Verslas

2020.07.07 05:30

Patekęs į sukčių pinkles, vis dar negali patikėti: e. parduotuvė buvo nurodžiusi rekvizitus, pirkimą patvirtino ir „Paysera“

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.07.07 05:30

Patrauklios internetinės prekybos sąlygos vilioja ne tik vartotojus, bet ir nesąžiningus pardavėjus, kurie nevengia pasipelnyti iš gyventojų. Į LRT.lt kreipęsis skaitytojas tvirtina netikėjęs, kad internetinė parduotuvė, kurios kontaktai buvo nurodyti Rekvizitai.lt, o mokėjimas už įsigytą prekę patvirtintas „Paysera LT“, galėjo priklausyti sukčiams.

Kalbinti specialistai ragina visais atvejais išlikti budrius, o patekus į sukčių pinkles nedelsiant kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) ar policiją.

LRT.lt kalbintas Deividas pasakoja pakliuvęs į apgavikų žabangas. Vyras teigia dar prieš karantiną iš internetinės parduotuvės Todo.lt įsigijęs laikrodį, kurio vertė buvo 135 eurai. Anot jo, laikrodžio kaina buvo kiek mažesnė nei kitose parduotuvėse, tačiau vis tik adekvati ir įtarimų dėl neteisėtos pardavėjo veiklos jam dėl to nekilo.

Apie įvykdytą mokėjimą už laikrodį patvirtino ir Lietuvos elektroninių pinigų įstaiga „Paysera LT“. Sumokėjęs nemenką sumą, pašnekovas tikina užsakytos prekės ir prarastų pinigų iki šiol taip ir neatgavęs.

Iš pradžių vyras mėgino susisiekti su internetine parduotuve, tačiau sulaukė tik automatinio atsakiklio pranešimo, jog problema, susijusi su jo įsigyta preke, sprendžiama. Paskambinus įmonės nurodytu telefonu, šis buvo išjungtas.

Kiek vėliau jis kreipėsi į „Paysera LT“, ši nurodė, kad pinigų grąžinimo klausimus vartotojas turėtų spręsti per VVTAT ir teisėsaugos institucijas, esą „Paysera LT“ yra tik tarpininkas, teikiantis mokėjimo būdus, ir nėra atsakingas už pinigų grąžinimus.

„Man kyla klausimas, kokia tuomet yra, pavyzdžiui, „Paysera“ paskirtis? Suprantu, kad ji tik tarpininkas, bet negi tokia įmonė neturėtų užtikrinti saugaus pirkimo? Kaip tokios įmonės sistemoje apskritai aklai bendradarbiauja su neaiškiomis interneto parduotuvėmis?“ – klausia vyras.

Galiausiai pašnekovas tvirtina kreipęsis į VVTAT ir policiją. Vyras sako, kad šiuo metu minėta internetinė parduotuvė nebeegzistuoja. Kiek vėliau kitose interneto svetainėse jis aptiko ir kitų nuo šios internetinės parduotuvės nukentėjusių asmenų nusiskundimų.

Anot pašnekovo, galiausiai VVTAT suteikė teisę kreiptis į antstolius dėl skolos išieškojimo, o bankas nurodė užregistruoti neteisingą pirkimą. Kreiptasi ir į policiją.

„Niekas nepadėjo, tiesiog visi siuntinėja tai pas vieną, tai pas kitą ir pasaka be galo. Atėjo koronavirusas ir nei iš policijos, nei iš niekur jokių žinių. [...] Policija daugiau domėjosi pačios internetinės parduotuvės savininku, bet daugiau nieko nepranešė ir sakė laukti“, – teigia jis.

Iš pradžių įtarimų nekėlė

„Paysera LT” klientų aptarnavimo departamento vadovo Deiminto Mažuolio teigimu, „Paysera LT“ kasdien padeda surinkti mokėjimus internetu daugiau nei 10 tūkst. elektroninių parduotuvių ir savitarnos svetainių, todėl, prieš atidarydami sąskaitą ir aktyvuodami įmokų surinkimo paslaugą tam tikrai įmonei, ją patikrina pagal pinigų plovimo prevencijos reikalavimus.

„Stebėdami pastarųjų savaičių diskusiją viešojoje erdvėje galime įsitikinti, kad verslas finansų įstaigų atliekamą kliento pažinimo ir pinigų plovimo prevencijos procedūrą vertina kaip itin griežtą. Kita vertus, šis „skeneris“ nėra skirtas apsaugoti įmonės nuo bankroto ar kitos nesėkmės“, – teigia D. Mažuolis.

Vertindamas situaciją dėl konkrečios internetinės parduotuvės, D. Mažuolis sako, kad ši elektroninė parduotuvė „Paysera LT“ paslaugomis naudojosi mažiau kaip du mėnesius.

„Pirmą mėnesį pardavėjas įtarimų nekėlė – pirkėjų atsiskaitymus gaudavo, o pirkėjų skundų nebuvo. Kai sausio pabaigoje skundų dėl šios parduotuvės pradėjo daugėti, įmokų surinkimą įmonei sustabdėme. Mūsų reakcija buvo greitesnė, nei viešumoje pasirodė atsakingos valstybės institucijos įspėjimas apie parduotuvės veiklą“, – komentuoja „Paysera LT“ atstovas.

D. Mažuolis neslepia, kad nuo šio pardavėjo nukentėjo ne vienas klientas, tačiau visi jie kreipėsi į policiją, „Paysera LT“ jai teikia informaciją.

„Mes visuomet skatiname pirkėjus būti budrius ir, perkant iš nepažįstamo pardavėjo, būti atsargesnius, ypač jei pardavėjo kaina sufleruoja „tai per gerai, kad būtų tiesa“, – atkreipia dėmesį D. Mažuolis.

„Paysera LT“ teigia, kad, elektroninei parduotuvei pradėjus veikti, negalima prognozuoti jos kūrėjų ketinimų ateityje ir prognozuoti prekybos. Šiuo atveju įmonė tegali operatyviai reaguoti į parduotuvės klientų skundus ir imtis prevencinių priemonių, sako atstovai.

Iš netikros bendrovės – neišsireikalausi

Advokato Stasio Drazdausko aiškinimu, jeigu iš tikrųjų egzistuojanti įmonė vartotojui prekių nepristato, į šią situaciją turėtų įsitraukti VVTAT. Kai bendrovės nėra, nėra ir atsakovo ginčui pareikšti, aiškina advokatas. Tokiu atveju galėtų padėti tik policija, sako jis.

„Jeigu bendrovė yra veikianti, registruota juridinių asmenų registre, tada ją galima patraukti kaip ginčo šalį. Tačiau reikia suprasti, kad, jeigu tai yra tuščia bendrovė – be turto, be darbuotojų, nieko iš jos neišsireikalausi. Galbūt per savininkus galima ieškoti atsakingų asmenų, kurie įsteigė bendrovę ir taip bandė sukčiauti.

Manau, kad bet kokiu atveju policija turi išsiaiškinti, kas įkūrė svetainę, kur nukeliavo pinigai ir kas toje veikloje dalyvauja. Daugiausiai darbo čia galėtų atitekti policijai“, – pažymi S. Drazdauskas.

Tokiu atveju, kai anksčiau egzistavusi ir veikusi įmonė vis tik ima elgtis nesąžiningai, Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio tvirtinimu, policija tegali pradėti tyrimą. Turint omenyje tai, kad anksčiau pardavėjas buvo nurodęs savo kontaktus, jį surasti gali būti lengviau.

„Policija pinigų grąžinti negali – ji gali tik pradėti tyrimą. Galbūt tokiu atveju surasti lengviau (pardavėją – LRT.lt), bet susigrąžinti pinigus galima tik per teismą“, – sako R. Matonis.

Minėti skundai itin dažni

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovės Natalijos Jarmulkovič teigimu, vartotojų skundai dėl nuotoliniu būdu sudarytų sutarčių yra gana dažni.

„Nepristatomos arba vėluojamos pristatyti prekės yra vienas dažniausių vartotojų nusiskundimų nuotolinės prekybos srityje. Taip pat internetu perkantys vartotojai kreipiasi dėl to, kad nėra atsakoma į jų pateiktas pretenzijas, pardavėjai vienašališkai be vartotojų valios ar sutikimo atšaukia užsakymus, užsakymai įvykdomi iš dalies, nėra laikomasi 14 dienų pinigų vartotojui grąžinimo termino, jam atsisakius sutarties ar atšaukus užsakymą iš pardavėjo pusės ir pan.“, – komentuoja N. Jarmulkovič.

Akcentuoja informaciją apie įmonę

Prieš renkantis internetinę parduotuvę, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) ragina išsiaiškinti kuo daugiau informacijos apie pardavėją: įmonės pavadinimą, buveinės adresą, telefono numerį ir el. pašto adresą, kuriais vartotojas galėtų susisiekti su pardavėju.

VVTAT taip pat akcentuoja atsiliepimų apie internetinę parduotuvę svarbą, kuriuos galima patikrinti atsiliepimų ir skundų svetainėse. Atkreipiamas dėmesys, kad atsiliepimai, esantys internetinės parduotuvės svetainėje arba jos socialinio tinklo paskyroje, gali būti netikri, todėl jais pasikliauti nereikėtų.

Taip pat rekomenduojama patikrinkite informaciją apie siūlomas prekes: ar pardavėjas nurodo informaciją apie parduodamų prekių savybes, sutarties vykdymo sąlygas, prekių pristatymo ir grąžinimo sąlygas bei kt. Ši informacija privalo būti kiekvienos internetinės parduotuvės svetainėje.

Kaip nurodo VVTAT, net jeigu pardavėjo duomenys skelbiami „Rekvizitai.lt“ svetainėje ar jis priklauso „Paysera LT“, reikėtų tikrinti visą prieinamą informaciją: būtų naudinga pasiskaityti atsiliepimus apie pardavėją „Rekvizitai.lt“ arba kitose interneto svetainėse.

Perkant iš konkretaus pardavėjo pirmą kartą, patariama su juo susisiekti prieš sudarant sandorį. Jei susisiekti neįmanoma ar yra kitų įtarimą keliančių aplinkybių, VVTAT patartų nerizikuoti pirkti.

Patekus į sukčių žabangas – pirmiausiai kreiptis į banką

Vis tik pakliuvus į nesąžiningo pardavėjo pinkles, VVTAT ragina kuo skubiau kreiptis į savo banką ir pasiteirauti dėl pinigų susigrąžinimo galimybės bei priemonių, padėsiančių apsaugoti savo asmeninius duomenis.

Ypač svarbu raštu kreiptis ir į pardavėją bei nurodyti savo reikalavimą. Jeigu per 14 kalendorinių dienų pardavėjo atsakymo nesulaukiama arba gautas atsakymas netenkina, reikia kreiptis į VVTAT. Tokiu atveju, kai pardavėjas registruotas kitoje Europos šalyje, galima kreiptis į Europos vartotojų centrą Lietuvoje.

Apginti vartotojo teises, kai pardavėjas veikia ne Lietuvoje ir ne Europos Sąjungoje, o, pavyzdžiui, Kinijoje arba JAV, yra sudėtingiau, todėl tokiu atveju reikia kreiptis į vartotojų teises ginantį pasaulinį tinklą „Econsumer“.

Prieš atliekant pinigų pervedimą, rekomenduojama atkreipti dėmesį, kam keliaus pingiai, o jei yra galimybė, geriau rinktis apmokėjimą prekių priėmimo metu.