymą dėl įmokų mokėjimo sustabdymo reikia pateikti pensijų kaupimo bendrovei, su kuria sudaryta pensijų kaupimo sutartis. Pasibaigus šiam laikui, įmokų mokėjimas bus atnaujinamas.

Jeigu asmuo buvo įtrauktas į pensijų kaupimo antrąją pakopą, tačiau kaupti nenori, iki liepos 1 d. turi pateikti prašymą nekaupti. Tai galima padaryti prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros arba atvykus į bet kurį „Sodros“ skyrių.

Gyventojai, šiemet nusprendę nedalyvauti pensijų kaupime, ateityje vėl sulauks kvietimų tapti pensijų kaupimo dalyviais. Kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų, šie gyventojai bus įtraukiami į kaupimą ir galės priimti sprendimą dalyvauti antros pakopos pensijų sistemoje arba ne.

Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojus pensijų kaupimo įstatymo pakeitimams, pensijų anuitetus – stabilias periodines išmokas visą likusį gyvenimą – pensijų kaupime dalyvavusiems ir į pensijas išėjusiems gyventojams mokės „Sodra“.

Gyventojai galės pasirinkti pensijų anuiteto rūšį – standartinį pensijų anuitetą, standartinį anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu ar atidėtąjį pensijų anuitetą.

Pensijų anuitetų skaičiuoklę galite rasti čia.

Neišnaudotos atostogos pranyks

Gyventojų atostogos, skauptos už laikotarpį iki 2017 m. liepos 1 d., nepanaudojus jų iki šių metų liepos 1 d. pranyks, išskyrus tuos atvejus, kai atostogomis žmogus pasinaudoti negalėjo.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžia, kad už pirmuosius darbo metus atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metų, taigi darbuotojo teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas) už pirmuosius darbo metus užtikrinama tais kalendoriniais metais, kada jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičių, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.

Už antrus ir vėlesnius darbo metus pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas) galima tais metais, kai darbuotojas pradėjo dirbti, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.

Išėjus atostogų darbuotojui išmokamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal tris paskutinius darbo mėnesius. Apskaičiuojant atostoginius nėra įtraukiamos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai įmonėje nedirbo. Taip pat neįskaitomi už tas dienas ar valandas išmokėti pinigai, pavyzdžiui, išmoka už prastovą.

Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba už jas gauti piniginę kompensaciją) prarandama, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Darbo kodeksas nenumato aplinkybių, kada darbuotojas faktiškai negalėtų pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, sąrašo, todėl kiekvienu atveju turėtų būti vertinama aplinkybių visuma. Atvejais, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, galėtų būti laikomas darbuotojo laikinas nedarbingumas, tam tikros tikslinės atostogos, pavyzdžiui, motinystės ar tėvystės atostogos, darbdavio veiksmai ir kiti atvejai.

Tačiau tuo atveju, kai darbuotojas dėl karantino jam paskelbtos prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, terminas, per kurį jis galėtų pasinaudoti atostogomis, turėtų būti pratęsiamas.

Kompensaciją už sukauptas ir neišnaudotas atostogas galima gauti tik tokiu atveju, jeigu yra išeinama iš darbo. Tokiu atveju išmokama trijų mėnesių kompensacija.