Verslas

2020.06.16 19:16

Nauja Europos Komisijos strategija mažinti pesticidų ir trąšų naudojimą pykdo ūkininkus, gąsdina kilsiančiomis kainomis

Izabelė Pukėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.06.16 19:16

Europos Komisijos siūloma įgyvendinti strategija „Nuo ūkio iki stalo“ piktina Lietuvos ūkininkus. Strategijos ambicija – iki 2030 m. 50 proc. sumažinti pesticidų ir 20 proc. – trąšų naudojimą. Ūkininkai sako, kad dėl to užaugintų mažesnį derlių, o tai lemtų produkcijos kainų kilimą. Europos Komisijos atstovai argumentuoja, kad tokia strategija reikalinga, nes dėl neatsakingo pesticidų ir trąšų naudojimo prastėja europiečių sveikata ir nyksta gyvūnų rūšys.

Ūkininkai teigia tręšiantys tiek, kiek reikia

300-uose hektarų žemės rapsus, kviečius, pupas ir bulves auginanti ūkininkė Eglė Gvozdovič vadovauja jaunam ūkiui Vilniaus rajone, Kenoje, jis gyvuoja vos penktus metus. Pasak ūkininkės, laukus, ypač rapsų, reikia atsakingai tręšti ir purkšti nuo kenkėjų.

„Jeigu netręši, niekas ir neužaugs. Tai yra labai paprasta ir logiška. Mes darome žemės tyrimus, žiūrime, kiek yra azoto, fosforo ir kalio. Pagal tai kuriame tręšimo planus – į skirtingus laukus vežame skirtingą kiekį trąšų“, – sako E. Gvozdovič.

Pasak ūkininkės, Europos Komisijos siūlymas mažinti pesticidų ir trąšų naudojimą reikštų ūkio bankrotą.

„Pradeda grėsti bankrotas. Pavyzdžiui, mes ūkininkaujame nenašiose žemėse, nuimame ir taip mažesnį derlių nei ūkininkai Kėdainiuose ar Vidurio Lietuvoje. Jeigu turėsime naudoti mažiau trąšų ir pesticidų, kurių mes irgi naudojame tik tiek, kiek reikia, tai brangiai kainuos ir yra labai mažai tikimybių, kad ūkis išsilaikys“, – nerimauja E. Gvozdovič.

Kova su pesticidais: dėl besaikio jų ir trąšų naudojimo prastėja europiečių sveikata ir nyksta gyvūnai

Grūdų augintojai: siūlymas kelia grėsmę visam Lietuvos žemės ūkiui

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas sako, kad įsigaliojus Europos Komisijos siūlymams, kentės visas Lietuvos žemės ūkis, nes augalų nebepavyks apsaugoti nuo kenkėjų, kurių gausėjimas esą jau stebimas.

„Vienas iš klimato kaitos padarinių yra naujų ligų, naujų kenkėjų atsiradimas. Kovoti su jais bus vis sunkiau, o jų daroma žala bus vis didesnė. Tai gresia dideliais nuostoliais, skaičiuojamais kartais“, – teigia I. Jankauskas.

Pasak jo, Europos ūkiui nusilpus, tuo pasinaudos kitos šalys, kur reikalavimai ūkininkams ne tokie griežti.
„Gamyba Europoje labai reikšmingai mažėtų, gal net perpus. Greičiausiai atsirastų didelis kai kurių produktų stygius, juos pakeistų produktai, importuojami, greičiausiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, iš kitų valstybių, kuriose gamybos procesai nėra taip griežtai reguliuojami“, – sako I. Jankauskas.

Europos ambicija – puoselėti ekologiškus ūkius

Europos Komisijos komunikate Europos institucijoms dėstoma, kad COVID-19 pandemija išryškino, kaip svarbu puoselėti patikimą ir atsparią maisto sistemą. Taip pat nurodoma, kad per didelis maistinių medžiagų kiekis aplinkoje yra vienas iš svarbiausių oro, dirvožemio ir vandens taršos veiksnių, o nesveika mityba 2017 m. lėmė daugiau kaip 950 tūkst. europiečių mirtis.

„Šia Europos Komisijos strategija siekiama, kad Europos maisto grandinės būtų sąžiningos, sveikos žmogui ir nekenktų gamtai. Iš esmės stengiamės sukurti maisto tiekimo sistemą, naudingą visiems: vartotojams, maisto augintojams, pavyzdžiui, ūkininkams, mažmenininkams, ir būtų daroma mažesnė žala klimatui. Svarbu suprasti, kad ši strategija atveria plačias galimybes klestėti ekologiniams ūkiams“, – LRT teigė Europos Komisijos atstovas Stefan de Keersmaecker.

Dėl pesticidais nupurkštų laukų žalą gamtai stebi ir Lietuvos gamtininkai

Pesticidais nupurkštų laukų žalą gamtai stebi ir Lietuvos gamtininkai. Ornitologas Marius Karlonas sako, kad Lietuvoje sunyko pievose bei krūmynuose gyvenančių paukščių buveinės ir neliko pagrindinio jų maisto – vabzdžių.

Dėl to gerokai sumažėjo paprastųjų griciukų, pempių, kuolingų, raudonkojų tulikų ir kitų agrarinio kraštovaizdžio paukščių. Gamtininkai rapsų ir kukurūzų laukus vadina ekologinėmis dykumomis.

Jeigu būtų paliekama kažkiek krūmų, laukuose paliekamos pievų, krūmų, šlapynės salelės, tai būtų kompensacinės priemonės, tokios lyg gyvybės salos, Nojaus laivas, kur ta gyvūnija galėtų gyvuoti kartu su žmogumi.

„Žemės ūkio laukuose tikrai nebūtina daryti visko, kas vykdoma dabar. Šiuo metu šienaujami pagrioviai, iki žemės nuskutamos pakelės. Atrodo šalia ištisų rapsų ar kukurūzų laukų galėtų būti paliktas metras pakelės, kur želia žolė, tai būtų vienintelė vieta paukščiams perėti, bet jos nušienaujamos <...> Jeigu būtų paliekama kažkiek krūmų, laukuose paliekamos pievų, krūmų, šlapynės salelės, tai būtų kompensacinės priemonės, tokios lyg gyvybės salos, Nojaus laivas, kur ta gyvūnija galėtų gyvuoti kartu su žmogumi“, – teigia M. Karlonas.

Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentė dr. Rūta Dromantienė sako, kad Lietuvos ūkininkų darbo etika naudojant trąšas ir pesticidus per kelis pastaruosius dešimtmečius pasikeitė į gera. Vis dėlto dirvožemių būklė prasta.

„Dėl labai didelio trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimo Lietuvoje dirvožemiai yra degraduojantys ir ta problema šiandien yra aktuali. Tačiau ir intensyviai ūkininkaujantys ūkininkai ieško, sprendimų, kaip sumažinti dirvožemio degradaciją, kaip pagerinti jo chemines savybes“, – sako R. Dromantienė.

Griežtas ūkio reguliavimas grasina šešėliu

Lietuvos Augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė teigia, kad neradus kompromiso, kaip tausoti gamtą ir užtikrinti pakankamą derlių, gali padažnėti nelegalių trąšų naudojimas. Jis, „Europol“ duomenimis, ir taip jau auga: 2017 m. sulaikytos 122 tonos nelegalių augalų apsaugos produktų, pernai – 550 tonų, šiemet – 1346.

„Tai yra neištirti, nežinomos sudėties nesureagavusių priemaišų produktai, kurie į mūsų rinką patenka nelegaliu būdu. Jie yra augalų apsaugos produktų klastotės, falsifikatai. Tai yra juoda dėžė, neaišku, kas tame buteliuke yra <...> Tai kelia didžiulį nerimą tiek vartotojams, tiek mums, nes yra nudeginami pasėliai, o ūkininkai susigundo žemesne kaina“, – teigia Z. Varanavičienė.

Pasak Z. Varanavičienės, pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, šešėliniams falsifikatų prekeiviams nenumatytos pakankamai griežtos sankcijos.

Apie tai – reportaže:

Kova su pesticidais: dėl besaikio jų ir trąšų naudojimo prastėja europiečių sveikata ir nyksta gyvūnai
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt