Verslas

2020.06.28 22:20

Jaunieji ūkininkai skundžiasi, kad dėl naujos tvarkos vis sunkiau išsinuomoti valstybės žemės

Salomėja Pranaitienė, Vesta Tizenhauzienė, Dovilė Lisauskaitė , LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.06.28 22:20

Naudotis laisva valstybės žeme nori ir stambūs ūkininkai, ir mažažemiai. Jaunieji ūkininkai skundžiasi, kad suteikus pirmenybę nuomotis valstybės žemę su ja besiribojančių sklypų savininkams, kitiems pretendentams nebelieka tokios galimybės. Nacionalinės žemės tarnybos atstovas sako, kad tvarka pakoreguota siekiant didesnio skaidrumo.

Rokiškio rajone ekologiškų javų, grikių ūkį turintis jaunasis ūkininkas, prieš šešerius metus pradėjęs nuo dviejų hektarų, dabar dirba 130, iš jų vos ne pusę nuomojasi iš valstybės. Neįperkant brangios žemės, būtent galimybė naudoti valstybės žemę buvo didžiulė paspirtis kuriant ir plečiant ūkį.

„Atlikau didžiulį darbą, naktimis varčiau projektus ir suradęs galimai laisvus valstybinius sklypus kreipiausi į NŽT. Taip, aš tą žemę pirmiausia laikinam naudojimui išsinuomojau, o po to buvo suprojektuota 25 metams žemės nuoma“, – sako Rokiškio rajono jaunasis ūkininkas Vytis Baškevičius.

Pasak jaunųjų ūkininkų sąjungos vadovo, dabar jauniems savos žemės neturintiems ūkininkams dėl naujos tvarkos vis sunkiau gauti išsinuomoti valstybės žemės.

Išsinomoti „Iki gegužės 15 d. ūkininkai, kurie spėjo sudaryti laikino naudojimo sutartis, kurios buvo patvirtintos, turės tęstinumą. Tačiau tos, kurios buvo neišnagrinėtos, bus nagrinėjamos nauja tvarka, todėl daugelis gauna dabar pranešimus, kad pasikeitė tvarka, ir jūs greičiausiai nebebūsite šitos žemės naudotojas“, – pasakoja Jaunųjų ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Buivydas.

Panorama. Mamos gimtinėje su tėvu apsilankęs Nausėda sako, kad patarėjų pasitraukimas – normalus procesas

Nacionalinė žemės tarnyba, jau anksčiau teikusi pirmenybę besiribojančių sklypų savininkams, nuo gegužės vidurio privalo jiems ir pranešti apie laisvus valstybinės žemės sklypus. Tad kitiems pateikusiems prašymus beveik nelieka galimybės jos gauti.

„Kurie dirbdavo aplinkinius sklypus, jie nepateikdavo prašymų, nes nespėdavo, nežinodavo ir nepateikdavo prašymo laikinam naudojimui. Kad to būtų išvengta, kad būtų tvarkos įgyvendinimo aiškumas, skaidrumas, todėl padaryta korekcija, kad NŽT nuo šiol privalo registruotu laišku informuoti visus besiribojančių sklypų savininkus apie galimybę gauti sklypą laikinam naudojimui“, – teigia Nacionalinės žemės tarnybos atstovas Ruslanas Golubovas.

„To skaidrumo tikrai nebuvo per daug. Nuomojant ne tiems, kas šiandien turi pirmenybę, bet žmonėms, kurie gal toje vietoje visai neūkininkauja, pridarytume dar daugiau netvarkos ir sumaišties. Bet kalbant apie jaunus ūkininkus valstybė, Žemės ūkio ministerija turėtų imtis lyderystės, ką mes dažnai akcentuojame, panaudojant žemės konsolidaciją, suformuojant tokius žemės sklypus, kuriuose iš karto galima pradėti ūkininkauti“, – sako Žemės ūkio tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

„Turime užtikrinti, kad tą žemę perimtų tie, kam jos labiausiai reikia, o ne tie, kurie daugiausia tos žemės turi“, – įsitikinęs V. Buivydas.

Žemės tarnyba skaičiuoja, kad dabar 23 tūkstančiai ūkininkų naudojasi 53 tūkstančiais hektarų valstybės žemės, į kokį dar laisvą plotą jie galėtų pretenduoti, kol kas tarnyba duomenų neteikia.