Verslas

2020.06.22 05:30

Oro uostų vadovas skeptiškai vertina naują valdžios idėją: ar tikrai norime trispalvės ant lėktuvo uodegos už 100 mln. eurų?

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.06.22 05:30

Lietuvos oro uostai po rekordinių 2019 m. dar įspūdingesnių laukė 2020-ųjų. Tačiau graži pasaka, kuri, rodėsi, nesibaigs, virto tikru košmaru. Skaičiuojama, kad Lietuvos oro uostų pajamos dėl sumažėjusių skrydžių šiais metais smuks apie 50 proc., panašiai tiek pat turėtų būti mažiau ir keleivių. 

Pokalbio su Lietuvos oro uostų vadovu Mariumi Gelžiniu atvykstu į vos prieš keletą dienų Vilniaus oro uoste atidarytą prabangų VIP terminalą. Dar prieš keletą mėnesių buvo planuojama iš šio terminalo į „Euroviziją“ išlydėti grupę „The Roop“, tačiau visi planai žlugo, į Europą atslinkus koronaviruso šešėliui.

Užlipus į antrą VIP terminalo aukštą, kuriame įrengta konferencijų salė, mus pasitinka didžiuliai vitrininiai langai su vaizdu į plieninius paukščius. Tolumoje – jau kiek pamiršti, bet labai laukiami vaizdai – į dangų ir vėl kyla lėktuvai.

Lietuvos oro uostų vadovas M. Gelžinis tikina, kad laikotarpis buvo nelengvas ir, nors šiais metais iš Lietuvos oro uostų planuojama perpus mažiau krypčių (2019 m. jų buvo 92), kiekviena žinia apie atsirandantį maršrutą verčia šypsotis.

Apie tai, kodėl Lietuvai neapsimoka turėti nacionalinio oro vežėjo, ar galima koronavirusu apsikrėsti lėktuve ir kodėl gali nelikti Vilniaus ir Kauno oro uostų, pasakoja M. Gelžinis.

– Ar metų pradžioje, kai virusas plito tik Kinijoje, pagalvojote, kad jau visai greitai jis atkeliaus ir į Lietuvą?

– Tikrai ne, tokių mastų nesitikėjome. Galvojome, kad bus apribojimų, daugiau patikrinimų ir kitų procedūrų, bet, kad visi orlaiviai bus uždaryti ant žemės, tokių minčių tikrai nebuvo.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrė Lietuvos oro uostai, į Lietuvą atslinkus koronavirusui?

– Visų pirma, kaip užtikrinti darbuotojų saugumą, nes, paskelbus karantiną, mes buvome pirmieji vartai, pro kuriuos žmonės patenka į šalį, o per visus tris oro uostus įmonėje dirba 650 darbuotojų. Antras klausimas – finansinė įmonės situacija, nes turime išgyventi, turime išlaikyti struktūrą, nes oro uostai, kad ir mažomis apimtimis, turėjo būti paruošti veikti bet kurią minutę. Trečias – kaip atgaivinti veiklą po karantino, kadangi, kad ir kas vyktų pasaulyje, nieko nėra amžino.

– Ar bent vienas Lietuvos oro uostų darbuotojas buvo užsikrėtęs koronavirusu?

– Ačiū Dievui ir ačiū kolegoms už sąmoningumą, kad tokio atvejo neturėjome.

– 2019 m. Lietuvos oro uostams buvo rekordiniai, sulaukta apie 6,5 mln. keleivių. Kiek keleivių planuojate šiais metais ir kokie dabar rezultatai?

– Planuojame, kad bendras keleivių skaičius per šiuos metus visuose oro uostuose bus apie 3 mln. (51 proc. mažiau nei 2019 m.).

Gegužės mėnesį, skaičiuojant visus Lietuvos oro uostus, keliavo (išvyko ir atvyko) daugiau nei 4 tūkst. žmonių. Birželio viduryje jau apie 13 tūkst. keliautojų visuose oro uostuose. Vertiname atsigavimo pagreitį kaip labai gerą ženklą, kad aviacija pasiruošusi startuoti iš naujo. Taip pat planuojame, kad bendras skrydžių skaičius šiais metais, skaičiuojant visus oro uostus, bus apie 44 tūkst. (30 proc. mažiau nei 2019 m.).

Jei nebus jokių didesnių neigiamų pokyčių (antra pandemijos banga, didelė ekonominė krizė globaliu mastu ar Europoje), bendras 2019 m. Lietuvos oro uostų keleivių ir skrydžių skaičius turėtų grįžti 2021 m. pabaigoje.

– Kokiomis kryptimis iš Lietuvos jau galima skristi į užsienį?

– Šiuo metu (pokalbis vyko birželio 18 d. – aut. past.) iš viso jau yra 18 skrydžių krypčių, skaičiuojant visus Lietuvos oro uostus, jų daugėja kiekvieną savaitę. Nuo liepos mėnesio Lietuvos oro uostuose turėtų startuoti dar keliasdešimt skrydžių krypčių, kurias pradėti oro bendrovės jau yra pateikusios prašymus. Taip pat prasideda užsakomieji skrydžiai atostogų kryptimis („Tez Tour“ ir „Novaturas“ pradeda keliones į Graikiją bei Bulgariją).

Norą skraidinti iš Lietuvos oro uostų pareiškė beveik visos oro bendrovės, kurios čia veikė iki karantino pradžios, tai vertiname kaip labai gerą atsigaunančios aviacijos ženklą. Kai kurios bendrovės, tikėtina, dar dėliojasi skrydžių planus.

– Praėjusiais metais Lietuvos oro uostai uždirbo daugiausia per visus veiklos metus, galbūt teko skaičiuoti, kiek Lietuvos oro uostų pajamos smuks 2020 metais?

– Praėjusiais metais Lietuvos oro uostai gavo apie 48 mln. eurų pajamų. Tai yra apie 13 proc. daugiau nei 2018 m. Matome, kokie keliautojų srautai, skrydžiai, todėl skaičiuojame, kad mūsų pajamos šiais metais kris apie 50 proc. Šis skaičiuos dar gali varijuoti tarp 50–60 proc., sunku pasakyti.

– Ar dėl sumažėjusių pajamų teko atleisti darbuotojų?

– Darbuotojų neatleidome. Pačioje pradžioje, kol įvertinimo situaciją ir atlikome būtinuosius veiksmus, beveik visi įmonės darbuotojai, apie 90 proc., iki birželio buvo išėję į dalinę prastovą. Nuo birželio 1 d. visi įmonės darbuotojai grįžo į darbą.

– Birželio 16-oji buvo paskutinė karantino diena, o tai reiškė ir pabaigą privalomai dėvėti kaukes viešose uždarose vietose. Ar Lietuvos oro uostai taip pat atsisako kaukių?

– Esame linkę laikytis tų reikalavimų, kurie buvo karantino metu, – dėvėti kaukes, laikytis atstumo, naudoti dezinfekcinius skysčius. Planuojame prie registravimo vietų išlaikyti stiklines pertvaras, toliau leisti į terminalą patekti tik tiems žmonėms, kurie turės įlaipinimo talonus, o išlydintys asmenys turės atsisveikinti iki terminalo. Tai darome dėl keleivių ir darbuotojų saugumo.

– Dėvėti kaukes bus rekomenduojama ar privaloma?

– Mes prašysime, kad žmonės dėvėtų kaukes ir laikytųsi atstumo. Bus privaloma, bet už to „privaloma“ dažniausiai būna baudos. Šiuo atveju baudų nebus, bet, jei eisite per terminalą be kaukės, tai prie jūsų prieis aviacinio saugumo darbuotojas ir paprašys užsidėti kaukę, tačiau sankcijų nebus, todėl aš ir vengiu žodžio „privaloma“. Tai tikrai nereiškia, kad žmogui be kaukės bus neleista skristi ar bus taikomos nuobaudos.

– Kokiomis nuotaikomis gyvenate dabar, kai skrydžių vis daugiau?

– Pagaliau pradėjome džiaugtis elementariais dalykais. Kiekvienas naujas maršrutas dabar kelia daug daugiau džiaugsmo. Kai kuriais atvejais mes būdavome per daug pesimistiški, o dabartiniai keleivių skaičiai ir skrydžių kryptys nuteikia optimistiškai. Džiaugiamės augimu, nors dabar mėnesio rezultatas prilygsta vienos dienos rezultatui praėjusiais metais.

– 2020 m. pradžioje Lietuvos oro uostai skelbė apie planuojamus naujus infrastruktūros projektus: Vilniaus oro uosto perono rekonstravimą, riedėjimo takų rekonstrukciją, Kauno oro uosto terminalo plėtrą, Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją ir kt. projektus. Kurie iš šių projektų bus pradėti įgyvendinti?

– Vilniaus oro uosto perono rekonstravimas ir riedėjimo takų rekonstrukcija jau vykdoma. Šiuo metu tiek Kauno oro uosto terminalo plėtros, tiek Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos planuojamos, jau yra įvykę abiejų projektų tam tikri paruošiamieji darbai. Realūs rangos darbai gali prasidėti dar šiais metais, tačiau galutinis sprendimas bus priimtas kiek vėliau.

Kalbant apie Kauną, planas turėti terminalą, kuris galėtų aptarnauti iki 2 mln. žmonių. Dabar Kauno terminalas suprojektuotas 800 tūkst. keleivių, tačiau jau 2019 m. keleivių buvo apie 1,2 mln.

– Nors daugelis yra išsiilgę kelionių, vis dar baiminamasi, kad lėktuve galima nesunkiai užsikrėsti koronavirusu, kadangi mažoje patalpoje labai daug žmonių ir visi kvėpuoja tuo pačiu oro. Ar tai tiesa, ar mitas?

– Dauguma šiuolaikinių orlaivių turi oro filtravimo sistemas su didelio efektyvumo kietųjų dalelių oro filtrais, vadinamais HEPA, jie labai efektyvūs, o oro kokybė būna tokia kaip operacinėje. Parduotuvėje tikrai didesnė tikimybė užsikrėsti koronavirusu negu orlaivyje. Nebent elgiamasi nekultūringai.

– Lygiai prieš metu tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulius pranešė, kad, jei keleivių srautai ir toliau augs, tarp Vilniaus ir Kauno planuojama statyti naują oro uostą. Sprendimas dėl statybų turėtų būti priimtas 2022 metais. Ar pritartumėte tam?

– Dabartiniai Lietuvos oro uostai plėtros perspektyvos neturi, jie visi yra miesto ribose. Jei sąlygos leis keleivių srautus auginti iki 13–14 mln., tuomet taip, dabartinė infrastruktūra yra ribota ir ji nebus pajėgi tiek žmonių aptarnauti. Tuomet reikėtų ruoštis ir turėti planą naujam oro uostui. Esant tokiems dideliems srautams, išlaikyti tris oro uostus kuo toliau, tuo bus brangiau. Infrastruktūra sensta, nusidėvi, todėl į ją reikės investuoti tiek pat, kiek kainuotų pastatyti naują oro uostą.

– Kas nutiktų su likusiais oro uostais?

– Statant naują, Vilniaus ir Kauno oro uostus tektų uždaryti. Atviras klausimas būtų dėl Palangos.

– Kiek klientų gali aptarnauti Vilniaus ir Kauno oro uostai?

– Vilniaus oro uostas buvo statytas 3,5 mln. keleivių aptarnauti. Po terminalo praplėtimo Vilnius galėtų aptarnauti apie 7–8 mln. keleivių, praplėtus Kauno terminalą – 2 mln., o Palanga galėtų augti iki 0,5 mln. keleivių. Taigi gauname apie 10 mln. keleivių. Jei jų būtų daugiau, reikėtų plėsti infrastruktūrą, didinti terminalus. Tarptautinės prognozės rodo, kad Lietuva turi potencialo augti iki 14 mln. keleivių.

– Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pasiūlė Vyriausybei steigti nacionalinį oro vežėją – virtualią oro bendrovę. Ar pritariate šiai idėjai?

– Kol kas viskas yra tik idėjos. Neteko matyti nei studijos, nei tikslių skaičiavimų. Idėja turėti nacionalinį oro vežėją iškeliama kiekvienais metais, tačiau nepadaromi darbai ir lieka vizijomis. Kalbant iš Lietuvos oro uostų pozicijos, naudojame įvairius įrankius naujoms kryptims pritraukti. 2019 m. buvome pasiekę 100 krypčių skaičių, o tai rodo, kad mūsų įrankiai veiksmingi.

Jei kalbėčiau iš privataus asmens pozicijos, tai pasaulyje nėra nė vieno gero pavyzdžio, kad tokie projektai būtų sėkmingi. Jie visi žlugę, todėl tai daugiau šalies apsisprendimas, ar Lietuvai tikrai reikia trispalvės ant lėktuvo uodegos ir už tai visa Lietuva yra pasiruošusi per metus mokėti po 100 mln. eurų.

Mano nuomone, nacionalinio vežėjo šiuo metu tikrai nereikia, galime kitais būdais užtikrinti Lietuvos pasiekiamumą ir keleivių skaičiaus augimą.

– 2019 m. Rygos oro uostas keleivių skaičių padidino 10,5 proc. – iki rekordinių 7,798 mln. keleivių, o visi trys Lietuvos oro uostai aptarnavo 6,5 mln. keleivių. Ar kada pavysime Rygos oro uostą?

– Rygą esame jau seniai paviję ir kai kur ją lenkiame. Rygos oro uostas pirmauja todėl, kad „Air Baltic“ prisideda prie tranzitinių keleivių pervežimo. Jeigu žiūrėtume, koks keleivių skaičius iš taško į tašką, tai mes tikrai esame pasiviję ir kartais lenkiame Rygos oro uostą.

– O ar ateis toks metas, kai iš Vilniaus ar Kauno oro uosto galėsim skristi į JAV?

– Manau, tai tikrai realu. Tačiau tai parodys keleivių srautai. Esame ne kartą kalbėję su JAV ir kitų šalių vežėjais, kurie galėtų paleisti tokį maršrutą. Tačiau jiems ne tik svarbu, kad vietiniai keleiviai norėtų skristi į JAV, bet ir tai, kad ir JAV piliečiai norėtų keliauti į Lietuvą. Vasarą gal dar pritrauktume, bet ką amerikietis veiktų pas mus žiemą? Vien mūsų keleivių skaičiaus oro vežėjams neužtenka. Jiems svarbu, kad amerikiečiai norėtų skristi į Lietuvą.

– Gegužės mėnesį buvo paviešinta filmuota medžiaga, kaip Lietuvos oro uostų darbuotojas pervažiuoja Vilniaus oro uosto teritorijoje lakstančią lapę. Kaip vertinate tokį poelgį?

– Telieka tik apgailestauti. Kaip nesitikėjome, kad tokia krizė ateis, taip nesitikėjome, kad ir mūsų įmonėje gali nutikti toks dalykas. Per savo aviacinę karjerą nuo 1998 m. negaliu prisiminti nė vieno tokio atvejo. Visi buvome šokiruoti. Mūsų įmonės kultūra yra už gyvybę, netgi nesvarbu, ar tas gyvūnas būtų pasiutęs, ar ne. Yra humaniškų metodų tai padaryti, todėl mes buvo šokiruoti.

– Lietuvos oro uostai atliko vidinį tyrimą, tai ar pavyko nustatyti, ar lapė buvo pervažiuota tyčia, ar ne?

– Negalime pasakyti, ar tyčia, ar ne. Žmogaus reakcija tuo metu tokia buvo.

– Ar dažnai būna, kad gyvūnas patenka į oro uostą, ir kaip jis iš ten išgabenamas?

– Prieš paukščius naudojame garsines patrankas, oro uostuose mūsų automobiliai turi garsinę įrangą, kuri skleidžia plėšrūno paukščio garsą ir taip nubaido paukščius. Tais pačiais metodais baidomi ne tik paukščiai, bet ir kiti gyvūnai.

Prieš kiekvieną pakilimą oro uosto darbuotojai išvažiuoja ant kilimo tako ir tikrina. Gyvūnai nubaidomi garsiniais signalais. Jei gyvūnas nereaguoja, yra tam tikros tarnybos. Patys suprantate, kad gyvūnas oro uoste nėra juokinga. Jei jis patektų į lėktuvo variklį ar važiuoklę, pasekmės būtų tragiškos.

– Ar yra buvę atvejų, kad Lietuvos oro uoste lėktuvas, kildamas ar leisdamasis, būtų susidūręs su paukščiais?

– Nuolatos taip būna. Lietuvos oro uostuose susidūrimų su paukščių būriais būna iki keliolikos atvejų per metus. Tokiu atveju orlaivis priverstas leistis. Lėktuvas turi būti patikrintas, orlaivio vadas įvertina būklę, tada, jei reikia, kviečia technikus. Pasitarus su technikais, priimamas sprendimas, ar galima skristi, ar ne.

– Kiekviena krizė įneša pokyčių. Štai po Rugsėjo 11-osios teroro aktų buvo pradėti taikyti nauji saugumo reikalavimai. Kokių pokyčių į aviacijos industriją atneš koronavirusas?

– Manau, atsiras daugiau higienos reikalavimų, tai, žinoma, gali lemti ir ilgesnį aptarnavimo laiką. Pavyzdžiui, po Rugsėjo 11-osios atsirado raginimas į oro uostą keleiviams atvykti prieš 2 valandas, tai galbūt prisidės dar koks pusvalandis, jeigu bus reikalavimas ir toliau išlaikyti atstumą, todėl susidarys didesnės eilės ir patikra vyks lėčiau. Tačiau esminių pokyčių neturėtų būti.

– Kokia jūsų vizija būnant Lietuvos oro uosto vadovu?

– Vizija yra tapti regione dominuojančiu oro uostu.