Verslas

2020.06.18 19:00

Karantinas baigėsi, nerimas lieka: valdžios parama pernelyg nedžiugina nei smulkiųjų, nei stambių verslų

Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.06.18 19:00

Pasibaigęs karantinas – didesniu ar mažesniu mastu – dar gali sugrįžti, jeigu įvyktų antroji koronaviruso banga. Tai verčia klausti – kokios pamokos išmoktos? Kaip šią patirtį šiandien vertina įvairių sričių profesionalai? Apie tai kalbėta LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“.

Nuo trečiadienio Lietuvoje baigė galioti karantino režimas, dėl koronaviruso plitimo paskelbtas kovo 16-ąją. Ekstremali situacija šalies mastu išlieka galioti, tačiau ir verslai, ir medikai lengviau atsikvepia – išliks dalis apsisaugojimo priemonių reikalavimų, bet griežčiausi suvaržymai panaikinti.

„Aktualijų studijos“ pašnekovai iš savo profesinių sričių įvertino, kaip sekėsi dorotis su iki šiol nepatirta karantino situacija ir kaip jiems sektųsi pasiruošti nelaukiamai, tačiau galimai antrai bangai.

„Manau, didžioji dalis mokyklų jau pirmos savaitės pabaigoje organizavo nuotolinį ugdymą pakankamai sklandžiai, aišku, skirtumai buvo, regionuose gal kiek sunkiau buvo, bet didmiesčių mokyklos tikrai sugebėjo šitą iššūkį priimtį. (...) Jeigu balais vertinčiau, manau, stiprų 9-etą rašyčiau“, – sakė Dainius Žvirdauskas, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas. Jis neišskyrė, kam mokyklose šis laikotarpis buvo sudėtingiausias – mokiniams, pedagogams ar administracijai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento manymu, didesnė dalis verslo prisitaikė ir išgyveno, nes buvo išmokę 2009-ųjų krizės pamokas.

„Be abejonės, nekalbu apie šimtu procentų visą verslą, nes ypatingai mažieji verslai, paslaugų verslai neturi galimybės sukaupti tų lėšų, nes jie būna daug investavę į savo verslo plėtrą, pritaikymą savo patalpų ir jiems tikrai buvo žymiai sunkiau“, – kalbėjo Robertas Dargis.

Sunkiau šioje krizėje dažnu atveju sekėsi smulkiam ir vidutiniam verslui. Šių tarybos pirmininkė Dalia Matukienė laidoje teigė, kad jeigu nauja jėga sugrįžus virusui Vyriausybė taikytų analogiškus ribojimus, daug kam tai taps nepakeliama finansine našta.

„Jeigu vėl bus laikomasi tokių pačių principų – kaip įmanoma greičiau uždaryti smulkiuosius, galvojama, kaip palaikyti didžiuosius, tai problema bus žymiai didesnė negu buvo dabar“, – sakė ji.

Jeigu vėl bus laikomasi tokių pačių principų – kaip įmanoma greičiau uždaryti smulkiuosius, galvojama, kaip palaikyti didžiuosius, tai problema bus žymiai didesnė negu buvo dabar.

Labiausiai nuskriausti liko besiverčiantys individualia veikla, teigė ji, tą patvirtino ir skambinusieji laidos klausytojai.

„Mūsų valstybėje, tą labai apgailestaudama sakau, nėra sinergijos tarp atskirų ministerijų ir atskirų atsakingų asmenų, kurie tikrai išmanytų šitos valstybės visus mokesčius ir kaip vyksta visi šitie dalykai. (...) 257 eurus mokėjo individualia veikla veikiantiems žmonėms, mažųjų bendrųjų ir individualių įmonių savininkams per Užimtumo tarnybą. Tačiau mokesčiai visi buvo palikti ir kai žmogus gavo šiuos, jis turėjo dar susimokėti visus mokesčius“, – sakė D. Matukienė. Ji taip pat priminė, kad ir individualia veikla besiverčiantys gali samdyti iki devynių asmenų, tad tokiomis aplinkybėmis gali būti ypač sunku išlikti bet kurioje rinkoje.

Tačiau R. Dargis pabrėžė, jog nebuvo taip, kad didieji verslai buvo apdovanoti valdžios malonėmis, esą priešingai. „Yra sukurtas kažkoks mitas, kad mažiesiems nieks nepadeda, o didiesiems yra lengviau, jiems kažkokios pagalbos priemonės veikia. Tai aš tik noriu priminti, kad didiesiems pagalbos priemonės dar nepradėjo veikti“, – sakė laidos dalyvis.

Jis priminė, kad apie Pagalbos verslui fondą užsimota kurti dar balandį, bet paramos iš jo didieji verslai dar nesulaukė, teigia R. Dargis: „Šiandien fondas dar neveikia, jis nesukurtas. Mes tikimės, kad galbūt vasaros antroje pusėje, galbūt rudens pradžioje jis pradės veikti, kada didelės pramonės įmonės galės aplikuoti dėl trijų būdų, kaip juos pasiektų valstybės parama: variantai yra išleisti obligacijas, subordinuotos paskolos ir kapitalizacija, kitaip tariant, dalies akcijų išpirkimas fondo resursais“.

Pramonininkų konfederacijos prezidentas atkreipė dėmesį į pasitikėjimo stoką, kuri buvo akivaizdi pastaraisiais mėnesiais ir kuri stabdė efektyvų paramos paskirstymą.

Kai pradėjo įsijunginėti mechanizmai, mes pamatėme, kad tvyro didžiulis nepasitikėjimas, didžiulis noras kontroliuoti. (...) Skaitėte turbūt ir spaudoje, kad dar įmonė negavo paramos, o jau ateina tam tikros institucijos tikrinti, ar jie negalvoja pasinaudoti kažkokia parama piktam.

„Ekonomika buvo uždaryta sprendimu valdžios, kitaip tariant, ne nuo įmonės vadybos, planavimo, strategijų priklausė tai, kas atsitiko. Ir mes manėme, kad tuos dalykus mes pradėsime su supratimu daryti, bet kai pradėjo įsijunginėti mechanizmai, mes pamatėme, kad tvyro didžiulis nepasitikėjimas, didžiulis noras kontroliuoti. (...) Skaitėte turbūt ir spaudoje, kad dar įmonė negavo paramos, o jau ateina tam tikros institucijos tikrinti, ar jie negalvoja pasinaudoti kažkokia parama piktam“, – kalbėjo R. Dargis.

Sveikatos apsaugos sistemos darbuotojus karantinas paveikė dvejopai – vieni negalėjo dirbti dėl neišvengiamai artimo kontakto su žmonėmis, todėl taip pat liko be pajamų, kitiems teko rizikuoti savo pačių sveikata ir gyvybe. Kaip sako Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininko pavaduotoja Jurgita Sejonienė. Karantino režimo pabaigos laukė visi medikai.

„Iš medikų pusės turiu pastebėti, kad iš tiesų visuomenė, matyt, sureagavo tinkamai ir adekvačiai. Negaliu nepritarti ponui Dargiui, kad tai greičiausiai buvo pasiekta, sakykime, ne visai demokratinėmis priemonėmis, daugiau grąsinimais ir draudimais, gąsdinimais, iš dalies dezinformacija. Rezultatą mes turime, rodo statistika, kad Lietuva kitų šalių kontekste atrodo labai gerai ir pagal susirgimų, ir pagal mirčių skaičių. Šiai dienai turime vertinti, kad iš tiesų visuomenė elgėsi tinkamai, tačiau kalbant apie potencialias būsimas bangas, manau, kad reikėtų ieškoti kitokių priemonių, kaip visuomenę suvaldyti, kaip tinkamai informuoti ir paruošti. Turime būti demokratiški, brandūs, atsakingi už save ir už kitus“, – sakė J. Sejoniėnė.

Medikų atstovės vertinimu, nors su virusu susitvarkyta pakankamai sėkmingai, kalbos apie galimą antrąją jo bangą turėtų priversti pasitempti ir iš anksto pasirūpinti apsaugos priemonių rezervais, idant nesikartotų kovo ir balandžio pradžios scenarijai.

„Matėme, kad viešosios iniciatyvos, vėliau pradėjusios, kur kas operatyviau paramą, sakykime, asmens apsaugos priemones, organizavo. Tai aš labai tikiuosi, kad šitos pamokos yra išmoktos, kad tikrai reikia turėti atsargą“, – sakė J. Sejonienė.

Valdžios atstovų komunikacijai pastabų turėjo viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas. Anot jo, viešajame sektoriuje aiškiai pritrūko kompetencijų, dorojantis su dideliu kiekiu informacijos ir poreikiu jį tinkamai paskleisti.

„Mes pamatėme, kad labai trūksta kompetencijų valstybiniame sektoriuje gebėti tinkamai komunikuoti su visuomene. Ir aš tikiu, kad po šios krizės valstybinis sektorius, valdžios aparatas, skirs labai daug dėmesio tinkamai užtikrinti komunikacijos ir informacijos sklaidą, pateikimą ir panašiai. Antras dalykas svarbus, buvo užmirštos kai kurios grupės žmonių ir jiems nebuvo pateikta iki galo pilna informacija kaip jiems elgtis, ką daryti“, – sakė A. Katauskas.

Kaip neigiamo komunikacijos būdo ir politikų solidarumo su visuomene stokos pavyzdį jis prisiminė premjero frazę, jog su verslu, kuris žlunga po trijų mėnesių be pajamų, veikiausiai ir taip nebuvo viskas gerai.

Parengė Ronaldas Galinis.