Verslas

2020.06.20 17:54

Karantinas baigėsi, bet kai kas liks gal net visam laikui: kaip atrodys bankų, prekybos centrų ir kitų įstaigų paslaugos

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.06.20 17:54

Per karantiną džiaugiatės galimybę nekontaktuoti su žmonėmis ir pristatytas prekes ar maistą pasiimti tiesiog nuo durų slenksčio? O gal džiugino galimybė konsultacijas gauti telefonu neišeinant iš namų? O gal labiausiai patiko tai, kad gavus siuntą nereikia pasirašyti, nes užtenka nusifotografuoti? Jei taip, tokias paslaugas teikiančių bendrovių atstovai turi blogų žinių – karantinui pasibaigus kai kurių iš šių galimybių ir paslaugų gali nebelikti. Tačiau kai kas liks.

Dezinfekcinis skystis, panašu, dar kurį laiką išliks dažnu palydovu, o pasikonsultuoti su banko atstovu, tikėtina, bus galima tik tam iš anksto užsiregistravus. Vis dėlto kai kuriuos džiuginusio bekontakčio maisto prekių ar maisto išsinešti pristatymo gali ir nebelikti. Apie tokius pokyčius pasakoja LRT.lt kalbinti bendrovių atstovai.

Jie pripažįsta, kad bene daugiausia naudos atnešė prisitaikymas dirbti nuotoliniu būdu, kurį ateityje dauguma bendrovių planuoja taikyti. Taip pat pasiteisino ir kai kurios klientams labiau matomos naujovės, tačiau bendrovių atstovai teigia, kad kitos priemonės reikalauja per didelių resursų arba savo vietos taip ir nerado.

Už pirkinius iki 50 eurų vis dar atsiskaitinėsime bekontakčiu būdu

Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius LRT.lt teigia, kad karantino metu atlikti pakeitimai, kurie leidžia Lietuvoje bekontakte mokėjimo kortele atsiskaityti iki maksimalios 50 eurų sumos, nesuvedant PIN kodo, dar išliks.

„Toks maksimalios sumos limitas yra leistinas pagal teisės aktus. Sprendimas pirmiausia yra bankų rankose, kurie, atsižvelgdami į vartotojų atsiliepimus ir patirtis, gali vėl sumažinti šį limitą, prieš tai iš anksto (prieš 60 dienų) informavę vartotojus.

Stebime padėtį rinkoje, prireikus esame pasirengę konsultuoti rinkos dalyvius arba paskatinti imtis kitų veiksmų, jeigu matytume, kad vartotojai nukenčia“, – sako T. Karpavičius.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi teigia, kad nemažai pakeitimų, kaip ir kitos įstaigos ar bendrovės, įvykdė ir pats bankas: didžioji dalis darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu, klientams buvo uždarytos Lietuvos banko kasos, Pinigų muziejus.

Jos teigimu, darbas karantino metu padarė tam tikrą įtaką darbo kultūrai, bet, kaip sako pašnekovė, kokia vis dėlto bus ta įprasta darbo kultūra po karantino, dar anksti atsakyti.

Į banką – iš anksto užsiregistravus

„Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius LRT.lt teigia, kad bankas ir toliau pirmenybę teiks konsultacijai užsiregistravusiems klientams. Anot jo, tokia aptarnavimo tvarka išliks dėl kelių priežasčių.

„Gyventojai per karantiną priprato iš anksto registruotis, iš klientų gauname teigiamų atsiliepimų, kad galima lengviau planuoti savo laiką, nereikia laukti gyvose eilėse. Taip pat siekiame kontroliuoti klientų eiles ir didesnius žmonių susitelkimus uždarose patalpose, išliekant didelei tikimybei, kad COVID-19 gali vėl suaktyvėti rudens sezono metu“, – komentuoja S. Abraškevičius.

Banko „Luminor“ vardu LRT.lt pateiktame atsakyme nurodoma, kad buvo pakoreguotas darbo organizavimas – klientai daugiau paslaugų galėjo gauti nuotoliniu būdu.

Pokyčių sulaukė ir banko darbuotojai, kurie dirbti persikėlė iš namų. Kaip nurodoma „Luminor“ atsakyme, bankas jau pristatė savo darbuotojams nuolatinį lankstų darbo laiką ir darbo vietą. „Siūlome savo darbuotojams dirbti 2–3 dienas per savaitę iš biuro, o likusį laiką – nuotoliniu būdu, suderinus tai su vadovu iš anksto“, – nurodoma komentare.

Apie pusę bankų klientų klausimų pavyksta išspręsti telefonu

SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė LRT.lt teigia, kad paskelbus karantiną SEB bankas visų pirma pakeitė klientų aptarnavimą banko skyriuose – dėl saugumo banko skyriai priima tik iš anksto užsiregistravusius klientus dėl būtinų paslaugų, kurios suteikiamos banko skyriuje.

„Darėme klientų apklausas, teiravomės, ar jiems tai yra patogu ir absoliuti dauguma klientų, kurie aptarnaujami skyriuje po išankstinės registracijos, teigia, kad ir ateityje norėtų tokiu būdu spręsti savo finansų klausimus“, – atkreipia dėmesį S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Jos pastebėjimu, naudos atnešė ir darbuotojų perskirstymas – dalis klientų aptarnavimo skyriuje dirbusių darbuotojų persikėlė į konsultacijų centrą. Anot S. Gutauskaitės-Bubnelienės, remiantis banko statistika, apie 40–50 proc. klausimų, dėl kurių klientai norėjo registruotis vizitui, išsprendžiami nuotoliniu būdu.

„Per karantiną gyventojai tris–keturis kartus dažniau negu įprastai dėl finansinių klausimų konsultuojasi nuotoliniu būdu, nuo karantino pradžios suteikėme beveik 8 000 vaizdo konsultacijų internetu, kai su banko specialistu galima pasitarti realiu laiku ir matyti jį kompiuterio ekrane“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Ji primena, kad didžiąją dalį paslaugų klientai ir taip galėjo gauti nuotoliniu būdu, tad didelių pokyčių kai kuriose srityse nė nereikėjo.

Taip pat, sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė, banko darbuotojai jau anksčiau buvo išbandę nuotolinį darbą, todėl sunkumų nekilo. „Nors nemaža dalis kolegų bus pasiilgę biuro, nuotolinio darbo kultūrą planuojame puoselėti ir toliau, nes ir įprastomis sąlygomis ji padeda darbuotojams užtikrinti darbo ir gyvenimo balansą bei padidinti motyvaciją“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Saugumo priemones prekybos vietose taikys nepaisant reikalavimų

Po karantino apsipirkimas bent kurį laiką nebebus toks, kokį buvome įpratę matyti prieš karantiną. Kaip LRT.lt sako „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė, bendrovės atlikta apklausa parodė, kad saugumas bent kurį laiką liks vienu iš poreikių, lemiančių pirkėjų pasirinkimus.

„Tai žinant ir suprantant, „Rimi“ visose tinklo parduotuvėse įveda saugumo standartą, kuris bus taikomas nepriklausomai nuo pasikeitusio reguliavimo ar kintančios koronaviruso statistikos. Standartas apima apsaugos priemones, kurios nuo šiol bus prieinamos prekybos centruose, nepriklausomai nuo oficialių reikalavimų“, – nurodo R. Keršienė.

Jos aiškinimu, visose „Rimi“ parduotuvėse išliks priemonės, skirtos pirkinių vežimėlių ir krepšelių dezinfekcijai. Taip pat išliks priemonės, skirtos dezinfektuoti rankoms. Tokią galimybę turės tiek darbuotojai, tiek pirkėjai.

Ji nurodo, kad net ir pasikeitus reikalavimams darbuotojams ir toliau bus matuojama temperatūra, jie bus perspėjami, kad, pajutę bet kokius peršalimo ar kitų ligų simptomus, liktų sveikti namuose.

Paklausta apie pokyčius pačioje bendrovėje, R. Keršienė teigia, kad darbuotojams net ir pasibaigus karantinui ir toliau ketinama suteikti galimybę dalį laiko dirbti iš namų. „Jau iki visos šios situacijos įsitikinome, kad tai – pasiteisinanti praktika, kurią vertina darbuotojai. Biure išliks dezinfekcinių priemonių stotelės, apie asmens higieną primenantys plakatai ir video“, – sako R. Keršienė.

Komentuodama internetinės „Rimi“ parduotuvės veiklą, R. Keršienė teigia, kad elektroninės parduotuvės veiklos pradžią paspartino prasidėjęs karantinas.

„Nuo pat veiklos pradžios atsiskaitymas už elektroninėje parduotuvėje įsigytas prekes atliekamas tik internetu – banko kortele ar per elektroninę bankininkystę. Tokia praktika, kaip ir planuota, bus taikoma visada – prekes pristatantys kurjeriai nepriiminės mokėjimų, taip pat neprašys pirkėjų pasirašyti už pirkinius. Tiesioginio kontakto pirkėjai išvengs ir nepriklausomai nuo pasirinkto prekių atsiėmimo būdo“, – sako R. Keršienė.

Plastikinės pertvaros niekur nedings

Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė nurodo, kad ir karantinui pasibaigus bendrovė toliau seks Sveikatos apsaugos ministerijos skelbiamus nurodymus. „Suprantame, kad šiuo metu drausmė ir savikontrolė yra vienos pagrindinių priemonių pandemijai suvaldyti“, – sako E. Dapkienė.

Vis dėlto bendrovės LRT.lt pateiktame atsakyme nurodoma, kad šiuo metu sunku prognozuoti, kaip keisis situacija, todėl sunku pasakyti, kokie pokyčiai bus išlaikyti ir po karantino.

Kaip LRT.lt sako „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė, tinklo parduotuvėse ir toliau bus siekiama užtikrinti pirkėjų saugumą: išliks plastiko pertvaros, lipdukai, žymintys saugų atstumą.

L. Skersytės teigimu, bendrovė šiuo metu nagrinėja situacija ir dėmesį kreipia ne tik į parduotuves, bet ir į biuro darbuotojus – vykdoma apklausa, siekiant išsiaiškinti, kaip darbuotojai vertina darbą iš namų, su kokiais iššūkiais susidūrė, o galbūt kaip tik mato daugiau privalumų dirbant namuose.

„Įvertinus apklausos rezultatus, bus priimtas sprendimas, kokią darbo iš namų praktiką taikysime ateityje“, – komentuoja L. Skersytė.

Vieno sprendimo tikrai atsisakys – duonos gaminiai nebebus pakuojami

Prekybos tinklą „Iki“ atstovavusi komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė LRT.lt pateiktame atsakyme taip pat nurodė, kad dalis pokyčių išliks, tačiau kai ko bus ir atsisakyta. Kaip pavyzdį I. Baltrušaitienė pateikia duonos gaminių pakavimą.

„Šiuo laikotarpiu duonos skyriuje laikinai pakavome gaminius, tačiau šios praktikos planuojame atsisakyti. Vietoj to, artimiausiu metu bus įrengtos dengtos bandelių ir duonos vitrinos, kurios yra saugesnės nei atviros“, – teigė I. Baltrušaitienė.

Jos tvirtinimu, pokyčių sulauks ir „Iki“ biuro darbuotojai, kuriems ir po karantino planuojama suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu. „Tai buvo galima daryti ir anksčiau, tačiau ne visi darbuotojai tam turėjo technines galimybes“, – pridūrė kiek anskčiau kalbinta I. Baltrušaitienė, tuo metu ėjusi bendrovės komunikacijos vadovės pareigas.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis LRT.lt taip pat tvirtina, kad kai kurie pokyčiai išliks. Anot jo, parduotuvėse neketinama išmontuoti jau įrengtų plastiko atitvarų, kurie atskiria pirkėju ir darbuotojus. Taip pat tolesni sprendimai turėtų būti priimti, atsižvelgus į valstybės institucijų rekomendacijas.

Elektroninės parduotuvės „Barbora“ direktorius Andrius Mikalauskas LRT.lt teigia, kad bene vienu svarbiausiu ilgalaikių pokyčių laiko „Barboros“ plėtrą visoje Lietuvoje bei Latvijoje ir Estijoje.

„Taip pat karantino metu ne tik diegėme naujus sprendimus, bet ir tobulinome jau esamus. Išskirčiau „Drive-in“ paslaugą, į kurios tobulinimą, apklausę klientus ir padarę analizę, šiuo metu investuojame. Paslaugą atnaujinsime iš esmės, kad būtų dar patrauklesnė ir patogesnė“, – sako A. Mikalauskas.

Jis priduria, kad taip pat buvo plečiamas prekių asortimentas, į jį įtraukiant daugiau laisvalaikio prekių. Kaip nurodo A. Mikalauskas, tai – žingsnis link internetinio prekybos centro įkūrimo.

Jo teigimu, per karantiną bendrovė taip pat pastebėjo, kad nuotolinis bendravimas neturi įtakos darbo efektyvumui, todėl, nors jau yra visos galimybės susitikti gyvai, dalis pasitarimų ir toliau bus organizuojama nuotoliniu būdu.

Bekontakčio siuntų pristatymo neliks, bet pasirašyti taip pat nereikės

Siuntų bendrovės DPD atstovas Tomas Vaišvila LRT.lt teigia, kad daugumos pokyčių, dėl karantino atsiradusių benddrovėje, klientai nepajuto.

Tai, ką klientai galėjo pastebėti, galėjo būti siuntų pristatymo pokyčiai: krjeris nebeužeidavo į namus, vietoje parašo planšetėje jis turėjo pateikti savo asmens dokumento numerio paskutinius kelis skaitmenis arba nusifotografuoti karrtu su siunta.

Vis dėlto T. Vaišvila teigia, kad tokios praktikos bus atsisakyta: „Dėl to, kad tai greitesnis procesas, tai čia kaip kur ir kaip kada. Ir žmonės į tai skirtingai reaguoja. Vieniems nepriimtina pasakyti asmens dokumento kažkokius skaičius, kiti nenori fotografuotis. Ne visais atvejais tai yra greičiau. Nes ir kurjeris pats turi susitarti, kur susitikti.“

T. Vaišvila priduria, kad klientų vis dėlto laukia kita naujovė – užsisakę, kad siuntą pristatytų kurjeris, jie nebeturės pasirašyti, o turės pasakyti PIN kodą, kurį gaus dieną prieš siuntos pristatymą.

„Tai nėra kažkas revoliuciškai nauja, bet mes kurį laiką to nenaudojome. Tada nereikia nei fotografuotis, nei ieškoti paso ar pan.“, – sako T. Vaišvila.

„Dėl bekontakčio pristatymo. Turbūt jis neliks toks, koks yra dabar, nes tai per daug sudėtinga mūsų kurjeriams“, – pridūrė T. Vaišvila.

Kilus poreikiui, Lietuvos paštas galėtų pristatyti maisto davinius

Siuntų bendrovės „DHL“ atstovas Mindaugas Pivoriūnas tvirtina, kad siuntų pristatymas, klientų aptarnavimo centrų, kurjerių ir kitų darbuotojų kasdienis darbas po karantino turėtų grįžti į senas vėžes. Daugiau pokyčių galės pajusti nebent bendrovės darbuotojai, o ne klientai.

„Karantino metu atlikta darbo sąlygų apklausa parodė, kad daugiau kaip 90 proc. darbuotojų ir toliau norėtų turėti galimybę dirbti ne biure. Todėl nauja „home office“ politika suteiks lankstesnes darbo sąlygas, geresnį darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, taupys darbuotojų laiką kelionėms į darbovietę.

Taip pat, tokiu būdų išspręsime papildomų biuro plotų problemą, su kuria susidūrėme prieš karantiną, kuomet planavome priimti naujų darbuotojų, tačiau tai ribojo jau „išaugtas“ biuras ir ribota biurų pasiūla“, – komentuoja M. Pivoriūnas.

Lietuvos pašto atstovė Vaida Budrienė LRT.lt teigia, kad per karantino visos kurjerių ir laiškininkų paslaugos buvo atliekamos tik iki durų „Tai, beje, dabar ir išliko. Greičiausiai to laikysimės ir vėliau, nors negaliu pasakyti, ar tikrai taip bus, bet šiuo metu dar yra išlikusios“, – sako V. Budrienė.

Anot jos, prieš tai klientų srautai pašto poskyriuose buvo ribojami. Be to, buvo atsisakyta kai kurių įprastų procedūrų, pavyzdžiui, pasirašymo ant planšetinio kompiuterio. „Jau leidžiame pasirašyti ant planšetės, tik perspėjame klientus nusiplauti rankas“, – teigia V. Budrienė.

Kaip teigia ji, šiuo metu siuntų srautai po truputį grįžta į įprastą situaciją, todėl ir visas Lietuvos pašto darbas normalizuojasi.

„Regionams pasisiūlėme (ir patys pasakė, kad tai darytume ir dar kartą, jeigu būtų ekstremali situacija) visoms savivaldybėms, kadangi mobilieji laiškininkai yra kaimuose, rajonuose, jie nuvažiuoja į bet kurią trobą, tai mes pasisiūlėme išvežioti maisto davinius. Mielai savivaldybės tuo pasinaudojo. Tarp savęs šnekame, kad, jeigu dar vieną ekstremali situacija, tikrai turėtume resursų, mūsų mobilieji laiškininkai, kurie galėtų pasiekti kiekvieną kaimo vietovę“, – tvirtina V. Budrienė.

Maisto pristatymas – toks kaip per karantiną dar bent mėnesį

Maisto pristatymo bendrovės „WOLT“ atstvė Liss Ristal LRT.lt pateiktame atsakyme nurodo, kad bendrovė per karantiną siekė sumažinti kontaktą tarp kurjerių ir klientų – maistas bekontakčiu būdu būdavo paimamas ne tik iš restoranų, tačiau klientams perduodamas jį paliekant prie durų ar įėjimo į pastatą.

Vis dėlto L. Ristal teigimu, bendrovė dar nėra apsisprendusi, ar tokia praktika bus išlaikyta kaip nuolatinė ir karantinui pasibaigus.

„Ketiname ir toliau taikyti tuos pačius pokyčius ir ribojimus bent 30 dienų po to, kai valdžia Lietuvoje paskelbs, kad ekstremalioji padėtis yra atšaukiama. Po to mes, įvertinę situaciją ir visą prieinamą informaciją, įvertinsime, ar nebėra grėsmės ir nebėra rizikos žmonės. Po to palaipsniui grįšime į kasdienį gyvenimą“, – sako L. Ristal.

Maistą pristatančios bendrovės „Bolt“ vadovas Lietuvos Andrius Pacevičius LRT.lt teigia, kad pristatant maistą teko prisitaikyti prie Vyriausybės nurodymų. Siekiant sumažinti klientų ir kurjerių kontaktą, maistas buvo paliekamas prie durų.

„Taip pat šiuo laikotarpiu išplėtėme savo paslaugų paketą ir pradėjome bendradarbiauti su įmonėmis teikiant greito prekių pristatymo į namus paslaugas. Pasibaigus karantinui ir toliau plėtosime savo teikiamų paslaugų paketą“, – komentuoja A. Pacevičius.

Konkretaus atsakymo, ar ir toliau išliks galimybė pasinaudoti bekontakčiu pristatymu, bendrovė pateikti kol kas negalėjo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt