Verslas

2020.06.30 20:19

Ataskaita parodė – kilus koronaviruso krizei, už apsaugos priemones Lietuva permokėjo net 4 kartus

Edita Vitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.06.30 20:19

Artėjant Seimo rinkimams, valstiečiai ir žalieji labai pagerino savo vertinimus rinkėjų akyse dėl suvaldytos koronaviruso epidemijos, nors pradžia buvo gana prasta – trūko ir apsaugos priemonių, ir testų, o sveikatos apsaugos ministras ramino, kad visko užteks. 

Ligoninių ir savivaldybių atstovai teigia, kad paramos laukė iš valstybės rezervo, paaiškėjus, kad jo nėra, teko galvoti ne už kokią kainą pirkti, o kaip greičiau įsigyti gyvybiškai reikalingų priemonių.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) suskaičiavo, kad, kovojant su koronavirusu, apsaugos priemonėms įsigyti sudaryta sutarčių daugiau nei už 84 milijonus eurų. Krizės meto ataskaita išryškino viešųjų pirkimų sistemos trūkumus, sako tarnybos direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė, o už respiratorius, apsauginius chalatus ir kombinezonus permokėjome net keturis kartus.

Dezinfekcinis skystis, kombinezonai, respiratoriai – šios apsaugos priemonės medikams tapo skaudžia rykšte kovojant su COVID-19. Prasidėjus pandemijai, medikai buvo sutrikę, sako Lietuvos medikų sąjūdžio atstovas Robertas Adomaitis.

„Ko labiausia trūko pačioje pradžioje, tai labai aiškių instrukcijų visai Lietuvai. Ne kiekviena ligoninė turėjo sau nusispręsti ką ir kada naudos, trūko koordinavimo aiškių nurodymų, dėl ko buvo ir neužtikrintumas, ir klaidos apsaugos priemonių naudojimo personalo tarpe“, – teigia R. Adomaitis.

VPT: antrai viruso bangai pirkti priemones neskelbiamų derybų būdu būtų nebepriimtina

J. Petkuvienė teigia, kad už apsaugos priemones permokėjome keturis kartus.

Trūko ir atviro Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymo – ar pakankamai turime apsaugos priemonių rezerve. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis teigia ir šiandien pamenantis ilgai lauktą ministerijos darbuotojos atsakymą – priemonių nebus, pirkitės patys.

„Mus nuolat tikino, kad visko yra rezerve, SAM ramino visus – ir poliklinikas, ir savivaldybes – ir tada vieną dieną paaiškėjo, kad rezerve nėra nieko. Mums buvo pasakyta, kad rezervas ne guminis ir jame iš esmės nieko nėra, jeigu galit nusipirkti patys, tai rezervas iš tų dalykų jums nieko neduos“, – prisimena P. Poderskis.

VPT šią savaitę pateikė išsamią ataskaitą, kas, kiek ir už kiek pirko kovai su infekcija reikalingų apsaugos priemonių. Tarnybos direktoriaus pavaduotoja J. Petkuvienė teigia, kad už apsaugos priemones permokėjome keturis kartus. Taip nutiko dėl to, kad dar vasario mėnesį buvo raginama pirkti priemones, kaupti rezervą, tačiau to nebuvo padaryta.

„Tuo metu dar nebuvo pradėti vykdyti pirkimai apsaugos priemonėms, o gal nežinojo, ar jų reikės. Tai kovas–balandis parodė tą apsipirkimo karštligę ir tada perkančiosios pradėjo tarpusavyje konkuruoti, ne tiekėjų, o perkančiųjų konkurencija. Tai neleido turbūt pačių geriausių priemonių gavimo geriausiomis sąlygomis“, – teigia J. Petkuvienė.

VPT duomenimis, respiratoriai sausį kainavo 4,5 euro, vasarį – daugiau nei 16, o gegužę kaina nesiekė 2 eurų. Iš viso per penkis mėnesius nupirkta beveik 18 milijonų vienetų kaukių ir respiratorių, kurių vienas vidutiniškai kainavo per 4 eurus.

Kodėl ligoninėms ir savivaldoms nebuvo pasakyta, kad rezervas tuščias, Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Odeta Vitkūnienė atsakyti negalėjo.

Apsauginiai chalatai sausį pirkti už beveik 13 eurų, vasarį jie nekainavo nė 2 eurų. Per visą laikotarpį įsigyta daugiau kaip 2 mln. chalatų, jie pirkti už vieną vidutiniškai mokant apie 2,5 euro.

Apsauginių kombinezonų kaina vasarį buvo daugiau nei 3,5 euro, kovą jų kaina šoktelėjo beveik iki 20 eurų, o balandį-gegužę nukrito iki 13 eurų. Iš viso kombinezonų nupirkta daugiau nei pusantro milijono. Per penkis mėnesius už apsaugos priemones išleista beveik 85 milijonai eurų.

Kodėl ligoninėms ir savivaldoms nebuvo pasakyta, kad rezervas tuščias, Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Odeta Vitkūnienė atsakyti negalėjo. Valdininkė teigia, kad apsaugos priemonių rezerve buvo, tačiau esą jis greitai ištuštėjo, nes pačios ligoninės nepasiruošė ekstremaliajai situacijai ir apsaugos priemonių nebuvo prikaupusios.

„Ką parodė istorija ši, kad ligoninės darbdaviai, kurie privalo aprūpinti savo darbuotojus apsaugos priemonėmis, neturėjo pakankamai rezervų net įprastomis ne pandeminėmis sąlygomis, tai viena iš pamokų kaip įmonės pasiruošusios ektremalias situacijas valdyti“, – sako O. Vitkūnienė ir pridūrė, kad galbūt pritrūko daugiau komunikacijos.

Kauno klinikinės ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas teigia, kad ligoninės administracija nelaukė nurodymų iš Sveikatos apsaugos ministerijos – patys pirko apsaugos priemones ir jomis aprūpino darbuotojus. Tačiau bandymas padėvėtų kombinezonų neišmesti, o pataupyti surišus maišuose, sulaukė valdžios kritikos. Šiam įvykiui nuskambėjus viešumoje, pasak S. Tvirbuto, drabužiai buvo utilizuoti.

„Gauname signalų, kad ruošiamasi antrai bangai pirkti neskelbiamų derybų būdu, kas būtų iš viso nebepriimtina“, – teigia J. Petkuvienė.

„Dar kovo pradžioje darbo grupė infektologai, reanimacijos darbuotojai pasakė, jeigu išsiplėstų tokia stipri epidemija, todėl reikia numatyti juodžiausius scenarijus ir jeigu rinkoje neliktų 5 lygio apsaugos priemonių, būtų saugus sprendimas. Tiesiog mes nusprendėm, kad tų resursų gali pritrūkti, ėmėmės iniciatyvos“, – pasakoja Kauno klinikinės ligoninės atstovas S. Tvirbutas.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis teigia, kad prieš karantiną ligoninė resursų neturėjo, nes nebuvo poreikio, o iš valstybės rezervo gavo labai nedaug. Kad klaidos nepasikartotų, šiandien atsargų jau yra prikaupta trims mėnesiams.

„Bet ir naudojam. Prieš porą savaičių naudojama tik apsaugos priemones dienai kainuoja 13 tūkstančių eurų, mėnesiui netoli pusę milijono. Viena iš problemų yra ir lėšos, gerai būtų užsipildyti pusei metų“, – sako jis.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja J. Petkuvienė teigia, kad Viešųjų pirkimų įstatymas per karantiną buvo skubos tvarka supaprastintas, tačiau lengvesnė procedūra galioja tik skubiems pirkimams, kiti viešieji pirkimai vyksta Įprasta tvarka.

„Ne kartą akcentavome, kad neskelbiami pirkimai galioja labai trumpam laikotarpiui, tol, kol įstaigos aprūpinamos būtinomis priemonėmis, per kurį būtų galima įvykdyti įprastas procedūras. Tai reiškia, trumpajam laikotarpiui nusiperkame greitai ir tuo pačiu skelbiamės pirkimus, kad pasiruoštume ateičiai. Šito nepastebėjom ir jau dabar gauname signalų, kad ruošiamasi antrai bangai pirkti neskelbiamų derybų būdu, kas būtų iš viso nebepriimtina“, – teigia ji.

Antrajai koronaviruso bangai ruošiasi ir medikai. Vasara – tai repeticija prieš rudenį, sako Lietuvos medikų sąjūdžio atstovas Robertas Adomaitis.

„Na, mokslu pagrįstu įrodymu – tikėtis stebuklo nereikia. Kol kas reikia ruoštis, jeigu nesiruošim, tai bus ta pati istorija – ar dėtis kaukes ar nesidėt?“ – tvirtina R. Adomaitis.

Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja neatidėlioti – vykdyti pirkimus, kaupti rezervus, o esant poreikiui, sudaryti preliminariąsias sutartis, kurios leistų greičiau įsigyti būtinų priemonių.

Lietuvoje įsigaliojo karantinas – 7 trumpi patarimai, padedantys išvengti koronaviruso plitimo