Verslas

2020.06.16 17:26

Valdančiųjų siūlymas steigti valstybinį banką prasimušė kelią Seime, bus nedelsiant pradėtos konsultacijos su EK

atnaujinta 18.15
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.06.16 17:26

Antradienio vakarę Seime pateiktai valstybinio banko idėjai parlamentarai pritarė. Tokia idėja keliama jau seniai – ji buvo įrašyta ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje, apie ją kalbėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Kaip nurodo pasiūlymą pateikę parlamentarai, idėją paskatino Seime atlikto krizės tyrimo išvados.

Tokiam siūlymui po pateikimo Seime pritarė 69 Seimo narių, prieš – 12, susilaikė – 15.

Daroma išvada, kad valstybinis bankas galėtų būti steigiamas Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu. Jis galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.

Kaip nurodoma Seimo nutarime, Seimas nutarė įgalioti Vyriausybę nedelsiant pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos Struktūrinių Reformų paramos direktoratu dėl techninės pagalbos Valstybinio Plėtros banko steigimo klausimais. Taip pat siūloma svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

„Iš tikrųjų šis nutarimas labai susiję su atliktu krizės tyrimu. Taip pat atliepia darbo grupe, kuri baigė vakar darbą, dėl regionų finansinių paslaugų prieinamumo bei kredito prieinamumo išdavimo. Visur yra ta pati situacija, kad valstybei reikia kurti Plėtros banką ir dalyvauti kreditų įstaigos kapitale“, – pristatydamas nutarimą sakė „valstietis“ Valius Ąžuolas.

Jo teigimu, apžvelgus daugelį ES valstybių buvo pastebėta, kad jos turi tiek plėtros, tiek komercinius bankus.

„Paminėčiau kelis pavyzdžius. Airijos plėtros įstaiga, kuri yra valstybinė, jos vienas iš tikslų – valstybė turi skolinti ten, kur nebeskolina bankai ir kitos kredito įstaigos. Kitų valstybių – Austrijos, Čekijos, Danijos, Ispanijos, Italijos, Kroatijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos – tikslai irgi labai panašūs“, – teigė V. Ąžuolas.

Minėjo didžiųjų valstybių praktiką

Anot jo, net ir didžiosios valstybės – Danija, Austrija, Vokietija – visada akcentuoja, kad smulkioms ir vidutinėms įmonėms labai sudėtinga gauti prieigą prie finansavimo. Taip pat verslas, V. Ąžuolo teigimu, patiria didesnių sunkumų tose valstybėse, kuriose fiksuojama didelį regionų atskirtis.

„Mes tikrai nesame išskirtiniai Pas mus situacija yra tokia pati. (...) 2019 m., lyginant su 2018 m., 70 proc. smulkaus ir vidutinio verslo paraiškų dalis buvo atmesta. Vadinasi, 70 proc. smulkaus verslo negavo finansavimo“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

Jis taip pat pateikia pavyzdį, kad finansavimas sumažėjo ir įvairioms verslo šakoms. Taip pat, V. Ąžuolo tvirtinimu, pasiskolinti norinčiam verslui dažnai iškeliami itin aukšti ar net sunkiai įgyvendinami reikalavimai.

„Deja, mes jau einame to liberalumo, maksimalaus pelno keliu. Deja, bet bankams šiandien svarbus maksimalus pelnas, žinoma, regionuose, smulkiuose versluose maksimalaus pelno neuždirbsi“, – teigė V. Ąžuolas.

Jis taip pat pridūrė, kad bankai atsisako teikti mažesnius kreditus, siekiančius iki 30 tūkst. eurų. „Ta tendencija persirito į dar didesnę „maštabą“ – bankai išeina iš kreditų iki 1 mln. eurų. Vadinasi, visas smulkusis verslas, mažosios įmonės lieka be kreditavimo“, – tvirtino V. Ąžuolas.

Politiko tvirtinimu, COVID-19 pandemija išryškino vyravusias problemas ir parodė, kaip teigia V. Ąžuolas, kad greitai gavėjus pasiekė tik ta parama, kuri buvo teikia per valstybines institucijas.

„Valstybė neturi kitos išeities kaip tik kurti arba valstybinį Plėtros banką, arba dalyvauti kredito įstaigų kapitale ir taip padėti verslui gauti paskolas, gauti finansavimą“, – sakė V. Ąžuolas.

Abejoja, ar toks bankas netaptų korupcijos židiniu

Konservatorė Gintarė Skaistė tvirtino, kad V. Ąžuolo išsakyti argumentai ir visas pristatymas sudaro įspūdį, jog būtų kuriamas ne valstybinis bankas, o fondas.

„Iš jūsų apibūdinimo, visų pirma, tai visai ne bankas, o tam tikras fondas, finansavimo, verslo kreditavimo. Su realiu banko apibūdinimu tai turi labai mažai ką bendro. Žiūrint į patį nutarimo projektą, išties kyla klausimas, kiek toks bankas ar fondas būtų nepriklausomas. Tiesą sakant, žiūrint į dabartinę valstybės įmonių valdymą, matome, kad politikai labai mėgsta kištis“, – sakė G. Skaistė.

Ji pateikė pavyzdį, kai Lietuvos pašto, turinčio pinigų licenciją, valdyba buvo pakeista vienu sprendimu. „Valdyba buvo pakeista per naktį dėl tam tikrų politinės įtakos sprendimų. Ir, beje, neteisėtai. Išties tada kyla klausimas, ar toks bankas netaptų tam tikrų politikų lesykla ar net korupcijos židiniu“, – kalbėjo G. Skaistė.

Ji taip pat teiravosi, kodėl toks siūlymas vėl keliamas dabar, nors jis buvo įrašytas dar „valstiečių“ rinkiminėje programoje per praėjusius rinkimus.

„Ateinate į naujus rinkimus vėl su ta pačia idėja. Ar į 2020 metus keliausite ir per kitus rinkimus vėl tą patį sugalvosite?“ – teiravosi G. Skaistė.

V. Ąžuolas argumentavo, kad tokia idėja pateikta tik dabar dėl to, kad ji tampriai susijusi ne tik su 2008–2009 m. krizės tyrimu, bet ir su darbo grupe, kuri darbą baigę pirmadienį.

„Deja, bet valstybė yra įkaitas tų finansinių įstaigų ir kitų plėtroje. Dėl valdymo, iš tikrųjų Seimas visai neseniai patvirtino didelį fondą, kuris skirtas verslui, patiriančiam sunkumų. (...) Bet šio fondo valdyba ir sprendimai yra pavyzdys ES“, – teigė V. Ąžuolas.

Anot jo, dalį indėlio sudarys verslo indėlis, todėl, kaip paaiškino V. Ąžuolas, tiek verslas, tiek valstybė banko naštą dalinsis pusiau ir nebus galimas atstovavimas vienos pusės pozicijai.

A. Armonaitė: realus poveikis ekonomikai nėra žinomas

Liberalė Aušrinė Armonaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad pristatymas rodo, jog steigiant tokią instituciją bus siekiama konsoliduoti verslo kreditavimo programas.

„Tačiau jūs tai vadinate valstybinio banko steigimu, kas ir suponuoja, kad pretenduos ši organizacija į bankinė licenciją ir dalyvavimą bankų versle. Kritikos, ko gero, yra nemažai tokiai idėjai vien dėl to, kad, ko gero, reikėtų ne 100 mln. eurų, o daug daugiau – poros milijardų eurų, kad tokia įstaiga funkcionuotų konkurencingai“, – kalbėjo A. Armoanitė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad realus poveikis ekonomikai kol kas nėra aiškus ir tai galėtų tapti korupcijos įrankiu: „Jūs dabar teikiate įvairius įstatymų pateikimus, kuriuose atšaukiate valdybų koncepciją. Kodėl šita organizacija turėtų būti nepriklausoma?“

V. Ąžuolas dar kartą pabrėžė, kad valstybė galėtų įsigyti ne daugiau nei 50 proc. kapitalo ir negalėtų būti pagrindiniu valdytoju. Jis taip pat priminė, kad paramą verslui jau teikia ir kitos įstaigos, dėl kurių valdymo skaidrumo abejonių nekyla.

M. Majauskas lygino su sovietmečiu: trūksta valstybinių maisto parduotuvių ir partijos

Konservatorius Mykolas Majauskas siūlymą palygino su sovietmečiu: „Po valstybinio banko ir valstybinių vaistinių, beliks atidaryti valstybines maisto parduotuves ir įsteigti valstybinę partiją. Na, dar sugrąžinti rublį, kad neaugtų kainos. Taip mano akimis atrodo „valstiečių“ programa, išsiilgusiems sovietinių laikų. Aš tuos laikus prisimenu ir jų visai nepasiilgau.“

M. Majauskas kėlė klausimą, kaip, įsteigus valstybinį banką, bus užtikrinta, kad paskolos nebūtų išduodamos atsižvelgiant į partinę priklausomybę.

„Kaip bus užtikrinama, kad paskolos, kurios bus išduodamos, joms juk nebus taikomi viešųjų pirkimų reikalavimai, bet sprendimus priiminės valstybės tarnautojai, pagal jūsų ideololgiją. Kaip bus užtikrinta, kad būtų išvengta interesų konflikto? Kaip bus užtikrinta, kad paskolos nebus duotos pagal politinę ar partinę priklausomybę?“ – teiravosi M. Majauskas.

„Stebinate savo klausimais, – teigė V. Ąžuolas. – Jūs dalyvavote ir darbo grupėje, dalyvavote Biudžeto ir finansų komitete. Pats nuolat keliate klausimus, kaip smulkiam verslui gauti paskolas, kodėl garantijos nėra suteikiamos, kodėl stringa finansų tarpininkų spąstuose. Man atrodė, kad jums taip pat yra suprantama, kaip valstybė turi prisidėti prie to, kad tiek smulkus verslas, tiek kiti gautų finansavimą.“

Jis dar kartą pateikė kitų institucijų pavyzdį, dėl kurių valdymo, anot V. Ąžuolo, nėra diskutuojama.

S. Gentvilas priminė pažadus pritraukti naujus bankus

Liberalas Simonas Gentvilas priminė, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis praėjusiais metais teigė, kad valstybinio banko nebus. Jis taip pat priminė, kad tiek S. Skvernelis, tiek finansų ministras Vilius Šapoka, tiek prezidentas Gitanas Nausėda kvietė Lenkijos bankus kurtis Lietuvoje.

„Atrodo, tobula terpė turėti banką, kaip jūs pastoviai linksniuojate: pelningumas milžiniškas, konkurencijos nėra – tiesiog ateik ir nusigriebk grietinėlę nuo pieno. Klausimas jums – ar ne prieškalėdinis aktyvų, dividendų apmokestinimas, trys atakos prieš „Revolut“ per įvairias komisijas, galų gale parodė, kad jos čia bankas nesisteigs ir konkurenciją įmanoma sudaryti tik valstybiniu banku? Ar ne jūs kalti, kad Lietuvoje ne įsikūrė per šį laikotarpį bankai, o tiesiog susijungė?“ – teiravosi S. Gentvilas.

V. Ąžuolas pripažino, kad anksčiau situacija buvo vertinama kitaip ir, jo teigimu, 2017 ir 2018 m. buvo tikimasi, kad nauji bankai į rinką vis dėlto ateis.

„Mūsų rinka nėra tokia didelė, kad ateitų dar keli žaidėjai ir konkuruotų dėl tų pačių klientų, kuriuos turime. Deja, bet didieji bankai eina kitu keliu – jie nusprendė, kad iki 30 tūkst. paskolos jiems nebeįdomios. Jau nusprendė, kad iki 1 mln. eurų paskolos nebeįdomios. Jie eina didelių paskolų keliu, kur mažai darbo ir didelis pelnas“, – teigė V. Ąžuolas.

Jis dar kartą pabrėžė, kad COVID-19 sukelta krizė ir visa pandeminė situacija išryškino vyravusias problemas.

Opozicija siūlymą laiko priešrinkiminiu triuku

Seimo opozicija sako, kad valstybinio banko sumanymas tėra priešrinkiminis triukas ir siūlo įvertinti, kas dabar yra svarbiau – skolintos investicijos į tokį banką ar atlyginimų ir pensijų didinimas, tačiau dalis parlamentarų tokiam bankui pritaria ir sako, kad jis sudarys konkurenciją komerciniams bankams, verslui bus prieinamesnės paskolos, o periferijos gyventojams – bankinės paslaugos.

Kaip nurodoma nutarime, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl priežasčių, lėmusių 2009–2010 m. krizę.

Biudžeto ir finansų komitetas, vadovaujamas „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo, tyrimo išvadoms pritarė 2019 metų birželio pabaigoje. Šių metų birželį joms buvo pritarta ir Seime.

Idėją ištirti, kodėl per krizę – 2009–2012 metais – tuometiniai valdantieji priiminėjo šalies finansams galbūt žalingus sprendimus 2017 metais pasiūlė grupė parlamentarų: dauguma skilusių socialdemokratų ir „valstiečių“, o taip pat po kelis buvusius „tvarkiečius“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narius.

Seimo nutarime dėl Valstybinio Plėtros banko taip pat nurodoma, kad Seimas konstatuoja, jog Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų Europos Sąjungoje – užima trečią vietą po Estijos ir Graikijos. „Galimybės pritraukti naujus rinkos žaidėjus yra ribotos dėl objektyvių socialinės-ekonominės raidos sąlygų (maža rinka, nepalankios demografinės tendencijos)“, – tvirtinama nutarime.

Jame taip pat pabrėžiama, kad smulkaus ir vidutinio verslo kredito prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o valstybinio Plėtros banko kūrimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą.

Taip pat teigiama, kad valstybinio Plėtros banko kūrimas galėtų paskatinti tvarią konkurenciją bankiniame sektoriuje.

Nutarime tvirtinama, kad Seimas supranta, jog valstybinis bankas „yra perspektyvi alternatyva tradiciniams komerciniams bankams, galinti nukreipti finansinius išteklius projektams, orientuotiems į ilgalaikę socialinę ir ekonominę gerovę“.

Argumentuojama, kad tai yra kitoks veiklos modelis, lyginant su komerciniais bankais, kurie, kaip teigiama nutarime, siekia trumpalaikio pelningumo ir kuriems „neretai trūksta socialinės atsakomybės“.

Valstybinio banko idėją jau anksčiau buvo iškelta ir „valstiečių“ programoje, už tai yra pasisakęs ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasiūlymą pateikė grupė Seimo narių: „valstiečiai“ Valius Ąžuolas, Ramūnas Karbauskis, Arvydas Nekrošius, Agnė Širinskienė, Aušra Norkienė, Jonas Jarutis, Guoda Burokienė, Robertas Šarknickas, Viktoras Rinkevičius, Andrejus Stančikas, Audronė Jankuvienė, Arūnas Gumuliauskas, Kęstutis Mažeika, Valerijus Simulik, Juozas Varžgalys, Levutė Staniuvienė, Vida Ačienė, socialdemokratų darbo frakcijos nariai Andrius Palionis, Rimantas Sinkevičius, Gediminas Kirkilas, Vytautas Kamblevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai Vanda Kravčionok, Rita Tamašunienė, Jaroslavas Narkevičius ir mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Artūras Skardžius.

Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“. Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“.

Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.