Nuo liepos NPD šalyje kyla: kaip dėl to pasikeis pajamos į rankas ir kur nukeliauja mūsų sumokami mokesčiai

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt
2020.06.25 05:30

Algalapyje – kiek daugiau nei 1000 eurų siekiantis atlyginimas popieriuje, o į rankas – apie 600 eurų, jei nesame nunešę prašymo buhalteriui taikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Kur nukeliauja ši mūsų atlyginimo dalis, kodėl turime mokėti mokesčius ir kokį sprendimą priimti dėl NPD – teikti prašymą buhalteriui dabar ir gauti per mėnesį kiek daugiau, tačiau rizikuoti, kad dalį pinigų teks grąžinti, ar palaukti ir deklaravus mokesčius susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio permoką viena solidesne suma.

Kiek nuo atlyginimo nukeliauja mokesčiams ir ką iš to gauname?

Pradėkite interaktyvų pasakojimą.

Lietuvoje kiekvienas dirbantysis moka gyventojų pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Dalį darbuotojo mokesčių sudaro ir vadinamoji darbdavio sumokamų mokesčių dalis.

Paklausta, ar būtų galima sakyti, kad Lietuvoje mokesčiai dideli, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė I. Valeškaitė tvirtina – taip, jeigu kalbėsime apie dirbančiuosius pagal darbo sutartis.

„Tokiems žmonėms, kurie dirba įvairiose įstaigose ir gauna sutartą atlyginimą, mokesčiai Lietuvoje tikrai nemaži, jie net didesni nei labiausiai išsivysčiusiose pasaulio valstybėse, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros (EBPO) organizacijos šalyse narėse. Galima sakyti, kad už viešąsias paslaugas mes atseikėjame didesnę savo atlyginimo dalį nei tokios valstybės, kurios priklauso vadinamajam turtingųjų šalių klubui“, – teigia I. Valeškaitė.

Tačiau Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė D. Čibirienė vis dėlto nesutinka, kad skirtingų valstybių mokesčių sistemas galima taip palyginti, nes kiekviena turi savo išskirtinumų.

„Mokesčių sistemos tikrai skirtingos, o bandoma grubiai palyginti – pasižiūrima į tarifus ir lyginama. Tačiau kiekviena šalis turi savo neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tai reiškia, kad tam tikra darbo užmokesčio dalis nebus apmokestinta gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Lietuvoje GPM tarifas yra 20 proc., o kitose šalyse jis turi progresyvumą – pradedama nuo 0 proc. ir gali kilti iki 40 proc. ar net 50 proc.“, – sako D. Čibirienė.

Turgus
Turgus / D. Umbraso/LRT nuotr.

Kas yra progresiniai mokesčiai ir kodėl mūsų mokesčių sistemoje taip pat yra progresyvumo?

D. Čibirienės vertinimu, nors dėl Lietuvoje taikomo NPD ir atsiranda tam tikras mokesčių progresyvumas, jis nėra didelis.

„Dabartiniu metu NPD siekia 350 eurų (nuo liepos 1 d. jis kils iki 400 eurų). Tai labai nedidelė suma. (...) Jeigu Norvegijoje žmogaus darbo užmokesčio pajamos per metus siekia 60 tūkst. eurų, tai mums atrodo labai daug. Tokioms didelėms pajamoms mes Lietuvoje jokio NPD netaikytume, tačiau įdomu tai, kad Norvegijoje tokios darbo užmokesčio pajamos būtų apmokestintos gerokai mažesniais mokesčiais (nei Lietuvoje), nes GPM tarifas ten dar būtų žemas dėl didelio neapmokestinamųjų pajamų dydžio.

NPD ten yra praplėstas – į jį įeina ne tik fiksuota suma, bet ir gyventojo patirtos išlaidos, kurios irgi sumažina jo mokesčius. Tai ir būsto nuoma, ir švietimas, mokymasis, ir net maisto pinigai – yra daug sąnaudų, išlaidų, kurias patiria gyventojas ir kurios iš tikrųjų sumažina jo mokesčius“, – trumpai esminius šalių skirtumus apibūdina D. Čibirienė.

Jos aiškinimu, tokia pati situacija vyrauja ir Jungtinėje Karalystėje, ten mokesčiai iš tiesų yra didesni, tačiau, pritaikius įvairias lengvatas, nedideles pajamas gaunantis žmogus mokesčių sumoka mažiau.

„Labai paprastai paaiškinus – kuo jūs daugiau uždirbate, tuo daugiau mokesčių turėtumėte sumokėti ir tuo didesnę dalį jūsų atlyginimo turėtų sudaryti mokesčiai. Mokesčių progresyvumas gali būti užtikrintas dviem keliais. Vienas – per NPD. Tai reiškia, kad asmuo, kuris dirba Lietuvoje už minimalų atlyginimą, sumoka labai nedaug GPM, tik apie 50 eurų, [nes iš 607 eurų, kiek sudaro minimali alga popieriuje,] 350 eurų šiuo metu yra neapmokestinami GPM.

Tačiau GPM progresyvumas taip pat gali būti užtikrinamas ir per vadinamąjį progresinį tarifą“, – sako I. Valeškaitė. Ji akcentoja, kad tada jis priklauso nuo uždirbamų pajamų dydžio, uždirbantiesiems daugiau taikomas didesnis GPM tarifas.

Kirpykla; grožio salonas
Kirpykla; grožio salonas / E. Blaževič/LRT nuotr.

Kodėl individualiai dirbantieji mokesčių sumoka mažiau?

Lietuvoje mokesčiai dirbantiesiems pagal darbo sutartį ir turintiesiems individualios veiklos pažymėjimą skiriasi. Pavyzdžiui, dirbantieji individualiai moka mažesnį 5 ar 15 proc. siekiantį gyventojų pajamų mokestį. Tačiau mažesnė mokesčių našta turi savo kainą.

„Mūsų mokesčiai yra sujungti su socialinėmis garantijomis – jeigu moki mažiau mokesčių, gausi mažiau garantijų. Individualią veiklą vykdantis asmuo, netekęs darbo, bedarbio išmokos negaus. Jis negaus ir netekto nedarbingumo išmokos, kurią gaus žmogus, dirbantis pagal darbo sutartį.

Pagal darbo sutartį dirbantis žmogus turi teisę ir į atostogas, o jo atleidimas komplikuotas – už negražią šypseną ar dėl to, kad tas darbuotojas nepatiko, darbdavys jo atleisti negali. Jeigu atleidimo priežasties nėra – yra ir išeitinės išmokos. Tai kaip apsauga.

Kai žmogus vykdo individualią veiklą, jis tos apsaugos neturi. Jis moka mažesnius mokesčius, bet kaina yra tokia, kad jis pats turi susirasti darbą, be to, jis nėra garantuotas, kad rytoj tą darbą turės, jis apmokėjimą už darbą gaus, tik jeigu jį atliko. Individuali veikla, sakyčiau, yra kaip mažas verslas“, – paaiškina D. Čibirienė.

Paklausta, kodėl vis dėlto daugybė žmonių ryžtasi taip rizikuoti, I. Valeškaitė nurodo, kad tai nulemia daugiau priežasčių nei vien tik mažesni mokesčiai.

„Taip atsitinka, kad žmonės patys nori pradėti kažkokią veiklą, o, norėdamas atsidaryti uždarąją akcinę bendrovę, tu privalai turėti įstatinį kapitalą ir kažkokių santaupų. Be to, tai tokia veiklos forma, kai greitu metu galbūt planuoji samdyti darbuotojų ir pan. Savarankiška veikla, ypač veikla pagal verslo liudijimą, yra kaip pabandymas „paverslauti“ ir žiūrima, kas iš to išaugs. Vieniems žmonėms iš tų veiklų išauga didesni verslai, didelės įmonės. Kiti ir lieka tokie vieniši verslininkai, maži versliukai. Nepamirškime, kad tie žmonės turi apsirūpinti ir visomis darbo priemonėmis: automobiliu, kompiuteriu, darbo vieta, darbo stalu. Kai ateiname į biurą, visa ta įranga jau laukia“, – sako I. Valeškaitė.

D. Čibirienė taip pat primena, kad ne visos veiklos gali būti vykdomos su individualios veiklos pažymėjimu ar verslo liudijimu. Pavyzdžiui, buhalteris galėtų dirbti savarankiškai, bet tai ne visada galima. Norint atitikti individualios veiklos vykdymo reikalavimus, privalu atitikti tris reikalavimus: savarankiškumas, periodinis pajamų teikimas ir ekonominės naudos siekimas.

„Jeigu buhalteris ateina į darbo vietą ir jį darbdavys viskuo aprūpina darbo vietoje, o jis tik dirba ir sako „čia nėra darbo sutarties, aš renkuosi individualią veiklą, nes mažesni mokesčiai ir gausiu daugiau pinigų“, tai tikrinimo metu tokia veikla bus apibūdinta kaip darbo santykiai ir apmokestinta kaip darbo užmokestis“, – sako D. Čibirienė.

Ji taip pat priduria, kad už tokią veiklą grėstų didelės sankcijos, kurias numato Mokesčių administravimo įstatymas, galiojantis jau ne vienus metus.

„Tai jau būtų laikoma piktnaudžiavimu – pasirinkai individualią veiklą, kai iš tikrųjų turėjo būti darbiniai santykiai“, – atkreipia dėmesį D. Čibirienė.

Sankcijos gali siekti 100 proc. nuo nesumokėtų mokesčių.

„Patarimas – nežaisti ir pasirinkti teisingą veiklos vykdymo apmokestinimo schemą, nes lengvatinės, mažesnių mokesčių schemos atrodo patraukliai, bet ne viskam tinka“, – sako ji.

Tačiau toks mokesčių netolygumas neretai yra kritikuojamas ir kasmet vis iš naujo keliama idėja suvienodinti mokesčius visoms veikloms ir panaikinti vadinamąjį gyvulių ūkį. I. Valeškaitė pripažįsta, kad nesklandumų dėl skirtingų mokesčių tarifų skirtingoms veikloms iš tiesų kyla.

„Žmogaus mokamų mokesčių dydis neturėtų priklausyti nuo veiklos pobūdžio. Pavyzdžiui, dabar naikinami verslo liudijimai automobilių remontą atliekantiems mechanikams, tačiau asmenys, kurie remontuoja traktorius ar kokią nors kitą sunkiąją techniką, galės tai daryti su verslo liudijimu.

Tai iš esmės kaip ir yra bandymas kovoti su šešėliu, tačiau, kitas dalykas, taip turbūt bandoma ir dosniau papildyti šalies biudžetą, nes būtent tos grupės, kurioms verslo liudijimai naikinami, yra labiausiai paplitusios.

Vis dėlto, pažiūrėjus iš teisingumo perspektyvos, koks skirtumas, ar žmogus remontuoja traktorių, ar automobilį? Jie turėtų mokėti tuos pačius mokesčius, galbūt tas mokesčių dydis turėtų kažkaip priklausyti nuo jų gaunamų pajamų – tarkime, iki tam tikro pajamų lygio žmonės galėtų verstis su verslo liudijimais, savarankiška veikla ir t. t. Žinoma, dėl to diskutuoti reikia.

Kita vertus, turime nepamiršti, kad bandymas tuos mokesčius suvienodinti labai dažnai vyksta į tą didesnę pusę: jie yra vienodinami, bet jie vienodinami taip, kad taptų didesni. Kai taip nutinka, tada atsiranda toks blogas reiškinys kaip mokesčių nemokėjimas arba mokesčių vengimas. Visada turime balansuoti tarp mokesčių dydžio, noro papildyti biudžetą ir to šešėlio. Ypač tokiais laikais, kai dabar yra tikrai didelis neapibrėžtumas, kalbama apie mūsų laukiančią krizę. Yra didelė tikimybė, kad panaikinus formas, kurios leidžia mokėti mažesnius mokesčius ir paprastai verstis veikla, tokie žmonės ne pultų registruotis kaip dirbantys savarankiškai ar steigti įvairias bendroves, bet gali stačia galva pasinerti į šešėlį“, – svarsto I. Valeškaitė.

Pinigai; verslas
Pinigai; verslas / E. Blaževič/LRT nuotr.

NPD – gauti kiek daugiau dabar ar vėliau viena bendra suma

Visiems dirbantiesiems svarbu žinoti, kad tie, kurie uždirba mažiau nei 2666 eurus popieriuje (kiek daugiau nei 1600 eurų į rankas), gali teikti prašymą buhalteriui taikyti NPD ir taip kas mėnesį gauti nuo kelių iki keliasdešimt eurų daugiau.

Tačiau gali kilti rizika nusvilti, mat jei toks gyventojas gaus neplanuotų pajamų, pavyzdžiui, darbe bus paskatintas premijomis, deklaravus pajamas, jam gali tekti dar ir susimokėti dėl susidariusių įsiskolinimų.

Taip gali atsitikti, jei išaiškės, kad metinės pajamos vis dėlto viršijo sumą, kuriai gali būti taikomas metinis NPD. Tam, kad taip neatsitiktų, gaunantiesiems nestabilias pajamas verta pagalvoti apie NPD susigrąžinimą viena bendra suma vėliau, deklaruojant pajamas.

Tokiu atveju atlyginimas kas mėnesį bus toks pats ir nedidės, bet deklaravus pajamas Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) grąžins NPD už visus metus viena suma.

Taigi dirbantieji turi gerai apgalvoti: paprašyti taikyti NPD savo darbovietės buhalterio kas mėnesį ir taip truputį pasididinti sau algą dabar ar savotiškai užšaldyti šias lėšas ir jas atgauti po metų.

„Žmogus turi priimti sprendimą, ar jis nori kiekvieną mėnesį sulaukti tos mokestinės naudos. Jeigu jis nori, kad iš atlyginimo būtų atimama ta NPD suma, ar jis norėtų susigrąžinti tą sumą kitais metais. [Pastaruoju atveju] išeina, kad tas žmogus savotiškai taupo ir kitais metais pasiima tuos pinigus, kuriuos sutaupė GPM pavidalu. Kita vertus, reikia nepamiršti, kad jis taip ir kredituoja biudžetą. Iš esmės gyventojas skolina valstybei be procentų – valstybė naudojasi pinigais, o gyventojas po metų gali juos susigrąžinti“, – sako I. Valeškaitė.

Nors šiuo metu NPD siekia 350 eurų, antradienį Seimas balsavo už prezidento Gitano Nausėdos siūlymą didinti NPD iki 400 eurų. Dėl to pajamos į rankas padidės jau nuo liepos, tačiau labai nežymiai. Kiek tiksliai, galite susiskaičiuoti su šia skaičiuokle.

„Jeigu jūsų alga yra minimali – 607 eurai kas mėnesį, šis NPD padidinimas jums reikš papildomus 120 eurų per metus, arba kas mėnesį gausite papildomus 10 eurų, nes jums bus taikomas mažesnis GPM. Jeigu jūsų alga ant popieriaus yra apie 2 700 eurų, jūsų efektas per metus bus vos apie 5 eurus. NPD taip ir veikia – jis labiausiai pamalonina tuos mažiausiai uždirbančius. Daugiau uždirbantieji to efekto beveik nepajaus“, – sako D. Čibirienė.

Nors prisitaikyti NPD ir gauti kiek daugiau per mėnesį gali visi uždirbantieji maždaug 1 600 eurų į rankas, D. Čibirienė vis dėlto pataria to nedaryti ir rinktis antrąjį variantą – susigrąžinti pinigus po metų viena didele suma.

„Kiti atsargesni, renkasi antrąjį variantą ir sako – netaikykite man NPD, nes aš nesugebėsiu prikaupti pinigų, nesugebėsiu savęs sudrausminti, jeigu metų gale paaiškės, kad man vis dėlto reikės primokėti GPM, nes NPD išsikreipia. O jis gali išsikreipti, jei tais metais sirgau, o NPD pritaikė ir „Sodra“, ir darbdavys. Galėjau gauti nuomos pajamų, galėjau gauti kažkokių kitokių išmokų, pajamų, kurioms NPD išvis netaikomas, bet jis sumažina tą metinį NPD ir metų gale tai, ką buhalteris kas mėnesį skaičiavo, faktiškai nusibraukia. (...)

Patarčiau teikti NPD prašymą tik tiems, kuriems pinigų labai reikia čia ir dabar, kuriems ir 10 eurų šiandien reiškia daug: naujus batus vaikui, būtinojo poreikio krepšelio papildymą. Jeigu kalbame apie būtinąjį poreikį, jeigu tu skoliniesi ir tau neužtenka pinigų nuo algos iki algos, tai tikrai prašymą dėl NPD reikia teikti. Bet jeigu tu sugebi išgyventi, tai patarčiau neteikti, nes sukaupti pinigai bus maloni staigmena“, – sako D. Čibirienė.