Verslas

2020.06.29 19:34

Perspėja praradusiuosius darbą dėl karantino: geriau skirkite laiko mokslams, nei pulkite darbintis bet kur

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.06.29 19:34

Dalis gyventojų dėl koronaviruso krizės neteko darbo. Labiausiai pandemijos paveiktų sektorių, pavyzdžiui, turizmo atstovams, kurie per karantiną prarado darbą, anot specialistų, keisti darbo srities nevertėtų. Blogiausias scenarijus, jų teigimu, būtų pulti į pirmą pasitaikiusį darbą.

Dirbusi vienoje iš Lietuvos kelionių agentūrų ir per karantiną praradusi darbą, LRT.lt kalbinta Viktorija neslepia, kad nerimauja ne tik dėl savo finansinės, bet ir profesinės ateities. Ilgą laiką pardavinėjusi turistines keliones, moteris svarsto, kaip elgtis toliau: ir vėl ieškotis darbo turizmo sektoriuje, kurį pandemijos sukelta krizė ypač palietė, ar išbandyti naują sritį.

„Ilgą laiką dirbau su turizmu, o dabar neramu, kad įsidarbinus tame pačiame sektoriuje vėl atleis“, – sako Viktorija.

Anot „CV online“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės, per karantiną nemažai įmonių teko priimti rimtus ir nepopuliarius sprendimus atsisveikinti su kai kuriais darbuotojais.

„Tai nebuvo lengvi sprendimai, o darbuotojams – itin skaudus smūgis“, – sako R. Karavaitienė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, didžiausias registruoto nedarbo augimas fiksuotas Druskininkuose. Didžiuosiuose šalies miestuose, išskyrus Panevėžį, registruotas nedarbas nekito. Labiausiai daugėjo bedarbių, dirbusių administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose.

Iš viso karantino laikotarpiu Lietuvos darbdaviai registravo 36 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausia darbo pasiūlymų pateikta kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams.

Darbo pasiūlymų daugėja

R. Karavaitienės teigimu, darbo skelbimų skaičius ėmė sparčiau augti nuo gegužės vidurio.

„Dar nepasivijome prieškarantininio darbo pasiūlymų skaičiaus, bet džiugina gana spartus skelbimų skaičiaus augimas. Pavyzdžiui, prieš prasidedant karantinui, buvo 3 676 aktyvūs darbo pasiūlymai. Karantinui įsibėgėjus [...] turėjome 1 770 aktyvių darbo pasiūlymų, o praėjusią savaitę darbo pasiūlymų skaičius jau siekė 2 519“, – pažymi R. Karavaitienė.

Personalo atrankos įmonės „Indigroup“ įkūrėjas Karolis Blaževičius antrina, kad darbuotojų paieškos atsigauna.

„Atsigavimas gana greitas, greitesnis, nei tikėjomės. Žinoma, kad rinka dar ne tose vėžėse, kuriose buvo anksčiau, tačiau atsigavimas stipriai juntamas darbo skelbimų skaičiumi ir darbdavių drąsos samdyti naujas pozicijas prasme“, – teigia K. Blaževičius.

Rinka dar ne tose vėžėse, kuriose buvo anksčiau, tačiau atsigavimas stipriai juntamas.

Kaip teigia personalo atrankos konsultantė Irma Simonkevičienė, rinka šiuo metu yra pasikeitusi ir nemaža dalis žmonių yra laisvi, todėl ši situacija gali šiek tiek užsitęsti. Darbuotojams, kurie per karantiną neteko darbo, anot I. Simonkevičienės, reikėtų elgtis ramiai.

„Reikėtų nesiblaškyti, nepulti į pirmus pasitaikančius darbus, ypač kalbant apie kvalifikuotus darbuotojus, tarkime, specialistus, turinčius kokių nors specifinių žinių ar patirčių, pavyzdžiui, vadovus. Reikėtų skirti tą laiką profesiniam augimui, tobulėjimui, žinių kaupimui ir pasvarstymams, kaip žmogaus karjera galėtų toliau klostytis, ir ieškoti galimybių įsidarbinti“, – pataria I. Simonkevičienė.

Paklausa gamybos sektoriuje

Pasak „CV online“ rinkodaros vadovės, daugiausiai darbo pasiūlymų šiuo metu pastebima IT specialistams, ypač programuotojams, gamybos, inžinerijos specialistams, klientų aptarnavimo, finansų, bankų, transporto, valdymo sričių darbuotojams. Pašnekovė pastebi, kad būtent karantino metu bene sparčiausiai augo darbo pasiūlymų skaičius, skirtas draudimo srities darbuotojams.

Anot K. Blaževičiaus, ypač paklausūs tokie gamybos specialistai, kaip technologai, inžinieriai ir pan.

„Tai yra patraukli pozicija. Tokio tipo žmonių skaičius yra gana mažas, ypač regionuose, o gamyklos dažniausiai stovi ne Vilniaus centre, o regionuose. Tokių specialistų poreikis kaip buvo, taip ir yra – ieškoma daugiau, nei galima pasiimti iš rinkos. Ta gamybinė sritis išliko stabiliausia, jos darbuotojų pandemija tiesiogiai nepaveikė. Pavyzdžiui, IT specialistų reikėjo kiek mažiau, buvo trumpam sustabdyti atrankos konkursai“, – teigia K. Blaževičius.

Reikėtų nesiblaškyti, nepulti į pirmus pasitaikančius darbus.

I. Simonkevičienė taip pat pastebi, kad darbuotojų paeiškos nėra sustojusios gamybos srityje. Kriziniu laikotarpiu, pasak jos, taip pat ypač vertinami finansų ekspertai.

Dalis sričių susitraukė

Pasak I. Simonkevičienės, darbuotojų atrankos yra kiek sumažėjusios paslaugų sektoriuje ir bendrai tarptautinėse kompanijose.

„Tarptautinėse kompanijose šiuo metu yra tikrai sąstingis, nes Lietuvos rinka nėra didelė ir ji nėra prioritetas – kompanijos sprendžia klausimus didesnėse rinkose.

Manau, kad ir mūsų rinka sulauks tarptautinių bendrovių dėmesio, bet šiai dienai tai yra labiau kažkokių susiklosčiusių situacijų, pavyzdžiui, kai žmogus išeina iš darbo dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, motinystės atostogų, tai tuomet darbuotojo ieškoma, bet planinė organizacijos plėtra yra stabdoma“, – paaiškina I. Simonkevičienė.

R. Karavaitienė pastebi, kad itin mažai yra ir turizmo, kultūros, žiniasklaidos ir teisės sričių darbo pasiūlymų.

K. Blaževičius priduria, kad sumažėjo ir pardavimų sektoriaus pozicijų atrankos, susijusios su verslo poreikiu.

„Žmonių, kurie, tarkime, verslui pardavinėja kokias nors verslo sistemas, tikrai sumažėjo. Aiškus pandemijos pokytis“, – pažymi K. Blaževičius.

Kokį kelią rinktis?

Blogiausias scenarijus ieškant naujo darbo po atleidimo, pasak LRT.lt kalbintos personalo atrankų specialistės I. Simonkevičienės, būtų pulti į pirmą pasitaikiusį darbo pasiūlymą.

„Tarkime, labai giliai nepasvarsčius, kuo kompanija užsiima, ar ta sritis yra mano, ar aš iš tiesų realizuoju savo patirtį, ar ji veda link tikslo, kurį aš turiu savo karjeroje. Bendras patarimas – nesiblaškyti, o susitelkti kryptingam karjeros augimui. Jeigu aš šiandien neturiu darbo, galbūt reikėtų daugiau laiko skirti tobulėjimui ir mokymuisi“, – skatina I. Simonkevičienė.

Ji taip pat pastebi, kad šiuo metu darbo ieškantys žmonės yra linkę keisti sritį.

„Žmonės persvarsto savo karjerą ir iš esmės ją keičia. Apskritai rinkoje matoma tendencija, kad žmonės drąsiau svajoja, drąsiau elgiasi ir keičia savo karjerą: jie persikvalifikuoja, atsisako buvusios pasiekimų ir pradeda naują karjerą. Ši tendencija jau buvo ir prieš karantiną, o, manau, karantinas ją tik paryškins“, – atkreipia dėmesį I. Simonkevičienė.

Paklausta, ar nėra rizikinga grįžti į karantino paveiktą sritį, iš kurios darbuotojas buvo atleistas, I. Simonkevičienė teigia, kad vieno atsakymo nėra – esą kiekviena situacija skirtinga.

„Jeigu žmogui tam tikra sritis iš tiesų patinka ir jis yra puikus profesionalas, jo laukia darbo pasiūlymai, manau, kad jis ir grįš į tą pačią sferą.

Jeigu jis ir iki karantino nesijautė gerai ir tai nebuvo jo sritis, o tiesiog taip susiklostė gyvenimo aplankybės, turbūt karantinas suveikė, kaip išbudinantis elementas, pastūmėjęs apsvarstyti, o ką aš iš tiesų noriu veikti gyvenime. Tokiu atveju veikiausiai toks žmogus ir negrįš į buvusią sritį“, – sako personalo atrankų specialistė.

Rinkoje matoma tendencija, kad žmonės drąsiau svajoja, elgiasi ir keičia savo karjerą.

Paklaustas, ar pastebimi atvejai, kuomet, būdami atleisti iš rizikingų sektorių, žmonės bandytų save atrasti kitoje srityje, K. Blaževičius sako, kad tai priklauso nuo to, kokia yra perspektyva.

„Jeigu žmogus visada svarstė keisti sritį ir galbūt ši situacija jį pastūmėjo taip padaryti, tokiu atveju galbūt būtų visai gerai. Kalbant apie trumpalaikį keitimą, tai eiti į kitą sritį, o po metų vėl grįžti į tą pačią, tai toks dalykas nėra dažnas. Keisti reikia ilgam: investuoti į savo žinias ir pan., ne dėl trumpalaikės karjeros, o dėl ilgalaikės. [...] Ne pandemija turi generuoti tokius dalykus, o pats žmogus“, – akcentuoja K. Blaževičius.

Ragina išsaugoti kompetencijas

K. Blaževičiaus teigimu, keičiant darbovietę, svarbiausia išlikti tokioje pačioje darbo sferoje.

„Jeigu tame sektoriuje dirbo rinkodaros vadovas, tarkime, kelionių sektoriuje, tai jis gali eiti į kitą sektorių, bet jis vis tiek turi likti rinkodaros vadovu. Jeigu žmogus dirbo rinkodaros vadovu ir dabar dirbs pardavimų vadovu, čia yra esminis kitimas.

Žmonėms, kurie visą gyvenimą, tarkime, dirba su rinkodara kelionių agentūrose, galbūt reikėtų pažiūrėti plačiau. Rinkodara visur yra panaši, todėl reikėtų iš tiesų eiti ir bandyti kitą verslo sritį, bet išlaikyti savo kompetenciją“, – aiškina pašnekovas.

Jeigu atlyginimas smarkaii nepakito, vien dėl baimės bėgti iš koronaviruso paveiktų sektorių K. Blaževičius nerekomenduoja.

„Vėlgi, jeigu tam yra objektyvių priežasčių – atlyginimas ir pan. – čia jau pats žmogus turi pasidėlioti savo prioritetus, kiek jam tai tinka, kokie pažadai grąžinti tą atlyginimą į buvusias vėžes, tačiau nerekomenduočiau bėgti vien dėl srities. [...]

Jeigu žmogui buvo sumažintas atlyginimas ir jam tai netinka, reikia konkuruoti su kitų sričių atstovais tokioje pačioje pozicijoje, tarkime, rinkodara, pardavimai ir pan.“, – pataria K. Blaževičius.

Dažnai keičiamas darbas – blogas ženklas

Kaip teigia R. Karavaitienė, darbdavys, rinkdamasis darbuotoją, beveik visuomet stengiasi išsiaiškinti jo išėjimo iš darbo priežastis.

„Įmonės reorganizacija, pakitusios ekonominės sąlygos ar kardinalūs įmonės veiklos pokyčiai yra bene labiausiai suprantamos ir pateisinamos išėjimo iš darbo priežastys“, – sako R. Karavaitienė.

Paklausta, kaip vertinama tai, jei darbuotojas dažnai keičia darbus, ir ar krizės akivaizdoje tai darbdaviui negalėtų asocijuotis su darbuotojo nepastovumu, R. Karavaitienė tvirtina, kad dažnas darbų keitimas – nėra teigiamas ženklas ir gana rimtas signalas darbdaviui, kad ir šiame darbe kandidatas neužsibus. Tačiau darbų keitimas labiau atleidžiamas jauniems žmonėms, kurie dar tik ieško savęs ir savo kelio, sako ji.

„Taip pat labai svarbu ne tik, kaip dažnai keičiami darbai, bet ir tarp kokių sričių, pareigų lygių kandidatas blaškosi. Jei darbas keičiamas, tai turėtų vykti dėl profesinio augimo, geresnių darbo sąlygų, aukštesnio atlyginimo, tobulėjimo, bet jei tiesiog keičiama dėl keitimo ir dirbama tai staliumi, tai barmenu, tai projektų vadovu, tai gali gerokai apsunkinti darbo paiešką. Keičiant darbus turi būti tam tikra logika, pagrįstumas ir perspektyvos“, – pabrėžia R. Karavaitienė.

Ji akcentuoja, kad darbdaviai darbuotoją renkasi ne tik pagal darbo patirtį, išsilavinimą ir turimus įgūdžius, bet ir ir pagal darbuotojo asmenines savybes bei vertybes, todėl vien turima reikalinga darbo patirtis ar išsilavinimas nebūtinai garantuos lengvą įsidarbinimą.

„Renkantis kvalifikuotus darbuotojus atsižvelgiama ir į tai, kas kandidatą motyvuoja daug ir gerai dirbti, ar jis nori mokytis, tobulėti, ar linkęs prisiimti atskomybę ir pan., o nekvalifikuotų darbuotojų paieška dažniausiai supaprastinama iki pačių elementariausių dalykų, ar apskritai žmogus nori ir gali dirbti patikėtą darbą“, – komentuoja R. Karavaitienė.