Verslas

2020.06.27 16:10

Karantinas papurtė sezoninę pajūrio darbo rinką: jauni darbuotojai mažiau reiklūs, bet pasirinkimas darbdaviams mažesnis

Linas Jegelevičius, LRT.lt2020.06.27 16:10

Koronaviruso pandemija gerokai sujaukė Palangos darbo rinką šiemet. Dėl karantino darbdaviai ėmė darbuotojų žvalgytis vėliau nei įprastai, o sezoninių darbuotojų srauni upė šiemet yra gerokai išsekusi – pratęsus mokslo metus ir egzaminų sesijas, jaunimo, norinčio ir galinčio darbuotis didžiausiame šalies kurorte, yra mažiau.

Kitiems tėvai yra paliepę kol kas sėdėti namuose. Tačiau Palangos verslininkai džiaugiasi ir kita naujos tikrovės medalio puse – ieškantys darbo, ypač „miljenilsai“, tai yra jaunuoliai gimę jau šiame tūkstantmetyje, šią vasarą yra mažiau reiklūs, kelia mažiau sąlygų darbdaviui ir labiau džiaugiasi gavę bet kokį darbą.

Įdarbinimo pažeidimai – tie patys

„Jaunimas šiais laikais yra itin išprusęs, žino darbo įstatymus, savo teises ir darbdaviui paprastai kelia didelius reikalavimus – kad būtų kelios darbo pertraukėlės, žinoma, patrauklus atlyginimas, motyvuojanti darbo aplinka ir t. t. Šiemet mažiau girdėjau tokio pobūdžio pageidavimų,“ – LRT.lt sakė užeigos „Paršelio rojus“ Šventojoje savininkas Gintautas Rekašius.

LRT.lt kalbinti pašnekovai pastebėjo, kad darbdaviai Palangoje tampa sąžiningesni ir labiau gerbia savo darbuotojus, tačiau pagrindiniai fiksuojami pažeidimai Palangoje kiekvienais metais tie patys: nepilnamečių ir nelegalus darbas, ypač savaitgaliais, kuomet yra didžiausi žmonių srautai.

Be to, pastebima, kad šiais metais atsiradus prievolei nurodyti būsimam darbuotojui jo ar jos atlyginimą, toli gražu ne visi darbdaviai tai daro.

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius neatsakė į LRT.lt paklausimą informacijai apie šiam sezonui būdingiausius pažeidimus, vykdytus reidus.

Geras darbdavys – tarsi loterija

LRT.lt kalbinti jaunuoliai teigė, kad geras darbas Palangoje – tarsi loterija.

„Pas gerus darbdavius sunku įsidarbinti. Jų darbuotojų komandos – tvarios, darbuotojų kaita – maža. Be to, tokie darbdaviai yra labiau linkę pasikliauti vietiniais darbuotojais arba atvykusiais iš aplinkinių savivaldybių. Vien dėl to kad jiems tokiu atveju nereikia parūpinti laikino būsto čia“, – LRT.lt sakė Domantas, atvykęs dirbti į Palangą iš Panevėžio.

17-metis Augustas iš Šiaulių apskrities su LRT.lt dalijosi savo karčia darbo paieškos Palangoje patirtimi: „Labai norėjau vasarą padirbėti Palangoje, tačiau mano potencialus, kaip sakau, „pirmas pasitaikęs“ darbdavys buvo nesąžiningas. Jis man pažadėjo darbo vietą. Turėjau pradėti dirbti šią savaitę, skubėjau atvykti iš Šiaulių, bet paskambinęs jis man pranešė, jog mano darbo vietą užėmė kitas jaunuolis.

Aš buvau šokiruotas... Tada jis dar kelias dienas „tempė“, kartodamas, jog jis atidarys dar vieną elektrinių paspirtukų nuomos punktą, kuriame aš dirbsiu. Tačiau tai liko pažadu – jo skambučio nebesulaukiau. Teko verstis kūliais, kad Palangoje greitai rasčiau kitą darbą. Laimei, jį radau, tačiau tokie „aferizmai“ man atėmė daug brangaus laiko ir kainavo daug nervų.“

Tikina – suburti komandą lengviau

Baro „Resort pub“ direktorė Sandra Kakhiani LRT.lt sakė, kad šiais metais dėl koronaviruso suburti baro komandą nebuvo sunku.

„Tam įdėjau palyginus tikrai nedaug pastangų. Ankstesniais metais tekdavo atsakyti į dešimtis, kaip sakau, „tuščių“ skambučių. Tai yra tie, kurie tik domėdavosi, teiraudavosi“, – sakė S. Kakhiani, kuri ne vienerius metus praleido emigracijoje Londone.

„Visų savo darbuotojų prašau nedaug – būti sąžiningais, darbščiais, punktualiais, gerai atlikti jiems pavestą darbą. Naudotis mobiliais telefonais darbo metu nedraudžiu, bet ir neskatinu“, – juokėsi pašnekovė.

Anot jos, apie 70 proc. jos šiųmečių darbuotojų bare triūsė ir pernai.

„Toks procentas – tikrai didelis Palangoje. Kitur darbuotojų kaita – daug didesnė. Matyt, aš gerai vadovauju, kad jie nebėga iš manęs?“ – jaukavo S. Kakhiani.

Anot jos, sunkiausia pasamdyti gerą virėją, kurių Lietuvoje trūksta. „Mano virėjai – iš aplinkinių miestų“, – sakė S. Kakhiani.

Sezono pradžia po karantino gera

Anot pašnekovės, birželio pirmoji pusė – daug žadanti.

„Matau daugiau žmonių ir mūsų bare, ir visoje Palangoje. Žmonės psichologiškai labai pavargo nuo „kovido“ isterijos – nori „pabėgti“ iš savo aplinkos, atvyksta į Palangą nors ilgam vakarui ar dienai,“ – sakė S. Kakhiani.

Bendrovės „Timotis“, prekiaujančios ledais lauko paviljonuose, direktorius Robertas Reinikis LRT.lt sakė, kad komandą šiemet suburti pavyko vėliau, nei įprasta, bet pradžia atrodo neblogai.

„Turint omenyje, kad viskas dėl koronaviruso buvo užsidarę, viskas kol kas atrodo neblogai. Gegužės gale dar neturėjome nė vieno darbuotojo, nors paprastai tokiu metu darbuotojų kolektyvas jau būna seniai suburta. Tik birželio viduryje baigėme komplektuoti savo komandą“, – sakė jis.

Anot R. Reinikio, samdyti ledų pardavėjus niekada nebūna itin sunku, nes ledais dažniausiai prekiauja nepilnamečiai.

„Kiti darbdaviai jų dažniausiai kratosi. Šiemet 15 ledų pardavimo taškų įdarbinome apie 30 moksleivių. Dauguma jų – palangiškiai, yra ir kretingiškių,“ – sakė pašnekovas.

Prekiauti ledais tampa nemadinga

R. Reinikis pastebi naujus vėjus kurorto ledų prekyboje – šiuolaikiniam šešiolikmečiui prekiauti ledais jau dažnai atrodo pastas ar nemadingas darbas.

„Anksčiau ledais mielai prekiaudavo ir aštuoniolikmečiai, tačiau šiemet jau esame įdarbinę daugiausiai keturiolikmečių, – pastebėjo R. Reinikis. – Žinoma, dominuoja mergaitės ledų pardavėjos.“

Visi vaikai gauna valandinį atlyginimą.

Anot pašnekovo, kol kas prekyba aktyviau vyksta tik savaitgaliais. „Kaip sakau, Palanga kol kas savaitgalinė“, – pastebėjo jis.

R. Reinikis atkreipė dėmesį ir į tai, kad kai kurie vaikai bijo bendrauti, todėl nėra linkę pasirinkti ledų pardavėjų darbo.

„Kai kurie vaikai bijo bendrauti, jaučia kitas baimes – tokių vaikų netgi daugiau dabar. Neretai kai kurie vaikai mano, kad jie, įsidarbinę pas mus, galės prekiaujamais ledais smaližiauti tiek, kiek panorės. Pastaraisiais metais stebiu daugiau, kaip sakau, jaunųjų verslininkų – vaikų, kurie paprašo savo draugų nupirkti ledų „Maximoje“, o paskui, nustatę savo antkainį, parduoda juos mūsų ledų taške“, – šypsojosi pašnekovas.

Koją pakišo nukelta egzaminų sesija

Užeigos „Paršelio rojus“ Šventojoje savininkas G. Rekašius LRT.lt teigė, kad šiemet surinkti darbuotojų komandą nebuvo itin paprasta.

„Dalis jaunimo dar mokosi, laiko egzaminų sesijas. Jie negali planuoti savo vasaros, atostogų. Tai ir mums, pajūrio verslininkas, apsunkino kolektyvo rinkimą“, – sakė verslininkas.

Jis paskaičiavo, kad per 28 užeigos gyvavimo metus užeigoje buvo įdarbbinta daugiau nei tūkstantis darbuotojų.

„Praėjusį šeštadienį prie manęs „paršelyje“ priėjo toks barzdotas vyras ir klausia: „Jūs manęs neprisimenate?“ Sakau, kad ne. O jis man sako: „Aš pas jus dirbau 1998 metais.“ Net savo keturiolikmečiui sūnui jis pamojo: „Sūnau, čia mano pirmasis darbdavys!“ – juokėsi G. Rekašius.

Anot jo, dabar jaunimas darbdaviui yra itin reiklus: „Jie gerai žino savo teises, bet toli gražu ne visada atsimena pareigas. Jiems turi būti įdomu dirbti. Kaip sakau, dabar darbdavys turi „bėgti“ paskui savo darbuotoją, kad nuspėtų, kas jį ar ją motyvuoja, kas yra „ant trendo.“

„Atskira tema – darbuotojų naudojimosi mobiliu telefonu darbo metu klausimas. Dauguma tiesiog primygtinai prašo leisti jais naudotis ir darbo metu,“ – pridūrė verslininkas.

Nuo klientų pretenzijų ir skundų apsaugo draudimas

Reiklesni tapo ne tik darbuotojai, bet ir klientai.

„Jau pradėjau draustis civilinės atsakomybės draudimu, kad išvengčiau bet kokių netikėtumų. Pavyzdžiui, pernai vasarą vienas mūsų emigrantas pas mus godžiai krimsdamas žirnius su kiaulės koja nusilaužė danties karūnėlę. Jis pakėlė tokį vėją, kad ojojoj. Jis manęs laukė bene keturias valandas, kol atvažiavau į Šventąją. Vyras grasino visais įmanomais teismais. Net sujungė mane su savo stomatologe Kaune. Vardan šventos ramybės, sumokėjau jam 300 eurų iš savo kišenės, o jis pasirašė raštą, kad neturi jokių pretenzijų,“ – prisiminė G. Rekašius.

Anot jo, sezono pradžia – visai nebloga.

„Gegužė mums – net geresnė nei pernai. Visi pavargo nuo koronaviruso“, – sakė G. Rekašius, kuris šią vasarą „Paršelio rojuje“ įdarbina 30 darbuotojų.

Įdomi Užimtumo tarnybos statistika

Nors sezoninių darbuotojų pasiūla Palangoje šiemet yra mažesnė, tačiau tai neatsispindi Užimtumo tarnybos statistikoje.

Anot Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento administracijos Bendradarbiavimo koordinatorės Daivos Kniežienės, nuo karantino pradžios, t. y. kovo 16 d. iki birželio 15 d. į Užimtumo tarnybos Klaipėdos KAD Palangos klientų aptarnavimo skyrių kreipėsi 424 bedarbiai – tai 17,5 proc. daugiau, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai į Užimtumo tarnybą kreipėsi 350 Palangos savivaldybės darbo neturinčių asmenų.

Anot jos, bendras Palangos savivaldybės bedarbių skaičius birželio 15 d. siekė 1 014. Tai 48,2 proc. daugiau nei 2019 m. birželio 15 d., kai bendras Palangos savivaldybės bedarbių skaičius siekė 525.

„Bet pastarąsias savaites stebima teigiama tendencija, kad bedarbių skaičiaus augimo tempai lėtėja. Birželio 15 d., t. y. tryliktąją karantino savaitę, Palangos savivaldybėje 11,6 proc. darbingo amžiaus gyventojų neturėjo darbo. Dvyliktą karantino savaitę (birželio 8 d.) – 11,9 proc. Dešimtą (birželio 1 d.) – 12,5 proc. Aštuntą ir septintą karantino savaitėmis nedarbas Palangos savivaldybėje siekė 12,9 proc. Nuo karantino pradžios nedarbas Palangos savivaldybėje ūgtelėjo 1 proc. punktu, t. y. nuo 10,6 proc. iki 11,6 proc. tryliktą karantino savaitę,“ – D. Kniežienė sakė LRT.lt.

Nuo balandžio 5 d. iki birželio 18 d. į Užimtumo tarnybą dėl paramos kreipėsi 759 Palangos savivaldybės savarankiškai dirbantys asmenys.

Tuo pačiu laikotarpiu prastovas registravo ir prašymus dėl subsidijų pateikė 187 Palangos savivaldybėje veikiančios įmonės, kuriose prastovose yra 1 597 darbuotojai.

Darbų pasiūla išaugo

Birželio 15 d. Palangos savivaldybės darbdaviai buvo pateikę 87 darbo pasiūlymus. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., darbo pasiūlymų buvo pateikta 13,8 proc. daugiau.

„Nuo gegužės pabaigos jaučiamas didesnis aktyvumas darbo rinkoje, darbdaviai pateikė 23 proc. daugiau darbo pasiūlymų lyginant su gegužės pradžia,“ – teigė D. Kniežienė.

Daugiausia darbo pasiūlymų pateikta kambarinėms, valytojams, socialiniams darbuotojams. Didesnės įsidarbinimo galimybės buvo viešbučių sektoriaus darbuotojams, virėjams ir pardavėjams-kasininkams. Jaunimui didėjo pasiūla dirbti barmenais, padavėjais, viešbučių administratoriais, kambarinėmis, picų ruošėjais, saugos darbuotojais, pagalbiniais darbininkais statyboje, pardavėjais.

Anot D. Kniežienės, kurortai šiemet neišsiskiria sezoniniais darbo pasiūlymais: Palangoje registruotos 8 laisvos darbo vietos kambarinėms ir pagalbiniams darbininkams, Druskininkuose – 3 pagalbiniams darbininkams ir valytojams, Nidoje, Šventojoje ir Birštone – nė vieno darbo pasiūlymo.

Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų neturi darbo Ignalinos (17,3 proc.), Lazdijų ir Zarasų r. savivaldybėse (po 17,2 proc.). Žemiausi registruoto nedarbo rodikliai fiksuoti Neringoje – 3,9 proc., Klaipėdos r. – 6,6 proc., Kretingos r. – 8,0 proc.