Verslas

2020.06.18 22:35

Elektroninės prekybos kova – Lietuva nelygioje konkurencijoje su trečiosiomis šalimis

Izabelė Pukėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.06.18 22:35

Lietuvos prekybininkai sako dalyvaujantys nelygioje konkurencinėje kovoje su verslais iš trečiųjų šalių, tų – kurios nėra Europos Sąjungoje. Daugiausiai iš Kinijos, kitų Azijos šalių atkeliaujančios mažos vertės prekės neapmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu, todėl dažnai yra pigesnės už Lietuvoje parduodamas prekes.

Užsienio verslininkai tokia lengvata esą piktnaudžiauja ir siųsdami prekes klaidingai nurodo mažesnę jų vertę, kad mokesčio išvengtų. Lietuvos prekybininkai pasigenda efektyvesnio muitinės darbo, kuri anot jų, neužtikrina, kad prekių vertės deklaracijos būtų teisingos. Tokia tvarka esą valstybei kainuoja šimtus milijonų eurų ir tūkstančius darbo vietų.

Vilnietė Vilma ruošiasi remontuoti butą, todėl parduotuvėje ieško apdailos detalių. Gerų idėjų moteris rado ir internete – tapetai jau pakeliui iš Kinijos, tiesa, ne dėl kainos, o dėl grožio.

Panorama. Pirmoje metinėje kalboje Nausėda pareiškė, kad politinės atsakomybės kartelė pasiekė dugną

„Būtent tie, kurios užtikau, mano vizijoje puikiausiai tinka tam kambariui. Tiesiog įsivaizduoju, kaip tas kambarys atrodys su konkrečiais tais tapetais“, – sako vilnietė.

Verslininkai, prekes parduodantys Lietuvoje, sako dalyvaujantys nelygioje konkurencinėje kovoje su verslu iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kinijos.

„Iš principo lyginant su tais kurie prekes iš trečiųjų šalių ima, jie nežino, ką gauna – ir dėl kokybės, dėl saugumo, kaip ji supakuota, kaip atvažiuos, ar geros būklės. Mes visas prekes, kurios atvažiuoja, patikriname ir žmogus gauna geros kokybės prekę. Yra papildomos išlaidos, kurių nematai galutinėje sąskaitoje, kuri pateikiama klientui – išlaidos ir patikrinimui, tiekimui, vežimui“, – pabrėžia „Kubės direktorius Valentinas Bedulskijus.

Prekybos įmonių asociacijos teigimu, pernai dėl elektroninės prekybos su trečiosiomis šalimis Lietuvos mažmenos sektorius negavo 142 milijonų eurų pajamų.

„Tikėtina, kad jeigu sugrįžtų tų elektroniniai pasipirkimai, o tikimybė didelė, nes laikas žmonėms yra svarbus ir jie tų prekių nori greičiau, nelaukti tų 40 dienų, kol jos atkeliaus iš Kinijos, tai būtų susigrąžintos ir darbo vietos – mūsų skaičiavimais tai apie 1500 papildomų darbo vietų“, – teigia Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.

Fizines parduotuves į internetines pirkėjai dažniausiai iškeičia ieškodami įsigyti rūbų, avalynės, elektroninių prietaisų, žaislų. Tokios prekės dažnai pigesnės: jeigu jų vertė mažesnė nei 22 eurai, taikoma pridėtinės vertės mokesčio lengvata. Todėl anot prekybininkų, trečiųjų šalių verslininkai parduodami brangesnes prekes, nurodo neteisingą – mažesnę jų vertę, kad galėtų mokesčio nemokėti. Po metų jo lengvatos Europos Sąjungoje nebeliks.

„Verslininkas norėdamas daryti verslą ES turės per atstovą registruotis PVM mokėtoju kažkurioje iš ES šalių ir pirkimo metu pirkėjas sumokės tos šalies PVM pardavėjui, kuris iš trečiosios šalies siųs siuntas. Jis savo ruožtu tuos pinigus surinks ir turės juos pateikti mokesčių administratoriui per PVM deklaracijas. Pardavėjas norėdamas sąžiningai vykdyti verslą privalės teisingai deklaruoti“, – aiškina muitininkas.

Tačiau toks pakeitimas, anot prekybininkų atstovų, problemos nesprendžia.

„Pardavėjai vis tiek galės deklaruoti mažą prekės vertę ir jūs mokėsite mokestį nuo tos prekės vertės. Tarkim jūs nusipirkote prekę už 100 eurų, bet pardavėjas parašė, kad prekės vertė tik du eurai. Tai nuo dviejų eurų 21 procentas yra beveik niekas“, – nurodo ESTEP analitikas Titas Budreika.

Prekybininkai stebėdami tendencijas prognozuoja, kad verslas internetu ateityje plėsis.