Verslas

2020.07.04 16:47

Darbo rinkoje paklausiausi inžinieriai, sunkiausia padėtis – paslaugų srityje

Jonė Kučinskaitė, LRT RADIJO laida „10 balų“, LRT.lt2020.07.04 16:47

„Renginių vedėjai, organizatoriai, atlikėjai – tokių profesijų atstovai, kurie turi nuolat bendrauti, ir kurių veikla yra susijusi su žmonių grupėmis, tikrai labai nukentėjo. <...> Inžinieriai, mechanikai, informacinių technologijų specialistai, programuotojai, medicinos personalas – tai specialistai, kurių labai reikia darbo rinkoje“, – LRT RADIJUI sako Užimtumo tarnybos (UŽT) direktorė Inga Balnanosienė.

Birželį baigėsi karantinas, šalyje trukęs net keturis mėnesius. Tiesa, darbo jau pirmosiomis karantino dienomis pirmučiausia netekę jauni, neseniai studijas baigę universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų alumnai sukasi skirtingai. Vieni ir toliau laukia darbo pasiūlymų, tačiau jie vargiai randasi. O štai kiti – patys ėmėsi savo verslo per šią krizę.


Ką parodė koronaviruso sukelta darbo rinkos krizė? Kokie darbuotojai, pagal išsilavinimą, buvo patys pažeidžiamiausi ir jau pirmosiomis krizės dienomis neteko darbo bei kreipėsi į Užimtumo tarnybą? Taip pat kokiems specialistams nei ši, nei ankstesnės krizės nebuvo baisios? UŽT direktorė Inga Balnanosienė sako, kad koronaviruso pandemijos sukelta krizė darbo rinkoje parodė, kokios ūkio sritys tapo itin jautrios tokioms šiuo metu išgyvenamoms permainoms.

Įmonės stengiasi išsaugoti tuos darbuotojus, kurie joms kuria didžiausią pridėtinę vertę, yra lojalūs, pasiekę tam tikrų rezultatų savo darbo vietose, turi patirties, yra lengviau prisitaikantys prie iššūkių ir kitokių darbo sąlygų.

„Tai eksportas, turizmas, viešbučiai, maitinimo paslaugas teikiančios įstaigos, kavinės, restoranai. Bendrai paslaugų veikla pasirodė labai jautri permainoms. Ši pandemija parodė dar ir tai, kad tokioms permainoms neįmanoma pasirengti“, – teigia I. Balnanosienė.

Pasak jos, pažeidžiamiausios tapo dvi socialinės žmonių grupės, daugiausiai besikreipiančios į užimtumo tarnybą. „Tai pagyvenusių žmonių grupė, kuriai darbo galimybės tapo labai ribotos ir, be abejonės, jauni žmonės, – konstatuoja ji. – Jaunų žmonių atleidimai tikrai padidėjo. Palyginti situaciją su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tai net 74 proc. buvo didesnis skaičius besikreipiančiųjų jaunų žmonių.“

Bene per visas krizes daugiausiai atleidžiami yra jauniausi arba jauni darbuotojai. I. Balnanosienė sako, kad taip yra dėl to, kad darbdaviai stengiasi išsaugoti didesnę darbo patirtį ir lojalesnius darbuotojus.

Iš dalies nukentėjo ir darželių auklėtojai, ikimokyklinio ugdymo pedagogai, kavinių verslas, turizmas, nes ta veikla beveik sustojusi buvo.

„Visų pirma, įmonės stengiasi išsaugoti tuos darbuotojus, kurie joms kuria didžiausią pridėtinę vertę, yra lojalūs, yra pasiekę tam tikrų rezultatų savo darbo vietose, turi patirties, yra lengviau prisitaikantys prie iššūkių ir kitokių darbo sąlygų, kurie yra įtraukti į sprendimų priėmimus, – komentuoja UŽT vadovė. – O štai jaunas žmogus dažniausiai yra tik pradedantis darbinę karjerą, jis dar nėra savęs atradęs konkrečioje įmonėje, o tam tikra įmonė dar nėra spėjusi įžvelgti tokiame darbuotojuje kažkokio potencialo galimybių. Natūraliai taip susiklosto, kad tokie darbuotojai įmonei tampa mažiau reikalingi, nei kad specialistai, išdirbę bent kelerius metus.“

Kita priežastis, kodėl darbdaviai lengviau atleidžia jaunus darbuotojus, yra pačio jaunimo požiūris, pastebi I. Balnanosienė. „Jauni žmonės nebijo keisti, nebijo ieškoti, nebijo priimti iššūkių kaip naujų galimybių. Didelė dalis jų netgi išeina patys, – tvirtina pašnekovė. – Jie mato, kad su kiekviena krize atsiveria ir kitos galimybė.“

Jaunimas nebijo jam nelabai mėgstamo darbo. Anot pašnekovės, neretai jis pasirenkamas pagal tai, kad yra gerai apmokamas.

Medikų jau kelis metus trūksta. Per krizę jų paklausa ne tik, kad nesumažėjo, bet dar ir išaugo.

I. Balnanosienė patvirtina, kad sunkiausia darbo ieškoti per šią krizę buvo paslaugų srityje norintiems įsidarbinti jaunuoliams. „Šioje srityje sulėtėjo pats paslaugų teikimas. Renginių vedėjai, organizatoriai, atlikėjai – tokių profesijų atstovai, kurie turi nuolat bendrauti, ir kurių veikla yra susijusi su žmonių grupėmis, tikrai labai nukentėjo. Iš dalies nukentėjo ir darželių auklėtojai, ikimokyklinio ugdymo pedagogai, kavinių verslas, turizmas, nes ta veikla beveik sustojusi buvo“, – sako ji.

Tie, kurie buvo paklausūs darbo rinkoje anksčiau, išliko paklausūs ir karantino metu, tikina UŽT direktorė. „Inžinieriai, mechanikai, informacinių technologijų specialistai, programuotojai, medicinos personalas – tai specialistai, kurių labai reikia darbo rinkoje, – tvirtina ji. – Medikų jau kelis metus trūksta. Per krizę jų paklausa ne tik, kad nesumažėjo, bet dar ir išaugo. Taip pat slaugytojų yra juntamas trūkumas. Darbuotojų trūksta ir logistikos srityje.“

Paklausiausios profesijos, pasak I. Balnanosienės, išlieka lazerių technologijų, informacinių technologijų ir inžinerijos srityse. „Kaip ir keletą metų, taip ir dabar, darbo rinkoje dominuoja tikslieji mokslai“, – sako UŽT direktorė Inga Balnanosienė.

Plačiau – radijo įraše


Parengė Vismantas Žuklevičius

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt