Verslas

2020.06.25 10:46

„Sodros“ vadovė: iki metų pabaigos rezervo lėšų ne tik netrūks, bet ir liks šimtas milijonų eurų

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.06.25 10:46

Lietuvoje pasibaigus karantinui, „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė teigia, kad karantiną išgyvenusioje rinkoje matomi atsigavimo ženklai, leidžiantys esamą situaciją vertinti optimistiškiau. Anot jos, „Sodros“ rezervo lėšų iki metų pabaigos pritrūkti neturėtų.

Karantinas Lietuvoje įsigaliojo kovo 16-ąją ir su keliais pratęsimais truko tris mėnesius. Birželio 10-ąją Vyriausybė nutarė, kad dėl COVID-19 susiklosčiusi situacija šalyje gerėja, kasdien nustatomų atvejų skaičius mažėja, o daugelyje savivaldybių per pastarąsias savaites apskritai nenustatyta naujų užsikrėtimo koronaviruso atvejų, todėl karantiną nuspręsta atšaukti nuo birželio 17-osios.

„Sodra“ karantino laikotarpiu jau išmokėjo 110 mln. eurų ligos išmokų, susijusių su epidemine situacija, o nedarbo išmokų – 26 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Gyventojų pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, gegužę išliko stabilios, tačiau prie to prisidėjo ligos išmokos ir subsidijos už prastovas.

„Bendra išmokėta suma yra 110 mln. eurų. Laukiame, kad tai gali būti dar 110 mln. su trupučiu, nes yra tam tikras išmokų suvėlinimas“, – sako J. Varanauskienė.

„Sodros“ duomenimis, vidutinis visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo užmokestis nuo metų pradžios ir karantino laikotarpiu išliko stabilus ir gegužę siekė 1 343 eurus – 5,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Tačiau, palyginti, pirmaisiais šių metų mėnesiais iki karantino metinis darbo pajamų augimo tempas viršijo 11 proc.

„Gegužę vidutinis darbo užmokestis popieriuje buvo toks pats kaip balandžio mėnes – 1 343 eurai. [...] Jeigu vertintume tai, kad svarbus ir apdraustųjų skaičius, asmenų, kurie gauna atlyginimus ir už kuriuos mokamos įmokos, palyginus gegužę ir vasarį, turime 1 mln. 64 tūkst., kai vasarį turėjome 1 mln. 116 tūkst. Pokytis – maždaug 50 tūkst. asmenų ir tai turi įtakos darbo užmokesčio fondui, kuris yra svarbiausias „Sodrai“. Gegužės mėnesį šis fondas buvo beveik analogiškas 2019 metų fondui“, – teigia J. Varanauskienė.

Be to, beveik 5 proc. (45 tūkst.) sumažėjo apdraustųjų (dirbančiųjų) skaičius, o šį birželį nedarbo išmokų gavėjų buvo 25 tūkst. (44 proc.) daugiau nei pernai.

„Karantinas baigėsi ir stebime, kad darbo rinka atsigauna. Nors gegužę darbuotojų priėmimų ir atleidimų balansas vis dar buvo neigiamas, jis gerokai palankesnis nei balandį ir kovą.

Tikimasi, kad daliai gyventojų darbo vietą padėjo išsaugoti ir ligos išmokos, kurias „Sodra“ tėvams, prižiūrėjusiems savo mažus vaikus, mokėjo tris mėnesius. Toliau esame nusiteikę mokėti išaugusias nedarbo išmokas.

Bendrai pastebima, kad gyventojų darbo užmokesčio fondas būtų mažėjęs, tačiau smukusias darbo pajamas kompensavo ligos išmokos ir subsidijos už prastovas“, – vertina „Sodros“ direktorė J. Varanauskienė.

Darydama prielaidą, kad darbo užmokesčio fondas šiemet bus 0,8 proc. mažesnis nei pernai, nedarbo lygis – 9,5 proc., dar du mėnesiu paveiktiems verslams yra galimybė atidėti socialinio draudimo įmokas, ligos išmokas kompensuos Vyriausybė, „Sodros“ biudžeto prognozes ateičiai J. Varanauskienė vertina optimistiškai.

„Metų pabaigoje „Sodros“ rezervo ne tik nepritrūks, bet ir liks šimtas milijonų eurų. [...] Tas žinojimas leidžia optimistiškiau vertinti padėtį“, – teigia J. Varanauskienė.

Gelbėjo ligos išmokos

Šių metų kovą–gegužę 26 tūkst. daugiau darbuotojų buvo atleista, negu priimta, nepaisant sezoniškumo. Pernai tuo pačiu laikotarpiu 20 tūkst. daugiau darbuotojų buvo priimta negu atleista.

Labiausiai COVID-19 paveikė vyriausius darbuotojus. Didžiausias neigiamas darbuotojų priėmimų–atleidimų balansas tarp vyriausių 56–65 metų amžiaus gyventojų (-8300). Palyginti, 31–40 metų amžiaus darbuotojų grupėje atleista 3500 daugiau darbuotojų nei priimta.

Pastaruosius darbuotojus galėjo apsaugoti ir ligos išmokos – iš 80 tūkstančių gyventojų, kurie gavo ligos išmokas prižiūrėdami vaikus, kai dėl karantino buvo uždarytos ugdymo įstaigos, 60 proc. buvo 30 – 39 metų amžiaus. Du trečdaliai jų – moterys.

„Dažniausi vaikų priežiūros gavėjai buvo moterys – 70 proc. Tai rodo, kad tradicija, kai moterys lieka su vaikais namuose, yra gyva. Kita vertus, tai rodo, kad moterys turėjo mažesnes draudžiamąsias išmokas, nes ligos išmoka nesudarė 100 proc. darbo užmokesčio ir jų pensijos kaupėsi lėčiau", – atkreipia dėmesį J. Varanauskienė.

Ligos išmokas dėl epideminės situacijos iš viso gavo 113 tūkst. gyventojų, tačiau tuo pačiu laikotarpiu ženkliai išaugo ir žmonių, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl kitų ligų.

Iš viso dėl epideminės situacijos „Sodra“ jau išmokėjo 110 mln. eurų ligos išmokų, o per karantino laikotarpį – 206 mln. eurų, kai, palyginti, pernai per visus metus ligos išmokos siekė 311 mln. eurų.

Net ir gaudami ligos išmokas ne visi darbuotojai išsaugojo darbo vietą. 9 proc. jų (apie 10 tūkst.) buvo atleisti.

„9 proc. asmenų, kurie turėjo nedarbingumą, buvo įteikti pranešimai apie atleidimą. Tas paslėptas nedarbas buvo mažesnis nei įsivaizdavome, bet šiuo metu yra nedarbo išmokų augimo pradžia, dėl to, kad jos yra paskiriamos su tam tikru suvėlinimu. Jeigu palygintume šių metų birželį su praėjusių metų birželiu, tai nedarbo išmokų vertė yra 10 mln. eurų arba 67 proc. didesnė nei atitinkama pernai metų laikotarpiu”, – sako J. Varanauskienė.

Tendencijos

Gegužę atlaisvinus dalį karantino ribojimų situacija gerėjo. Nors priėmimų ir atleidimų balansas išliko neigiamas (-1390), jis buvo ženkliai palankesnis, negu balandį, kai atleista 14 160 tūkst. darbuotojų daugiau negu priimta. Ir nors moterų gegužę vis dar atleista daugiau, negu priimta, vyrai įžengė į teigiamą teritoriją (+700).

J. Varanauskienė sako, kad gegužės mėnesį valstybės išmokėta suma prastovoms buvo 59 mln. eurų, kai balandžio mėnesį buvo tik 15 mln. eurų.

„Šiuo metu matome, kad sistema pagalbos įsibegėja ir ji veikia“, – tikina „Sodros“ vadovė.

Gegužės mėnesio duomenimis, „Sodros“ įplaukų vertė buvo 187 mln. eurų mažesnė nei išmokų vertė, todėl tam naudojamas rezervas, sako J. Varanauskienė.

„Tačiau, kalbant apie tendencijas, mes lyginame gautas įmokas su tuo, ką planavome gauti, kai dar nebuvo pandemijos, [...] atitrūkimas neturėtų viršyti 40 mln. eurų, tai situacija iš blogos darosi mažiau bloga“, – priduria J. Varanauskienė.

Be to, praėjusį mėnesį stabilizavosi gyventojų, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl kitų ligų, skaičius, ir nuo 58 tūkst. iki 46 tūkst. sumažėjo tėvų, gaunančių ligos išmokas už vaiko priežiūrą.

Gegužę stebima nemažai sričių, kur daugiau darbuotojų buvo priimta nei atleista – ūkinių prekių prekyboje, statybose, maitinimo sektoriuje. Pokyčius ypač pajuto statybų darbininkai, padavėjai, kiemsargiai.

Vis dėlto, liko sričių, kuriose atsigavimas lėtesnis – gegužę daugiau darbuotojų atleista nei priimta krovininio kelių transporto sektoriuje, pašte, mažmeninėje maisto prekių prekyboje, o daugiau darbų prarado nei atrado vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, biurų viešbučių valytojai, buhalteriai.

„Karantinas turės įtakos „Sodros“ biudžetui. Vien per tris karantino mėnesius ligos išmokų skyrėme daugiau nei 200 mln. eurų, kai palyginti pernai per visus metus išmokėjome 311 mln. eurų. Augs ir išlaidos nedarbo išmokoms.

Kita vertus, sulėtėjęs gyventojų darbo pajamų augimas bei socialinio draudimo įmokų atidėjimai verslui lems ir mažesnes „Sodros“ įplaukas“, – sako J. Varanauskienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt